2019 gegužės
25
Šeštadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Mažosios architektūros apskaita Raseinių krašte

    Siųsti Versija spausdinimui

    Liudvikas BAKAS

    Šiandien sunku nustatyti, kuomet pradėta profesionali ir sisteminga mažosios architektūros apskaita Raseinių krašte ( kaip ir visoje Lietuvoje ). Kraštotyrininkus ir dailininkus daugiau domino kryžių koplytėlių ir stogastulpių dekoras, jų sandara. Žinoma, kad Raseinių krašte šioje srityje daug nuveikė dailininkas Adomas Varnas, kraštotyrininkas Balys Buračas.

    Pirmųjų veiksmų – suskaičioti kryžių, koplytėlių, stogastulpių skaičiavimo ir jų būklės įvertinimo – ėmėsi dvasininkija. Kauno arkivyskupija 1940 metais bažnyčių klebonams išsiuntė klausimynus apie pastatus, žemę, draugijas ir parapijiečius. Jame buvo klausiama ir apie kryžių bei koplytėlių, esančių pakelėse, prie sodybų, kiekį ir būklę. Nuo vasario 10 d. iki kovo 25 d. šios žinios buvo pateiktos. Išliko kai kurių bažnyčių pateikta informacija, kurioje sakoma, kad iš viso fiksuota 509 kryžiai (pakelėse – 93 kryžiai) ir 118 koplyčių. Iš gautų atsakymų nebuvo galima pilnai nustatyti mažosios architektūros objektų būklės. Tikslius atsakymus pateikė Milašaičių bei Šiluvos bažnyčių klebonai Razumas ir P.Katela. Tuomet Milašaičių parapijoje buvo 12 geros būklės kryžių, 9 – blogos. Šiluvos parapijoje 9 kryžiai ir 6 koplytėlės blogos būklės. Reikia suprasti, kad kiti 76 kryžiai ir 63 koplytėlės buvo patenkinamos ir geros būklės.

    Nuo 1958m. atskirų rūšių paminklų sąrašus sudarinėjo LTSR Kultūros ministerijos Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdyba (pradžioje – skyrius) ir Valstybinio statybos ir archtektūros reikalų komiteto Architektūros paminklų apsaugos inspekcija (iki 1963-01-01). Šis darbas „jautriai“ buvo globojamas Lietuvos KP CK, todėl galima tik spėlioti, koks dėmesys buvo skirtas sakralinei dailei. LTSR AT 1967-04-15 priėmė Kultūros paminklų apsaugos įstatymą. 1967 metai LTSR Kultūros ministerijos Mokslinei – metodinei kultūros paminklų apsaugos tarybai sudaryti kultūros paminklų sąrašai. Pirmasis darbo etapas baigtas 1972 metais. 1973 metais sąrašai su grifu „Tarnybiniam naudojimui“ pasiekė specialistus. Jame įvardinti Raseinių rajono mažosios architektūros objektai: 6 koplytstulpiai, 6 koplytėlės prie medžių, 9 kryžiai, 4 stogastulpiai ir 4 koplytėlės.  1972m. PŽPI Kauno Geodezijos skyrius, vykdydamas Raseinių rajono žemės naudmenų inventorizaciją, atliko istorijos ir kultūros paminklų kartografavimą. 1974m. sudarytas pirminis katalogas, kuris 1980 metais buvo tikslinamas. 1983 metais paminklų ir saugotinų objektų suvestinė atrodė taip: 33 sąrašiniai objektai, iš jų rasta ir kartografuota 24, nerasta – 4, sunaikinta – 3. Visi jie turėjo vietinę reikšmę.

    1990m., padedant Raseinių III vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleiviams, buvo atlikta pirminė mažosios architektūros objektų apskaita, nepaisant jų tuometinio statuso. Fiksuota: 3 koplytėlės, 7 koplytstulpiai ir 57 kryžiai, statyti iki 1940 metų. Žinoma, ne visi jie galėjo pretenduoti į saugotinų objektų, vietinės ir respublikinės reikšmės dailės paminklų sąrašus. Pats informacijos apie mažąją architektūrą rinkimas, jos fiksavimas fotonuotraukose ir eskizuose (dėl mėgėjiškos kokybės daug nuotraukų ir negatyvų sunyko) praturtino dailės istorijos pamokas. Neabejotina, kad ši mokinių surinkta medžiaga buvo vertinga jaunosios LR Kultūros paveldo inspekcijos specialistams. Dar tuomet vadovautasi 1983 metų sąrašais, todėl surinkta informacija leido įvertinti kitus, nepatekusius tyrėjų akiratin, objektus. Dalį jų buvo siūlyta įtraukti į išaiškinamųjų kultūros ir istorijos paminklų sąrašus. Tai Betygalos m. aikštėje esantis Tautos kryžius, kryžius kelio Raseiniai – Šilinė 9 km, koplytstulpis kelyje Nemakščiai – Balčiai, koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu Viduklės mst. Paupio g., Paežerio k. koplytėlė Nemakščių sen., koplytstulpis su skulptūrine „Kris-taus apverkimo“ grupe Gruzdiškės k., Raseinių sen.

    1991m. rajono paminklosaugininkai pateikė tokią apibendrintą mažosios architektūros būklės suvestinę: geros būklės buvo 6 objektai, patenkinamos – 11, blogos – 3, avarinės – 7. Nerasta – 4, sunyko – 6. Vietoje senų pastatyti 2 nauji objektai, parduotas 1 objektas (?).

    2001 metais Betygalos apylinkės kryžius bandė skaičiuoti M.B.Navakauskienė. A.Vaičiulis 2009 metais mini 20 kryžių Paliepių (Ariogalos sen.) sodybose.

    XIXa. antroje pusėje – XXa. pradžioje didelė sankaupa medinių kryžių sutelkta kapinėse. 2006 – 2009 metais buvo atlikti Betygalos mst., Ariogalos mst., Betygalos / Pilkalnio, Girkalnio mst., Viduklės mst. ir Šiluvos mst. kapinių kultūrologiniai tyrimai, kurie fiksavo progresuojantį mažosios architektūros nykimą. Iš viso fiksuota 30 kryžių ir 2 koplytėlės prie medžių, kurių bendras nykimas sudarė 51,9 nuošimčius.

    Komentarų nėra