Medicinos punktų likimas bus sprendžiamas tik po rinkimų

Siųsti Versija spausdinimui

Kristina BENDŽIŪTĖ

Šiandien jau nieko nebestebina, kad uždaromos kaimo mokyklos, bibliotekos, o nuvykti autobusu į atokiau esantį kaimą darosi vis sudėtingiau. Ne per seniausiai rajono valdžia buvo prabilusi ir apie kaimuose esančių medicinos punktų reikalingumą, būta nuomonių kai kuriuos punktus uždaryti ar sujungti, tačiau dėl to nukentėtų dalies kaimo gyventojų sveikatos priežiūra.

Kaimo medikų nerimą sužadino gegužės mėnesį visos respublikos mastu Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma apklausa. Anketose reikėjo pateikti informaciją apie medicinos punktuose vykdomą veiklą, aptarnaujamų asmenų skaičių, patalpų būklę ir pan. Užpildytos anketos į ministeriją jau išsiųstos, belieka laukti verdikto.

Iškalbingi skaičiai

VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centras aptarnauja 14 515 kaimo gyventojų. Įstaigai priklauso poliklinika, 5 ambulatorijos, 1 šeimos gydytojo kabinetas ir 18 medicinos punktų. Į medicinos punktų slaugytojus 2009 m. pagalbos pacientai kreipėsi 51 778 kartus, iš jų 20 587 kartus paslaugos ligoniams suteiktos namuose. Kaimo gyventojų aptarnavimui yra įsigyti 6 automobiliai, kuriais yra aptarnaujami 8 medicinos punktai. Raseinių PSPC finansuoja Ligonių kasos, medicinos punktų išlaikymas metams kainuoja beveik 450 tūkstančių litų. Pirminio sveikatos priežiūros centro steigėja Savivaldybė šiam reikalui teskiria 20-30 tūkstančių litų per metus – tai tik lašas jūroje, nes vidutiniškai tiek kainuoja vieno medicinos punkto išlaikymas.

Privačios gydymo įstaigos – menka paguoda

Pasak VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Sofijos Šneiderienės, kaimo medicinos punktams išlaikyti Ligonių kasa tiesiogiai pinigų neskiria, tačiau yra skiriamas priedas kaimo gyventojams. Tą patį priedą už prisirašiusius kaimo gyventojus gauna ir privačios gydymo įstaigos, su jomis Raseinių PSPC yra pasirašęs sutartis dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas – juk kaimo bendruomenės slaugytojai pagalbą suteikia visiems – ir valstybinės gydymo įstaigos, ir privačių klinikų pacientams. Tačiau privatus sektorius prie medicinos punktų išlaikymo neprisideda, o kylant šildymo, kuro, elektros ir kitų komunalinių paslaugų kainoms, jų išlaikymas kasmet brangsta. Kad ir kaip bebūtų keista, privačių gydymo įstaigų pacientai į medicinos punktus kreipiasi retokai, jiems kur kas rečiau, nei prisirašiusiems Raseinių PSPC, skiriamas leidžiamųjų vaistų kursas ar kitos asmens sveikatos priežiūros procedūros.

Peržvelgus įkainius, galvoje nušvinta: vienas bendruomenės slaugytojo apsilankymas, t.y., paciento konsultavimas ir gydymas namuose (su transporto išlaidomis) privačiai klinikai kainuoja 36,40 Lt, o viena injekcija į veną ligonio namuose – 15,12 Lt. Iš viso per 2009 m. už medicinos punktų suteiktas paslaugas iš visų trijų Raseiniuose esančių privačių gydymo įstaigų Raseinių PSPC tegavo vos daugiau nei 4 tūkstančius litų.

Bendruomenės slaugytojai – kaimo žmonių gelbėtojai

Raseinių PSPC direktorė S.Šneiderienė pasakojo, jog rajone gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, jiems pasiekti medicinos įstaigą sunku, todėl pacientų gelbėtojai yra medicinos punktuose dirbantys slaugytojai. Nors yra darbo grafikas, tačiau punktuose dirbančių slaugytojų darbo laikas nenormuotas – sunegalavęs žmogus bet kuriuo metu kreipiasi į kaimo „daktarytę ar daktariuką“. Sunkiai sergantys ligoniai nuolat lankomi namuose, jiems teikiamos visos reikalingos medicininės paslaugos: suleidžiami vaistai, daromos lašelinės, prižiūrimos žaizdos, pamatuojamas kraujo spaudimas, akispūdis ir t.t. Esant būtinybei, medicinos punktų slaugytojos, kurios turi automobilius, pacientus pristato į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių. „Mūsų medicinos darbuotojų pareiga yra kuo geriau aptarnauti pacientus, laiku suteikti būtiną pagalbą. Žmogaus sveikata – visų svarbiausia, medikas turi būti kuo arčiau ligonio, todėl labai svarbu išlaikyti medicinos punktus, juo labiau, kai jie iš projektinių lėšų suremontuoti, atnaujintas inventorius, tiek darbo ir pastangų įdėta. Būtų skaudu, jei tektų juos uždaryti“, -  išsakė savo požiūrį S.Šneiderienė.

Iš Savivaldybės pinigų nereikalauja

Raseinių PSPC direktorė teigė nesiekianti kuo daugiau pinigų išlupti iš Savivaldybės biudžeto, o ieškanti kitų finansavimo šaltinių. Štai 2006 m.VšĮ Raseinių PSPC paruošė savarankišką projektą „ VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro modernizavimas“,  kuris buvo baigtas įgyvendinti 2008 metais. Projekto vertė – daugiau kaip 3 milijonai litų. Iš šios sumos medicinos punktų rekonstrukcijai ir remontui panaudota suma viršija du šimtus tūkstančių litų, o inventoriaus ir ilgalaikio turto įsigyta daugiau kaip už šimtą tūkstančių litų. Pasak direktorės, sudėtinga kalbėti apie medicinos punktų uždarymą ar pertvarką, kadangi pagal pasirašytą trišalę sutartį projekto vykdytojas negali keisti savo veiklos, kuriai parama yra suteikiama 5 metams. „Už kiekvienus metus turime pateikti ataskaitą Centrinei projektų valdymo agentūrai, – teigė direktorė, – todėl norint medicinos punktus uždaryti ar  sujungti, tektų mėginti pakeisti sutarties sąlygas, o galbūt reikėtų grąžinti pinigus, kurie buvo gauti projektui įgyvendinti.“ Direktorės teigimu, bendrai skaičiuojant, mūsų rajono medicinos punktai nėra nuostolingi, tačiau ateityje reikėtų pagalvoti apie medicinos punktų finansavimo keitimą arba jų pertvarką.

Netinkamas finansavimas

Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas, Raseinių PSPC bendrosios praktikos gydytojas Juozas Bražas kaip didžiausią problemą įvardijo netinkamą finansavimo sistemą. Jo nuomone, Savivaldybė medicinos punktų išlaikymui turėtų skirti ne 20 ar 30 tūkstančių litų, o bent jau išlaikyti materialinę bazę – sumokėti už elektrą, šildymą ir kitus komunalinius mokesčius.

„Čia kaip pasižiūrėsi – ar iš politinės pusės, ar kaip žmogus, – svarstė J.Bražas. – Visi punktai priklauso Savivaldybei, bet Savivaldybė nefinansuoja jų tiek, kiek reikia. Pinigai medicinos punktams eina iš Pirminės sveikatos priežiūros centro, t.y., iš mūsų poliklinikos. Punktai patys niekaip neišsilaiko. Iš mūsų atskaičiuojami pinigai išlaikyti punktams, kuriais naudojasi ir privačios įstaigos, o jie temoka centus, stengiasi, kad jų pacientai nesilankytų med. punktuose. Iš mūsų uždirbtų pinigų jie išlaikomi, todėl aš už tai, kad punktų būtų kiek įmanoma mažiau. Arba reikia spręsti klausimą dėl finansavimo – jis turėtų būti valstybinis arba proporcingai paskirstytas pagal prisirašiusių gyventojų skaičių. Tada suprantu – punktai dirbtų visų gyventojų naudai.“ J.Bražo nuomone, kai kurie medicinos punktai dirba tuščiai, nes aptarnauja per mažai gyventojų,- juos reikėtų sujungti, kiti arti Raseinių – žmonės gali atvažiuoti ir į miestą, kai kur būtų galima steigti mobiliuosius punktus, – aptarnavimas nesuprastėtų. „Šiaip ar taip, jie yra reikalingi, tačiau būtina peržiūrėti atstumus, gyventojų skaičių, – samprotavo didelę patirtį turintis gydytojas. -  Felčeriai ne visada užfiksuoja privačių įstaigų pacientų apsilankymus – ateina tai pažįstamas, tai kaimynas, kiaušinukų atneša, ir už to žmogaus aptarnavimą niekas nemoka. Jei Tamaliūno klinika per mėnesį sumoka apie 100 Lt už visus jo pacientų aptarnavimus punktuose, tai išeitų, tik 5 žmonės iš viso rajono, priklausantys Tamaliūno klinikai, kreipiasi į med.punktus, – neslėpė pasipiktinimo J.Bražas. -  Reikia laukti. Dabar reikalas lyg ir pajudintas, tačiau tokia politinė situacija – artėja rinkimai – kas norės kištis? “

Beje, gydytojas J.Bražas paminėjo, kad uždarius bent dalį med. punktų,daugiau pinigų liktų poliklinikai, taigi PSPC dirbančių gydytojų atlyginimai galėtų gerokai padidėti.

Pagalba žmogui – įprasta kasdienybė

Trisdešimt antrus metus Paupio medicinos punkte dirbanti bendruomenės slaugytoja Aldona Tamutienė gerai pažįsta kaimo gyvenimą ir jo žmones. Medikės nuomone, reformas kuria ir įstatymus leidžia tie, kurie visiškai neišmano apie kaimo žmonių gyvenimą. „Tarybiniais laikai mus ruošė labai stipriai, kaip šeimos gydytojus, tik be aukštojo išsilavinimo, į felčerio specialybę būdavo didžiulis konkursas – 10 į 1 vietą. Tik dabar, prasidėjus pertvarkai, daug ką uždraudė daryti, kad atitolintų paslaugą nuo žmogaus – kitaip to negaliu paaiškinti, – pasakojo A.Tamutienė. – Anksčiau reikdavo aptarnauti mokyklas. Dabar negalima savarankiškai skiepyti vaiko, gydyti. Pagal gydytojo paskyrimą paimu kraują tyrimams, darau lašelines ir vaistus suleidžiu, yra slaugomų ligonių, kuriems reikia žaizdas perrišti, pragulas prižiūrėti, atlikti visą asmens higienos priežiūrą. Ir iškvietimų nemažai būna – paskambina, ir leki, kaip stovi. Darbo valandos nenormuotos, ir šeštadienį, ir sekmadienį vaistus leidžiu, būna ir naktinių iškvietimų, ir infarktų, ir insultų pasitaiko. Kiek „atkapstytų“, tebegyvenančių žmonių. Taip įpratome nuo senų laikų, net atostogų einame, kai mažiausia traumų tikimybė, darbymetis pasibaigęs. Kaime kiek kitokie santykiai, nei mieste, turi širdį parodyti žmogui.“   A.Tamutienė pasidžiaugė, kad prieš 3 metus gavo automobilį, taigi gali tiesiai pas ligonį nuvažiuoti. Anksčiau tekdavo pėsčiomis lakstyti, o jei toliau, ir su dviračiu, ir pakeleivingas mašinas stabdyti. Bendruomenės slaugytoja palaiko tiesioginį ryšį su šeimos gydytojais, yra sudaryta sutartis su centrine vaistine – ji parveža ir receptinių, ir kitų būtiniausių vaistų. A.Tamutienei priklausanti teritorija ribojasi su Jurbarko rajonu. Kadangi ten veikę med. punktai  uždaryti, nemažai žmonių prisirašė prie Raseinių PSPC ir dabar juos aptarnauja Aldona. „Eržvilke yra ambulatorija, tačiau gydytojas ten būna tik 2 kartus per savaitę, ką žmonėms daryti? Šiaip sau žmonės neišmirė ir neišmirs, nebent juos numarinsi. Kai pradėjau dirbti, man priklausė aptarnauti 875 žmones, dabar tik 610 belikę. Teritorija didelė – iki pat autostrados. Jei būtų geras kelias, daugiau žmonių čia atsikeltų gyventi. Teko skaityti „Valstybės žiniose“, kad optimizuojant gydymo įstaigas, pagalba turėtų ateiti prie žmogaus, į pirminę grandį, didinat paslaugų skaičių. Tai kaip galima kalbėti apie med.punktų likvidavimą, kai pirminė grandis ir yra arčiausiai ligonio“, – stebėjosi Paupio bendruomenės slaugytoja A.Tamutienė.

Kaimo bendruomenė neįsivaizduoja gyvenimo be slaugytojo

Paupio pagrindinės mokyklos pedagogės teigė, kad Aldona niekada neatsisako padėti ir bendradarbiauja su mokykla: moksleiviui sunegalavus išrašo atleidimą nuo pamokų, kūno kultūros užsiėmimų, atskuba ištikus traumai, stebi sporto varžybas, renginius. „Jei neliktų kaime felčerės, būtų tragedija“, – viena per kitą kalbėjo mokytojos. – Ji ir mus, ir vaikus pagydo, nustato pirminę diagnozę ir pasako, reikia ar nereikia važiuot į Raseinius pas gydytoją. Aldonos diagnozės nuvykus pas gydytoją visada pasitvirtina.“

Paupio mokyklą aptarnauja mokyklų visuomenės sveikatos slaugytoja, kuriai priklauso dar 3 mokyklos, todėl čia ji apsilanko tik pagal galimybes, 2-3 kartus per savaitę, o medicinos darbuotojas mokykloje reikalingas kasdien. Su Aldona Tamutiene mokykla palaiko tiesioginį kontaktą, nes ne visi turi lėšų ir galimybių pasiekti Raseinius, o kartais reikia skubios pagalbos. Pasak mokyklos darbuotojų, dažnai būna, kad pas žmogų tiesiai į namus pagal gydytojo paskyrimą arba sunegalavusio asmens iškvietimą.  Pasak medikės, pradžioje buvo nelengva – pacientai veržėsi pas ją į namus, o ji priiminėti pacientus namuose neturi sąlygų. Tačiau laikui bėgant žmonės apsiprato, dabar visi turi bendruomenės slaugytojos telefono numerį ir reikalui esant išsikviečia. Visus medikamentus, greitosios pagalbos priemones M.Mockaitienė vežiojasi automobilyje. Nors ji neviršija automobiliui per mėnesį skirto 60 l degalų limito, tačiau iš direktorės girdėjusi, kad mobiliojo punkto išlaikymas kainuoja pakankamai brangiai.

Raseinių PSPC direktorės S.Šneiderienės pateiktais duomenimis, mobiliojo medicinos punkto išlaikymas atsieina brangiau, nei stacionaraus. Tarkime, panašų gyventojų skaičių aptarnaujantis stacionaraus medicinos punkto išlaikymas kainuoja 20 tūkstančių litų, o mobilaus – 22 tūkstančius. Taip yra dėl aukštos degalų kainos. Pravartu būtų pasvarstyti, ar steigiant mobiliuosius punktus ir praplečiant aptarnaujamą teritoriją  pavyks sutaupyti bei pagerinti pacientų aptarnavimo kokybę. Iki 2011 metų galime būti ramūs

Pasak Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vyresniosios specialistės Alinos Jonikienės, šiandien rajono gyventojai dar gali būti ramūs – iki 2011m. med. punktai tikrai nebus uždaryti. „Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo apklausą – bus sprendžiami klausimai dėl med. punktų išlikimo, reikalingumo, finansavimo. Galutinis sprendimas ateis iš aukščiau.  Kol ministerija nenuspręs, ką su jais daryti, mes net negalime pradėti nieko daryti – neužbėgsi didžiajai valdžiai už akių“, – teigė A. Jonikienė. Tačiau, pasak vyr. specialistės, uždaryti punktus ar neuždaryti, ir kuriuos uždaryti – sprendžia steigėjas – Savivaldybė. A.Jonikienės nuomone, mūsų rajono punktų materialinė bazė gera – gaila būtų, jei reikėtų uždaryti, tačiau tai per sunki našta įstaigai. „Medicinos punktai negauna atskiro finansavimo, jų finansavimas priklauso nuo prisirašiusių pas bendrosios praktikos gydytoją pacientų skaičiaus – jei nebūtų šeimos daktaro, med. punktas niekaip negalėtų egzistuoti“ , – sakė A. Jonikienė. Jos teigimu, jei kaime nėra 500 gyventojų, punktas iš viso savęs neišsilaiko, yra nerentabilus, o tokių mūsų rajone nemažai. Tačiau nuo centro bei ambulatorijų labiausiai nutolę, nors ir maži punktai uždarinėjami nebus. Specialistės A. Jonikienės žiniomis, ministerija laikosi pozicijos, kad reikia priartinti mediką prie žmogaus, o med. punktų nereikia tiek daug ir mažiukų – prisėtų kaip žirniukų. Galbūt bus įsteigta daugiau mobilių med. punktų – bendruomenės slaugytojai automobiliu apvažiuos savo teritoriją, pagal iškvietimą nuvyks tiesiai į paciento namus. „Jei vietoj 4 punktų bus padarytas 1, kiek sumažės išlaidų, nebus ir tiek darbuotojų. Net ir padidinus aptarnaujamą teritoriją, bendruomenės slaugytojas suspės aplankyti pacientus, kadangi jam nebereikia aptarnauti mokyklų, rūpintis asocialiomis šeimomis. Bendruomenės slaugytojų veiksmai dabar labai  apriboti – jie tegali pamatuoti kraujo spaudimą, ūgį, išplauti akis, žaizdas,  jei paskyrė gydytojas, suleisti vaistus. Kalbu paprastai – po rinkimų ateis nauja valdžia, o kas bus ir ką ji nuspręs neaišku. Jei po 2011 m. ir bus uždarinėjami punktai, tai pirmiausia priemiestiniai – Šarkių, Perkūniškės, Gruzdiškės, – pasakojo A. Jonikienė, – tačiau kaimas tikrai nebus paliktas be medikų priežiūros.“

Komentarų nėra