Kristina BENDŽI?T?
[1]
Šiandien jau nieko nebestebina, kad uždaromos kaimo mokyklos, bibliotekos, o nuvykti autobusu ? atokiau esant? kaim? darosi vis sud?tingiau. Ne per seniausiai rajono valdžia buvo prabilusi ir apie kaimuose esan?i? medicinos punkt? reikalingum?, b?ta nuomoni? kai kuriuos punktus uždaryti ar sujungti, ta?iau d?l to nukent?t? dalies kaimo gyventoj? sveikatos prieži?ra.
Kaimo medik? nerim? sužadino geguž?s m?nes? visos respublikos mastu Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma apklausa. Anketose reik?jo pateikti informacij? apie medicinos punktuose vykdom? veikl?, aptarnaujam? asmen? skai?i?, patalp? b?kl? ir pan. Užpildytos anketos ? ministerij? jau išsi?stos, belieka laukti verdikto.
Iškalbingi skai?iai
Vš? Raseini? pirmin?s sveikatos prieži?ros centras aptarnauja 14 515 kaimo gyventoj?. ?staigai priklauso poliklinika, 5 ambulatorijos, 1 šeimos gydytojo kabinetas ir 18 medicinos punkt?. ? medicinos punkt? slaugytojus 2009 m. pagalbos pacientai kreip?si 51 778 kartus, iš j? 20 587 kartus paslaugos ligoniams suteiktos namuose. Kaimo gyventoj? aptarnavimui yra ?sigyti 6 automobiliai, kuriais yra aptarnaujami 8 medicinos punktai. Raseini? PSPC finansuoja Ligoni? kasos, medicinos punkt? išlaikymas metams kainuoja beveik 450 t?kstan?i? lit?. Pirminio sveikatos prieži?ros centro steig?ja Savivaldyb? šiam reikalui teskiria 20-30 t?kstan?i? lit? per metus – tai tik lašas j?roje, nes vidutiniškai tiek kainuoja vieno medicinos punkto išlaikymas.
[2]Priva?ios gydymo ?staigos – menka paguoda
Pasak Vš? Raseini? pirmin?s sveikatos prieži?ros centro direktor?s Sofijos Šneiderien?s, kaimo medicinos punktams išlaikyti Ligoni? kasa tiesiogiai pinig? neskiria, ta?iau yra skiriamas priedas kaimo gyventojams. T? pat? pried? už prisirašiusius kaimo gyventojus gauna ir priva?ios gydymo ?staigos, su jomis Raseini? PSPC yra pasiraš?s sutartis d?l apmok?jimo už suteiktas paslaugas – juk kaimo bendruomen?s slaugytojai pagalb? suteikia visiems – ir valstybin?s gydymo ?staigos, ir priva?i? klinik? pacientams. Ta?iau privatus sektorius prie medicinos punkt? išlaikymo neprisideda, o kylant šildymo, kuro, elektros ir kit? komunalini? paslaug? kainoms, j? išlaikymas kasmet brangsta. Kad ir kaip beb?t? keista, priva?i? gydymo ?staig? pacientai ? medicinos punktus kreipiasi retokai, jiems kur kas re?iau, nei prisirašiusiems Raseini? PSPC, skiriamas leidžiam?j? vaist? kursas ar kitos asmens sveikatos prieži?ros proced?ros.
Peržvelgus ?kainius, galvoje nušvinta: vienas bendruomen?s slaugytojo apsilankymas, t.y., paciento konsultavimas ir gydymas namuose (su transporto išlaidomis) priva?iai klinikai kainuoja 36,40 Lt, o viena injekcija ? ven? ligonio namuose – 15,12 Lt. Iš viso per 2009 m. už medicinos punkt? suteiktas paslaugas iš vis? trij? Raseiniuose esan?i? priva?i? gydymo ?staig? Raseini? PSPC tegavo vos daugiau nei 4 t?kstan?ius lit?.
[3]
Bendruomen?s slaugytojai – kaimo žmoni? gelb?tojai
Raseini? PSPC direktor? S.Šneiderien? pasakojo, jog rajone gyvena daug vyresnio amžiaus žmoni?, jiems pasiekti medicinos ?staig? sunku, tod?l pacient? gelb?tojai yra medicinos punktuose dirbantys slaugytojai. Nors yra darbo grafikas, ta?iau punktuose dirban?i? slaugytoj? darbo laikas nenormuotas – sunegalav?s žmogus bet kuriuo metu kreipiasi ? kaimo „daktaryt? ar daktariuk?“. Sunkiai sergantys ligoniai nuolat lankomi namuose, jiems teikiamos visos reikalingos medicinin?s paslaugos: suleidžiami vaistai, daromos lašelin?s, priži?rimos žaizdos, pamatuojamas kraujo spaudimas, akisp?dis ir t.t. Esant b?tinybei, medicinos punkt? slaugytojos, kurios turi automobilius, pacientus pristato ? Raseini? ligonin?s pri?mimo skyri?. „M?s? medicinos darbuotoj? pareiga yra kuo geriau aptarnauti pacientus, laiku suteikti b?tin? pagalb?. Žmogaus sveikata – vis? svarbiausia, medikas turi b?ti kuo ar?iau ligonio, tod?l labai svarbu išlaikyti medicinos punktus, juo labiau, kai jie iš projektini? l?š? suremontuoti, atnaujintas inventorius, tiek darbo ir pastang? ?d?ta. B?t? skaudu, jei tekt? juos uždaryti“, - išsak? savo poži?r? S.Šneiderien?.
Iš Savivaldyb?s pinig? nereikalauja
Raseini? PSPC direktor? teig? nesiekianti kuo daugiau pinig? išlupti iš Savivaldyb?s biudžeto, o ieškanti kit? finansavimo šaltini?. Štai 2006 m.Vš? Raseini? PSPC paruoš? savarankišk? projekt? „ Vš? Raseini? pirmin?s sveikatos prieži?ros centro modernizavimas“, kuris buvo baigtas ?gyvendinti 2008 metais. Projekto vert? – daugiau kaip 3 milijonai lit?. Iš šios sumos medicinos punkt? rekonstrukcijai ir remontui panaudota suma viršija du šimtus t?kstan?i? lit?, o inventoriaus ir ilgalaikio turto ?sigyta daugiau kaip už šimt? t?kstan?i? lit?. Pasak direktor?s, sud?tinga kalb?ti apie medicinos punkt? uždarym? ar pertvark?, kadangi pagal pasirašyt? trišal? sutart? projekto vykdytojas negali keisti savo veiklos, kuriai parama yra suteikiama 5 metams. „Už kiekvienus metus turime pateikti ataskait? Centrinei projekt? valdymo agent?rai, – teig? direktor?, – tod?l norint medicinos punktus uždaryti ar sujungti, tekt? m?ginti pakeisti sutarties s?lygas, o galb?t reik?t? gr?žinti pinigus, kurie buvo gauti projektui ?gyvendinti.“ Direktor?s teigimu, bendrai skai?iuojant, m?s? rajono medicinos punktai n?ra nuostolingi, ta?iau ateityje reik?t? pagalvoti apie medicinos punkt? finansavimo keitim? arba j? pertvark?.
Netinkamas finansavimas
[4]
Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos narys, Sveikatos apsaugos ir socialini? reikal? komiteto pirmininkas, Raseini? PSPC bendrosios praktikos gydytojas Juozas Bražas kaip didžiausi? problem? ?vardijo netinkam? finansavimo sistem?. Jo nuomone, Savivaldyb? medicinos punkt? išlaikymui tur?t? skirti ne 20 ar 30 t?kstan?i? lit?, o bent jau išlaikyti materialin? baz? – sumok?ti už elektr?, šildym? ir kitus komunalinius mokes?ius.
„?ia kaip pasiži?r?si – ar iš politin?s pus?s, ar kaip žmogus, – svarst? J.Bražas. – Visi punktai priklauso Savivaldybei, bet Savivaldyb? nefinansuoja j? tiek, kiek reikia. Pinigai medicinos punktams eina iš Pirmin?s sveikatos prieži?ros centro, t.y., iš m?s? poliklinikos. Punktai patys niekaip neišsilaiko. Iš m?s? atskai?iuojami pinigai išlaikyti punktams, kuriais naudojasi ir priva?ios ?staigos, o jie temoka centus, stengiasi, kad j? pacientai nesilankyt? med. punktuose. Iš m?s? uždirbt? pinig? jie išlaikomi, tod?l aš už tai, kad punkt? b?t? kiek ?manoma mažiau. Arba reikia spr?sti klausim? d?l finansavimo – jis tur?t? b?ti valstybinis arba proporcingai paskirstytas pagal prisirašiusi? gyventoj? skai?i?. Tada suprantu – punktai dirbt? vis? gyventoj? naudai.“ J.Bražo nuomone, kai kurie medicinos punktai dirba tuš?iai, nes aptarnauja per mažai gyventoj?,- juos reik?t? sujungti, kiti arti Raseini? – žmon?s gali atvažiuoti ir ? miest?, kai kur b?t? galima steigti mobiliuosius punktus, – aptarnavimas nesuprast?t?. „Šiaip ar taip, jie yra reikalingi, ta?iau b?tina perži?r?ti atstumus, gyventoj? skai?i?, – samprotavo didel? patirt? turintis gydytojas. - Fel?eriai ne visada užfiksuoja priva?i? ?staig? pacient? apsilankymus – ateina tai paž?stamas, tai kaimynas, kiaušinuk? atneša, ir už to žmogaus aptarnavim? niekas nemoka. Jei Tamali?no klinika per m?nes? sumoka apie 100 Lt už visus jo pacient? aptarnavimus punktuose, tai išeit?, tik 5 žmon?s iš viso rajono, priklausantys Tamali?no klinikai, kreipiasi ? med.punktus, – nesl?p? pasipiktinimo J.Bražas. - Reikia laukti. Dabar reikalas lyg ir pajudintas, ta?iau tokia politin? situacija – art?ja rinkimai – kas nor?s kištis? “
Beje, gydytojas J.Bražas pamin?jo, kad uždarius bent dal? med. punkt?,daugiau pinig? likt? poliklinikai, taigi PSPC dirban?i? gydytoj? atlyginimai gal?t? gerokai padid?ti.
Pagalba žmogui – ?prasta kasdienyb?
Trisdešimt antrus metus Paupio medicinos punkte dirbanti bendruomen?s slaugytoja Aldona Tamutien? gerai paž?sta kaimo gyvenim? ir jo žmones. Medik?s nuomone, reformas kuria ir ?statymus leidžia tie, kurie visiškai neišmano apie kaimo žmoni? gyvenim?. „Tarybiniais laikai mus ruoš? labai stipriai, kaip šeimos gydytojus, tik be aukštojo išsilavinimo, ? fel?erio specialyb? b?davo didžiulis konkursas – 10 ? 1 viet?. Tik dabar, prasid?jus pertvarkai, daug k? uždraud? daryti, kad atitolint? paslaug? nuo žmogaus – kitaip to negaliu paaiškinti, – pasakojo A.Tamutien?. – Anks?iau reikdavo aptarnauti mokyklas. Dabar negalima savarankiškai skiepyti vaiko, gydyti. Pagal gydytojo paskyrim? paimu krauj? tyrimams, darau lašelines ir vaistus suleidžiu, yra slaugom? ligoni?, kuriems reikia žaizdas perrišti, pragulas priži?r?ti, atlikti vis? asmens higienos prieži?r?. Ir iškvietim? nemažai b?na – paskambina, ir leki, kaip stovi. Darbo valandos nenormuotos, ir šeštadien?, ir sekmadien? vaistus leidžiu, b?na ir naktini? iškvietim?, ir infarkt?, ir insult? pasitaiko. Kiek „atkapstyt?“, tebegyvenan?i? žmoni?. Taip ?pratome nuo sen? laik?, net atostog? einame, kai mažiausia traum? tikimyb?, darbymetis pasibaig?s. Kaime kiek kitokie santykiai, nei mieste, turi šird? parodyti žmogui.“ A.Tamutien? pasidžiaug?, kad prieš 3 metus gavo automobil?, taigi gali tiesiai pas ligon? nuvažiuoti. Anks?iau tekdavo p?s?iomis lakstyti, o jei toliau, ir su dvira?iu, ir pakeleivingas mašinas stabdyti. Bendruomen?s slaugytoja palaiko tiesiogin? ryš? su šeimos gydytojais, yra sudaryta sutartis su centrine vaistine – ji parveža ir receptini?, ir kit? b?tiniausi? vaist?. A.Tamutienei priklausanti teritorija ribojasi su Jurbarko rajonu. Kadangi ten veik? med. punktai uždaryti, nemažai žmoni? prisiraš? prie Raseini? PSPC ir dabar juos aptarnauja Aldona. „Eržvilke yra ambulatorija, ta?iau gydytojas ten b?na tik 2 kartus per savait?, k? žmon?ms daryti? Šiaip sau žmon?s neišmir? ir neišmirs, nebent juos numarinsi. Kai prad?jau dirbti, man priklaus? aptarnauti 875 žmones, dabar tik 610 belik?. Teritorija didel? – iki pat autostrados. Jei b?t? geras kelias, daugiau žmoni? ?ia atsikelt? gyventi. Teko skaityti „Valstyb?s žiniose“, kad optimizuojant gydymo ?staigas, pagalba tur?t? ateiti prie žmogaus, ? pirmin? grand?, didinat paslaug? skai?i?. Tai kaip galima kalb?ti apie med.punkt? likvidavim?, kai pirmin? grandis ir yra ar?iausiai ligonio“, – steb?josi Paupio bendruomen?s slaugytoja A.Tamutien?.
Kaimo bendruomen? ne?sivaizduoja gyvenimo be slaugytojo
[5]
Paupio pagrindin?s mokyklos pedagog?s teig?, kad Aldona niekada neatsisako pad?ti ir bendradarbiauja su mokykla: moksleiviui sunegalavus išrašo atleidim? nuo pamok?, k?no kult?ros užsi?mim?, atskuba ištikus traumai, stebi sporto varžybas, renginius. „Jei nelikt? kaime fel?er?s, b?t? tragedija“, – viena per kit? kalb?jo mokytojos. – Ji ir mus, ir vaikus pagydo, nustato pirmin? diagnoz? ir pasako, reikia ar nereikia važiuot ? Raseinius pas gydytoj?. Aldonos diagnoz?s nuvykus pas gydytoj? visada pasitvirtina.“
Paupio mokykl? aptarnauja mokykl? visuomen?s sveikatos slaugytoja, kuriai priklauso dar 3 mokyklos, tod?l ?ia ji apsilanko tik pagal galimybes, 2-3 kartus per savait?, o medicinos darbuotojas mokykloje reikalingas kasdien. Su Aldona Tamutiene mokykla palaiko tiesiogin? kontakt?, nes ne visi turi l?š? ir galimybi? pasiekti Raseinius, o kartais reikia skubios pagalbos. Pasak mokyklos darbuotoj?, dažnai b?na, kad pas žmog? tiesiai ? namus pagal gydytojo paskyrim? arba sunegalavusio asmens iškvietim?. Pasak medik?s, pradžioje buvo nelengva – pacientai verž?si pas j? ? namus, o ji priimin?ti pacientus namuose neturi s?lyg?. Ta?iau laikui b?gant žmon?s apsiprato, dabar visi turi bendruomen?s slaugytojos telefono numer? ir reikalui esant išsikvie?ia. Visus medikamentus, greitosios pagalbos priemones M.Mockaitien? vežiojasi automobilyje. Nors ji neviršija automobiliui per m?nes? skirto 60 l degal? limito, ta?iau iš direktor?s gird?jusi, kad mobiliojo punkto išlaikymas kainuoja pakankamai brangiai.
Raseini? PSPC direktor?s S.Šneiderien?s pateiktais duomenimis, mobiliojo medicinos punkto išlaikymas atsieina brangiau, nei stacionaraus. Tarkime, panaš? gyventoj? skai?i? aptarnaujantis stacionaraus medicinos punkto išlaikymas kainuoja 20 t?kstan?i? lit?, o mobilaus – 22 t?kstan?ius. Taip yra d?l aukštos degal? kainos. Pravartu b?t? pasvarstyti, ar steigiant mobiliuosius punktus ir praple?iant aptarnaujam? teritorij? pavyks sutaupyti bei pagerinti pacient? aptarnavimo kokyb?. Iki 2011 met? galime b?ti ram?s
Pasak Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Socialini? reikal? ir sveikatos apsaugos skyriaus vyresniosios specialist?s Alinos Jonikien?s, šiandien rajono gyventojai dar gali b?ti ram?s – iki 2011m. med. punktai tikrai nebus uždaryti. „Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo apklaus? – bus sprendžiami klausimai d?l med. punkt? išlikimo, reikalingumo, finansavimo. Galutinis sprendimas ateis iš aukš?iau. Kol ministerija nenuspr?s, k? su jais daryti, mes net negalime prad?ti nieko daryti – neužb?gsi didžiajai valdžiai už aki?“, – teig? A. Jonikien?. Ta?iau, pasak vyr. specialist?s, uždaryti punktus ar neuždaryti, ir kuriuos uždaryti – sprendžia steig?jas – Savivaldyb?. A.Jonikien?s nuomone, m?s? rajono punkt? materialin? baz? gera – gaila b?t?, jei reik?t? uždaryti, ta?iau tai per sunki našta ?staigai. „Medicinos punktai negauna atskiro finansavimo, j? finansavimas priklauso nuo prisirašiusi? pas bendrosios praktikos gydytoj? pacient? skai?iaus – jei neb?t? šeimos daktaro, med. punktas niekaip negal?t? egzistuoti“ , – sak? A. Jonikien?. Jos teigimu, jei kaime n?ra 500 gyventoj?, punktas iš viso sav?s neišsilaiko, yra nerentabilus, o toki? m?s? rajone nemažai. Ta?iau nuo centro bei ambulatorij? labiausiai nutol?, nors ir maži punktai uždarin?jami nebus. Specialist?s A. Jonikien?s žiniomis, ministerija laikosi pozicijos, kad reikia priartinti medik? prie žmogaus, o med. punkt? nereikia tiek daug ir mažiuk? – pris?t? kaip žirniuk?. Galb?t bus ?steigta daugiau mobili? med. punkt? – bendruomen?s slaugytojai automobiliu apvažiuos savo teritorij?, pagal iškvietim? nuvyks tiesiai ? paciento namus. „Jei vietoj 4 punkt? bus padarytas 1, kiek sumaž?s išlaid?, nebus ir tiek darbuotoj?. Net ir padidinus aptarnaujam? teritorij?, bendruomen?s slaugytojas susp?s aplankyti pacientus, kadangi jam nebereikia aptarnauti mokykl?, r?pintis asocialiomis šeimomis. Bendruomen?s slaugytoj? veiksmai dabar labai apriboti – jie tegali pamatuoti kraujo spaudim?, ?g?, išplauti akis, žaizdas, jei paskyr? gydytojas, suleisti vaistus. Kalbu paprastai – po rinkim? ateis nauja valdžia, o kas bus ir k? ji nuspr?s neaišku. Jei po 2011 m. ir bus uždarin?jami punktai, tai pirmiausia priemiestiniai – Šarki?, Perk?nišk?s, Gruzdišk?s, – pasakojo A. Jonikien?, – ta?iau kaimas tikrai nebus paliktas be medik? prieži?ros.“