Meil?s automobiliams nualinti

�ar?nas BARKAUSKAS

�Nors oficialios statistikos ir n?ra, ta?iau �Alio, Raseini?� krap�otyrininkas neabejoja, kad nema�a dalis lietuvi? daugiau l?�? i�leid�ia savo automobiliams remontuoti, nei savo sveikatai. Keista tendencija. Meil? automobiliams nualina k?n? ir ilgainiui padaro j? labai ligot?.��

Regis, savo k?nu vert?t? labiau r?pintis net ir d?l to, kad k?no dalys gerokai brangesn?s nei automobili?.���

Spaudoje (Vakar? Europos internetin?je �iniasklaidoje) ne kart? ra�yta, jog internetas tiesiog l?�ta nuo pasi?lym? pigiai ir nepigiai, teis?tai ir ne itin teis?tai parduoti ?vairias k?no dalis. Nekalbant apie pra�ymus parduoti vis? k?n?, organ?, k?no skys?i? ir ?vairi? k?no
dali? prekybos rinka klesti. Taigi, kiek i� ties? galima u�dirbti i� savo k?no? Viskas priklauso nuo tinklalapio ir �alies, kurioje atsidursite.

Inkstai � aukso valiuta��

Inkstai � organ? donoryst?s aukso valiuta. Niud�ersio valstijos spauda skelb? istorij? apie slaptajam agentui prisipa�inus? organ? kontrabandinink?. Anot jo pasakojim?, de�imt met? organais prekiav?s vyras teig?, jog pradin? inksto kaina � 150 t?kst. JAV doleri?. Did�ioji pelno dalis atitekdavo ne donorams, o tarpininkams. Pasak �altini?, Indijoje ir Pakistane organai superkami tik u� 1000�2000 doleri?, o v?liau perparduodami Vakaruose.��

Pelningas yra ir kraujas. Daugumoje �ali? kraujo donoryst? yra pilietin? pareiga, ta?iau kai kur u� toki? paslaug? galima puikiai u�sidirbti. Vokietijoje esanti klinika si?lo 80 lit? u� vien? kraujo doz?, ta?iau, jei donoras nusprend�ia ten lankytis kasdien, jo ?kar�tis sustabdomas: vizit? da�nis yra ribojamas.����

JAV yra apie 400 mokamos kraujo donoryst?s centr?, kur u� kraujo doz? galima praturt?ti 9�35 doleriais.���

Jungtin?se Amerikos Valstijose mokslininkai tyrim? reikm?ms supirkin?ja kaul? ?iulpus ir baltuosius kraujo k?nelius. 2005 m. Kalifornijoje esanti klinika vietiniams studentams mok?jo 200 doleri? u� mikroskopi�kai ma�? kaul? ?iulp? doz?. U� keturias dienas trunkan?i? balt?j? l?steli? pa�alinimo operacij? studentai u�dirbdavo 750 doleri?.��������������������

Sperma � ne pigi�����

Rumunijoje, kur mok?jimas u� sperm? yra teis?tas aktas, Timisoaros mieste esanti klinika savo klientams si?lo 140 lit? u� vien? spermos paaukojim?. Netoliese esan?io automobili? fabriko darbuotojai �iuo pasi?lymu nusprend? pasinaudoti, kad suma�int? ?mon?s skolas.
�� JAV donoras u� vien? auk? gali u�sidirbti apie 40�120 doleri?, ta?iau jis taip pat privalo u�pildyti i�sami? anket? apie savo bei savo �eimos sveikat?. Kai kurie spermos �bankai� priima s?kl? tik i� t? donor?, kuri? intelekto koeficientas�ne ma�esnis u� nustatyt? minimum?.���

Did�iojoje Britanijoje moterys u� kiau�in?li? donoryst? gali tik?tis ma�daug 12 t?kst. lit? u�mokes?io. Ta?iau Indijoje, kur rinka n?ra reguliuojama, kiau�in?lis gali b?ti parduotas u� ma�daug 2000�2700 lit? kain?.�����

�indan?ios motinos turi galimyb? parduoti savo pien? vietini? ligonini? naujagimi? skyriams. Taip pat pasitaiko motin?, kurios nusprend�ia savo pienu prekiauti laikra�?i? reklamose ir internete.����

Anglijos peruk? gamintojai �Wigs UK� moka 12 lit? u� 30 gram? gerai pri�i?r?t? plauk?. Jei plaukai ilgesni nei 30 cm, kaina i� karto kyla iki 20 lit?. Ta?iau skurdesn?se �alyse mokama ne taip dosniai, moterys da�nai apgaunamos ir kitaip i�naudojamos, kad �ios tik parduot? brangias savo kasas.��������������

Brangios yra ir dalys����

Ta?iau net ir aukso valiuta vadinami inkstai negali lygintis su kai kuri? automobili? dali? kainomis.��Kaip sakoma, yra didel?s s?skaitos ir yra siaubingai didel?s s?skaitos. Berib? meil? automobiliams tas s?skaitas gali i�p?sti iki mil�ini�k? dyd�i?. Antai kraupiai brangiu pirkiniu laikomas automobilis �Bugatti Veyron�. Ir jo i�laikymo kainos kelia �iurp?. Teigiama, kad jo i�laikymas per metus kainuoja apie 300 t?kst. lit?, ir tai yra brangiau nei skraidyti priva?iu l?ktuvu.�� Informuojama, kad� �io brangaus automobilio padangos �Michelin
Pilot Sport 2s�, papuo�tos i�skirtiniu �Veyron� �enklu, kainuoja apie 30 t?kst. doleri?. �Bugatti� gamintojai� rekomenduoja jas keisti kas 4000 kilometr?, o kas �e�iolika t?kstan?i? kilometr? keisti ratus ir padangas, kuri? kaina 50 t?kst. doleri?.�������

Be �i? pakeitim?, kitos i�laikymo i�laidos per metus siekia dar 20 t?kst. doleri?. Jau nekalbant apie tai, kiek kainuoja �io vieno grei?iausi? automobili? pasaulyje draudimas.����

Va�in?ti tokiais automobiliais milijonieriams b?t? per brangu, tod?l juos ?sigyja tik milijardieriai.�����������������

Trukdo sportuoti����

Suprantama, lyginti automobili? ir k?no dali? kain? � grubu ir gal net �ventvagi�ka. Ta?iau tai reikia daryti d?l labai svarbios misijos � �mogaus sveikatos.��������

Automobilis ir sveikata labai sunkiai suderinami dalykai, juolab, kad nema�ai �moni? prioritet? link? skirti ne sveikatai. Kitaip tariant, da�niau lankosi pas autoservis? meistrus, nei pas gydytojus.���

Suprantama, lankytis poliklinikose ar ligonin?se � nemalonu. Ten da�nai reikia eiti ?simetus koki? nors dovan?l? ar pinig? pluo�tel?, ir ne visada esi tikras, kad toks apsilankymas i� ties? bus naudingas sveikatai. O autoservisuose visk? stengiasi padaryti kuo grei?iau ir
taip, kad automobilio �eimininkas b?t? patenkintas (suprantama, i�skyrus kainas).����

Automobiliai ne tik skatina i�leisti pinigus, kuriuos b?t? galima panaudoti sveikatai stiprinti, bet ir trukdo sportuoti. Vietoje to, kad kelis kilometrus nueitume p?s?iomis, mes da�niausiai s?dame ? automobil?, taip atimdami savo k?nui galimyb? pajud?ti.��

Vaistai � ne vaistai��

Dalis �moni? savo sveikat? bando gelb?ti paskubomis pasirinktais vaistais, pavyzd�iui, tais medikamentais, kuriuos i�girsta reklamuojant per radij? va�iuodami automobiliu. Deja, u�mir�tame, kad reklamuoti radijo bangomis vaistus jau senokai yra draud�iama, tad reklamuojami ne vaistai, bet ?vairiausi? r?�i? ir ?vairiausioms k?no dalims skirti papildai, kurie, pasak medik?, negali i�gydyti jokios ligos.���

Kartais abejotinas b?na ir tikr? vaist? poreikis. Vienas rimt? stuburo negalavim? turintis �mogus pasakojo, jog kelet? met? vartojo ?vairius vaistus, ta?iau taip ir nesulauk? jokio teigiamo rezultato. Rezultatai pasirod? tik tuomet, kai jis prad?jo reguliariai sportuoti ir, kas
ne ma�iau svarbu, ma�iau va�in?ti automobiliu.�����

�Vaist? dabar nebenaudoju visi�kai, ta?iau daug sportuoju ir visi�kai nebejau?iu stuburo negalavim?�, � d�iaug?si buv?s ligonis, kuris dabar ir automobiliu va�in?ja gerokai re?iau nei tai darydavo prie� kelet? met?.������������������

Benzinas � paseno�����

Da�nai galima i�girsti argument?, kad �iais laikais be transporto priemon?s ne?manoma visur susp?ti. Sakoma, jog naudodamasis tik kojomis, kaipmat atsiliksi nuo gyvenimo.���

Ta?iau dar grei?iau atsilikti nuo gyvenimo galima rimtai su�lubavus sveikatai. Be to, automobiliai � didel? na�ta �eimos biud�etui. Kiek pinig? pareikalauja vien i�laidos benzinui. Ir tos i�laidos tik did?s, nes pigios energijos naudojimas dar tik gana tolima, nors ir viliojanti perspektyva.����

Pavyzd�iui, elektra varom? automobil? pagaminusi Kauno ?mon? �Elinta� gali d�iaugtis puikiais taupumo rodikliais � �imtui kilometr? nuva�iuoti automobilis sunaudoja elektros ma�daug u� 6 litus. Deja, norint pertvarkyti automobil?, kad jis gal?t? va�iuoti naudodamas
elektros baterijas, reikia apie 50 t?kst. lit? investicij?. Tad, galima sakyti, kad masinis elektromobili? naudojimas prasid?s dar labai negreitai. Kaip �inoma, Europos S?junga prie visuotinio elektros automobili? naudojimo planuoja pereiti 2050 metais. Ir tai suprantama �
naftos atsargos nuolat senka. Benzinas, kaip sakoma, jau labai senas � jam daugiau nei �imtas met?, ir jis tur?s u�leisti viet? kitoms energijos r?�ims. Bet kol tai atsitiks, benzino kainos iki dugno siurbs automobili? naudotoj? �eimos biud�etus, taip atimdamos galimyb?
daugiau l?�? investuoti ? sveikat? ir poils?.�����������������

Naujos pagundos����

Atrodo, kad prie automobili? prisiri�usi? vairuotoj? laukia naujos pagundos � netrukus gali b?ti pasi?lyti palyginus labai pig?s nauji automobiliai.�����

Prane�ama, kad Pranc?zijos kompanija �Renault� ketina gaminti itin pigius lengvuosius automobilius, kainuosian?ius tik 2,5 t?kstan?io eur?.��

Technin?s detal?s kol kas neskelbiamos, tik �inoma, kad �ie automobiliai bus 3,6 metro ilgio. Pirmiausia jie bus tiekiami ? besivystan?ias �alis, bet neatmetama, kad v?liau bus pardavin?jami ir Europoje.����

Nauj?j? automobil? projektuos kompanijos �Renault� ir jos partner?s �Nissan� specialistai. Manoma, jog tokie automobiliai jau kitais metais bus prad?ti pardavin?ti�Indijoje. N?ra abejon?s, kad netrukus jie pasieks ir Lietuv?.����������������������

Dvira?io vilion?s������

Sveikatos entuziastai pabr?�ia, kad atsisakyti automobili? tur?t? skatinti bendros tendencijos did�iuosiuose pasaulio miestuose.� Nuo automobili? sp?s?i? ken?iantys kai kurie Vakar? Europos didmies?iai jau planuoja ateityje automobili? apskritai nebe?sileisti ? miest? teritorijas ir gatves palikti tik p?stiesiems ir vie�ajam transportui.�����

Turint galvoje moderni?sias tendencijas, atrodo, kad pa�angiausia transporto priemone gali tapti paprastas dviratis, suteikiantis galimyb? ir pasportuoti, ir pakv?puoti grynu oru (ai�ku, tik su ta s?lyga, jei nepating?si dvira?iu numinti ? nuo�ali? viet?, pavyzd�iui, prie
Dubysos, kur ma�ai automobili? ir daug gamtos teikiam? malonum?).�� Suprantama, pajusti nuo�ird? nor? atsisakyti automobilio labai nelengva � vis d?lto malonu s?d?ti jame, va�iuoti ir klausytis muzikos, kai esi pavarg?s, o lauke �alta.� Arba atvirk�?iai � kai lauke kar�ta, o automobilyje � v?su. Komfortas yra klastingas: jis prisijaukina mus kaip ka?iukus ir nuolat ver?ia u� autopatogumus mok?ti � da�nai ir sveikatos kaina.