Menin?s veiklos ir dail?s darb? fotoalbumas Deimt met? kartu
Deimt met? tai daug ar maai? Matyt, viskas priklauso nuo to, su kuo lyginsime: jei m?stysime apie mums ?prastus ir kasdien matomus istorijos raidos procesus, tai deimtmetis tebus vienas laelis visame kult?rin?s ir politin?s istorijos vandenyne, jei ? skai?i? siesime su mogaus gyvenimu, tada jis pasirodys ne toks ir menkas. Prisimenant istorij? galima manyti, kad per deimtmet? galima labai lengvai sugriauti tai, kas buvo kurta imtus ar t?kstan?ius met?, ta?iau per tuos pa?ius deimt met? galima sukurti nauj? pasaul? (arba bent jau jo dal?, ir tai jau bus is tas).
Tenka pripainti, kad tikrai geras jausmas prie k?rybinio proceso prisid?ti patiems. iame erzaciniame amiuje tai neabejotinai sud?tinga, nes mogaus gyvenimas ?prastai paym?tas b?gimu i stotel?s A ? stotel? B, nesivalgant ir danai net nesidomint aplinka. Bet k?rybai to negana jai reikia laiko.
Laikydama rankose i pirmo vilgsnio visai nedidel? vaik? dail?s darb? rinkin? Deimt met? kartu, neju?iomis susim?stau, kaip gimsta id?jos, kaip jos vystosi, o tiksliau yra vystomos, kiek moni? prie to prisideda. Kadaise, dar besimokydama mokykloje, ir a tapau labai graaus k?rybos proceso dalimi, nedidele dalele, kuri veikiausiai labiau, nei tada galvojau, nul?m? tolimesnius mano gyvenimo pasirinkimus. Prisimenu, kaip pirm? kart? atv?riau Lietuvos Raudonojo Kryiaus draugijos Raseini? skyriaus Vaik? dienos uimtumo centro duris, ir lygiai taip pat rykiai prisimenu paskutin? kart?, kai jas uv?riau. Pasibaigus savanorystei nat?raliai ir visai nedvejodama ?stojau ? tuomet dar egzistavus? Lietuvos edukologijos universitet? ir… galiausiai t?siu pedagogin? veikl?.
Vartydama ne taip seniai pasirodius? vaik? dail?s darb? album? atpa?stu vardus ir pavardes t?, su kuriais dar teko pa?iai bendrauti, mokyti juos skaityti, pad?ti atlikti nam? darbus, mokyti vokie?i? kalbos, kartu aisti, pieti ir iaip gyventi. Matydama pieinius, atliktus skirtingomis ir ak? patraukian?iomis savo ne?prastumu technikomis, a i ties? galiu diaugtis, kad kadaise ir pati buvau io nuostabaus proceso dalimi ir kad man i?jus jis tebesit?sia. Tiesa ta, kad mums pasitraukus pasaulis nenustoja suktis, bet jei yra bent menkiausia galimyb? prie to sukimosi prisid?ti, nors ir labai trumpai, ja pasinaudoti visada verta, nes tai ne?kainojama patirtis.
Vis dar laikydama rankose ir sklaidydama t? deimties met? sunkaus, bet drauge malonaus darbo rezultat? Deimt met? kartu, labiausiai noriu tik?ti, kad is deimtmetis t?ra tik ilgo, labai graaus ir neabejotinai prasmingo kelio pradia.
Viktorija Valin?i?t?,
buvusi Lietuvos Raudonojo Kryiaus draugijos Vaik? dienos uimtumo centro savanor?
