Mes prisimename

[1]Tarptautin? akcija „We Remember“ (liet. „Mes prisimename“) skirta Holokausto aukoms pagerbti. Akcija vyksta jau kelet? met?, taip skatinama nepamiršti auk? ir primenama, kad tai negali pasikartoti n? vienai tautai, rasei ar socialinei žmoni? grupei. Sausio 27 diena pasirinkta minint Aušvico mirties stovyklos išvadavim?. Aušvico koncentracijos stovykla buvo didžiausia nacistin?s Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla, ?kurta nacist? okupuotoje Lenkijoje. Joje žuvo mažiausiai 960 000 žyd?, 75 000
lenk? ir apie 19 000 rom? iš beveik vis? Europos šali?.
[2]Suskai?iuota, kad 40 proc. iš  9 milijon? Holokausto auk? žuvo duj? kamerose, ta?iau Lietuvos tai nepaliet?, nes ?ia naciai rado pakankamai žudymo darbo j?gos. Vietiniai gyventojai sudarin?jo žyd? tautyb?s kaimyn? s?rašus, skund?, gaud? ir persekiojo, dalyvavo pl?šiant, kankinant bei žudant. Tai palengvino naci? tikslus ir genocido ?gyvendinim?. Po to, kai genocidas tapo organizuotas, žmon?s gal?jo tik steb?ti, priešintis nebuvo galimyb?s. Istorikas profesorius S.Sužied?lis raš?: „Galima sakyti, kad iš esm?s žyd? tautos likimas vokie?i? okupacijos s?lygomis nepriklaus? nuo Lietuvos gyventoj?, ta?iau nuo j? visiškai priklaus? atskir? individ? – besislapstan?i? žyd? – išlikimas. Gyvyb?s ir mirties klausimus sprend? pavieniai kaimie?iai ar miestie?iai. Ir mes galime didžiuotis, kad tai nebuvo tik saujel? žmoni?, o keletas t?kstan?i? gelb?toj? – kit? valstybi? kontekste nemažai. Ir mes pagr?stai galime tuo didžiuotis. Tiesiog didžiavimasis vienais ir g?da d?l kit? gali eiti greta.“
Tiriant Holokausto ?vykius lokalioje teritorijoje – Raseini? rajono ribose, išaišk?jo daugiau ir tikslesni? fakt?, kurie bendruose, valstyb?s mastu darytuose tyrimuose neatsiskleidžia. ? tiriamuosius darbus ?sitrauk? mokiniai paskleid? surinktas žinias tarp draug? ir artim?j?, taip ?traukdami aplinkinius ir atgaivindami istorin? atmint?. Vyresnio amžiaus žmon?s noriai dalijosi atsiminimais: buvo atkurti prieškario miesteli? vaizdai, atsiminta, kas ir kur gyveno, kuo vert?si. Visi respondentai su pasipiktinimu ir panieka vardijo žydšaudžius ir neužmiršo pamin?ti žydus sl?pusi? ir jiems pagelb?jusi? lietuvi?. Lietuvos ir Izraelio valstybi? vadovai, ?vertindami pasiaukojam? gelb?toj? veikl?, apdovanoja juos „Ž?van?i?j? gelb?jimo kryžiumi“ Lietuvoje ir suteikia „Pasaulio taut? teisuolio“ vard? Izraelyje.
Žyd? tautos katastrofa Antrojo pasaulinio karo metais neturi precedento žmonijos istorijoje. Buvo nužudyta apie 6 milijonus žyd?, iš j? per 200 000 Lietuvos žyd?. M?s? rajone yra 8 Holokausto žudyni? vietos, jose ilsisi naci? ir j? kolaborant? aukos, 4–5 t?kstan?iai žmoni?: vyr?, moter?, vaik?.
[3]Pastaraisiais metais vis dažniau prisimenama Raseini? krašto žyd? istorija (išleista knyga, rašomi straipsniai, rengiami min?jimai mokyklose, Raseini? krašto istorijos muziejuje ir kt.). Ypa? išsiskyr? pra?jusieji metai, kai min?jome Vilniaus Gaono ir Lietuvos žyd? istorijos metus. 2020 m. Litvak? atminties sodas (Plung?s r.) pasipild? dviem obelimis (Raseini? ir Nemakš?i? žyd? bendruomenei) ir 4 obuoliais (broliams Geringamams iš Nemakš?i?; advokatui Maksui Levy, spaustuvininko S.Kadušino bei broli? Perlov? šeimoms iš Raseini? m.). ?rengtas naujas atminimo ženklas Holokausto aukoms atminti Kalnujuose.
Sunku pripažinti ir suvokti Holokausto – tragiško Lietuvos istorijos etapo – reikšm?. Siekdama pagerbti auk? atminim? ir ugdyti m?s? bei užsienio visuomenes, Lietuvos Respublikos užsienio reikal? ministerija ir Raseini? rajono savivaldyb? kvie?ia rajono bendruomen? dalyvauti Pasaulio žyd? kongreso inicijuotoje pasaulin?je akcijoje „We Remember“.
Lina Kantautien?,
Raseini? krašto istorijos muziejaus muziejinink?
Arnas Zmitra,
Vš? „Atrask Raseinius“ direktorius