Mieli raseinikiai ir S?j?dio pirmeiviai,
Baltijos kelio prieistor? buvo tokia. Jau 1989 m. vasario 15 d. vakare per ikilming? Vasario 16-osios min?jim? Kaune, Muzikiniame teatre, Lietuvos S?j?dio Seimas, spaudiamas Kauno S?j?dio nari?, pri?m? deklaracij?, kurioje od? suverenitetas pakeit? odis Nepriklausomyb?. To lauk? ne tik ikilmingame min?jime dalyvav? Lietuvos laisv?s lygos (LLL) nariai, politiniai kaliniai, bet ir prie Muzikinio teatro susirink? kaunie?iai. Ikilmingame min?jime apie Lietuvos suverenitet? Soviet? S?jungoje prabilus Kazimieros Prunskien?s i Europos Parlamento atvetam KGB agentui Algirdui Klimai?iui (Kliugeriui), kilo toks triukmas, kad, atrod?, tuoj nukris balkonas, kuriame a s?d?jau kartu su Lietuvos laisv?s lygos nariais. Visi supratome, kad neivengiamai art?ja akimirka, kai Lietuva skelbs Nepriklausomyb? nuo Soviet? S?jungos. Taigi Lietuvos S?j?dis Nepriklausomyb? de facto paskelb? Kaune 1989 m. v?l? vasario 15 d. vakar?. De jure tai padaryti gal?jo tik visos lietuvi? tautos mandat? gavusi LR Auk?iausioji Taryba.
iam ingsniui reik?jo parengti ne tik Lietuvos mones, bet ir pa?i? didiausi? pasaulio valstybi? vadovus, kurie i Baltijos valstybi? liaudies front? reikalavo netrukdyti Soviet? S?jungos vadovams vykdyti perestroik?. Bet kokia m?s? S?j?dio lyderi? uuomina apie Nepriklausomyb? sulaukdavo j? neigiamos reakcijos. Atsimenu, 1989 m. vasar? Vokietijoje Vasario 16-osios gimnazijoje susitikau politolog?, tada Laisvosios Europos radijo korespondent? K?stut? Girni?. Man prad?jus kalb?ti apie Lietuvos Nepriklausomyb?, jis i man?s isiaip? ir pareik?, kad mes apie tai net nesvajotume. Man tai gird?ti i Laisv?s radijo urnalisto buvo labai netik?ta.
Mes, S?j?dio dalyviai, ? tokius pamokslus nekreip?me d?mesio. Okupacijos ivarginta tauta troko laisv?s. Geresnio preteksto nustebinti demokratinio pasaulio visuomen? ir sukr?sti okupantus nebuvo, kaip tik klastingo Vokietijos ir Soviet? S?jungos Molotovo-Ribentropo pakto, kuriuo jos pasidalijo Lenkij?, Baltijos valstybes ir Suomij?, 50-me?io min?jimas.
Id?jos nuo Vilniaus iki Talino susikibti rankomis vis? Baltijos ali? mon?ms autoriai buvo Estijos liaudies fronto nariai. Prie tai mes jau buvome surink? 1,5 mln. para? po reikalavimu, kur? inicijavo LLL, panaikinti g?dingo Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes, ir juos nuve? ? Maskv?. Lietuvos S?j?dio vadovai pradioje ? Baltijos kelio id?j? pai?r?jo skeptikai, kaip ? ne?gyvendinam? plan?. S?j?dio vadovai nusprend? susitikti su vis? Lietuvos miest? ir rajon? S?j?dio taryb? nariais ir pasiaikinti, ar Baltijos kelias m?s? j?goms. S?j?dio juodadarbiai entuziastingai pareik?: Darom, ir visas j?gas nukreip?me pasiruoti Baltijos kelio akcijai.
Iki rugpj??io 23 d. likus deim?iai dien? mes, atsakingieji u Baltijos kelio organizavim?, su S?j?dio Seimo tarybos nariais, b?simais Nepriklausomyb?s akto signatarais Aleksandru Abiala ir Algimantu Norvilu, s?dome ? ma? autobus? (rusik? PAZ) ir vaiuodami nuo Vilniaus iki Latvijos sienos dalijom?s automagistral?s kilometrus. M?s? rajonas gavo uduot? suformuoti gyv? grandin? automagistral?s VilniusPanev?ys
8386 kilometruose. Nuo Vilniaus pus?s mes jung?m?s su Jurbarko, o nuo Panev?io su K?daini? S?j?dio dalyviais, su jais ir dabar susitinkame kas penkerius metus Baltijos kelyje.
Dalydamiesi kelio kilometrus Lietuvos rajon? S?j?dio koordinatoriai galvojo, kaip reik?t? t? akcij? ?aminti, kad kas nors likt? atmin?iai. M?s? rajonui skirtame ruoe, kuriame nebuvo n? vieno medio, mano vilgsnis ukliuvo u didelio lauko akmens. Algimantas Norvilas prasitar?, kad Dubysos sl?nyje gyvena kalvis Alvydas Bertulis ir jis mums galb?t pad?s.
Alvydas nedelsdamas sutiko ir nereikalaudamas jokio umokes?io per dvi paras nukal? kryi?. Pra?jus kelioms dienoms po Baltijos kelio mes sulauk?me nelaukto sve?io i Kaliningrade leidiamo soviet? armijos laikra?io ,,Zvezda. Netrukus apie mus, nacionalistus, para? juodinant? straipsn? ,,Kuznec kujot (Kalvis kala). Beje, v?liau mes su Alvydu kartu gyn?me Lietuvos Parlament?.
Raseini? rajono pastatytas kryius yra labai originalus, tai i metalo nukaltas kryius-saulut?, jis yra ?tvirtintas ant didiulio lauko akmens. Kryius vietini? gyventoj? labai prii?rimas ir puoiamas, nes, pasirodo, ?ia 1949 m. spalio 10 d. uvo vienas i Auktaitijos partizan? vad? Bronius Jakubonis-Stiklas.
Jeigu atvirai, organizuodami Baltijos keli? mes nesitik?jome tokio didelio moni? pakilimo. Stebuklas ?vyko ir j?s?, Raseini? krato mon?s, d?ka 1989 m. rugpj??io 23 d. 19 val. mes tapome 650 km nuo Vilniaus iki Talino besit?sian?ios gyvosios grandin?s dalimi.
Tie, kas dalyvavo Baltijos kelio akcijoje, niekada jos neumir. Baltijos kelio dalyvius i Raseini? rajono ve? apie 80 autobus?. Tre?dalis d?l ne?tik?tin? kam?i? (nes pajud?jo beveik visi Lietuvos mon?s) pakeliui ties Ukmerge ustrigo, tod?l akcijos vietos nepasiek?. Keliav? raseinikiai suformavo gyv? grandin? ten, kur juos sustabd? kam?iai.
Demokratikas pasaulis nu?iuv?s steb?jo, k? maos laisv? mylin?ios Baltijos tautos padar?. Pasirodo, Baltijos keli? i kosmoso fotografavo net JAV ir Kinijos satelitai. O JAV, Pranc?zijos ir Vokietijos lyderiai, pataikaudami savo valstybi? mon?ms, pritilo.
Soviet? S?jungos komunist? partija mus eilin? kart? pasmerk?. Galb?t tai inodamas Lietuvos komunist? partijos lyderis Algirdas Brazauskas net nedalyvavo Baltijos kelyje. Bet Laisv?s up?s jau nebebuvo galima utvenkti. Baltijos valstybi? mon?s, tarp j? ir Lietuvos, pajuto savo j?g? ir patik?jo neivengiamu Nepriklausomyb?s atk?rimu. Tai buvo tik laiko klausimas.
Pra?jus 30 met? nuo Baltijos stebuklo kvie?iu visus Raseini? krato mones, ypa? jaunim?, rugpj??io 23 d. 18 val. susirinkti Baltijos kelyje, kad dar kart? patirtume t? nepakartojam? vienyb?s, bendrumo ir solidarumo jausm? ir primintume pasauliui, kad istorin? atmintis gyva ir kad mes esame pasiruo? ginti savo Laisv?.
iais metais, min?dami Baltijos kelio 30-met?, Auk?iausiosios Tarybos gyn?jai, Lietuvos kariuomen?s k?r?jai-savanoriai kartu su Lietuvos baikeriais ve ugn?, udegt? Kaune prie Neinomo kareivio kapo, ir udegs vis? Lietuvos rajon? lauus visame Baltijos kelyje. Paskui visi norintys gal?s prisid?ti prie kolonos ir keliauti iki Latvijos sienos, kur Salo?iuose vyks susitikimas su Lietuvos ir Latvijos prezidentais.
Baltijos kelyje tylos minute pagerbsime ir anapilin i?jusius Raseini? S?j?dio tarybos narius: Jon? Pocevi?i?, Antan? Vizbar?, Viktor? Vitk?, K?stut? Kordu? bei kitus S?j?dio eilinius pirmeivius, kurie rizikuodami savo darbo vietomis, negail?dami asmeninio laiko, sveikatos dar? visk?, kad priartint? Lietuvos Nepriklausomyb?.
Susitikime rugpj??io 23 d. Baltijos kelyje automagistral?s VilniusPanev?ys 8386 kilometruose, prie m?s? Kryiaus, kur? 1989 m. rugpj??io 23 d. paventino Lietuvos patriotas, S?j?dio r?m?jas a. a. kun. Vytautas Grigaravi?ius.
Kunigas Nemuno virelio nuotraukoje matyti dein?je. Daugelis raseiniki?, 1989 m. dalyvavusi? Baltijos kelio akcijoje, ioje nuotraukoje atras save. Jeigu ?skaitysite, tada m?s? rankose buvo i raidi? sud?liotas ?kis: Baltijos kelias. Nepriklausomyb? Lietuvai!
Tikiu, kad prie Baltijos kelio akcijos prisid?s ir Raseini? rajono savivaldyb?, o visi norintys 18 val. gal?s sudalyvauti Baltijos kelyje udegant Raseini? lau?.
Antanas Kliunka,
buv?s Raseini? rajono S?j?dio tarybos
atsakingasis sekretorius,
Baltijos kelio 1989 m. koordinatorius
