Mokslo metus pasitinkant

Kristina BEND�I?T?

Rugpj??io 28 dien? rajono pedagogai ir �vietimo ?staig? vadovai rinkosi Raseini? kult?ros centre ? pasitarim? �2012�2013 m. m. aktualijos�. Pakalbinome kelet? dalyvi? ir pasidom?jome, kokiomis nuotaikomis jie pasitinka Rugs?jo 1-?j?, kuo gali pasid�iaugti ir kokie r?pes?iai slegia.

Prezidento Jono �emai?io gimnazijos direktorius Linas Dargevi?ius:

� Pagrindinis i��?kis, kad beveik 200 padaug?jo gimnazist?, �iemet mokysis apie 600 mokini?, 21 klasi? komplektas. Jau suformuotas kolektyvas: buvo skelbti konkursai, nuolatiniam darbui priimti 4 nauji pedagogai, jokios srities specialist? mums netr?ksta. Pagrindinis nerimas ir r?pestis � priimti, integruoti ir sutarti su naujai atvykusiais mokiniais. Dar tik pirmas moksleivi? augimo etapas, kit?met matysime real? mokini? skai?i? � tikim?s, kad susirinks daugiau kaip 700 mokini?. D?kojame steig?jui Savivaldybei, kad skyr? l?�? � suremontuota dalis stogo, dabar vyksta
sporto sal?s gra�inimo darbai. Turime r?pest? perimti pagrindin?s mokyklos pastat?.

Raseini? �altinio pagrindin?s mokyklos direktor? Vaiva Zubrickien?:
� Did�iausias pokytis, kad i� vidurin?s mokyklos tampame pagrindine, kaip a� da�nai miniu, paaugli? mokykla. Gaubs nauji r?pes?iai, kadangi teks dirbti su tokia kategorija vaik?. �inoma, li?dna, kad ta pa?ia proga reik?jo atsisveikinti su dalimi pedagog?. Pernai j? dirbo 71, o �iemet lieka 57. Atsisak?me antraeilinink?, skaudu, kad teko atleisti du mokytojus. Ma�esnis skaudulys atsisveikinti su tais mokytojais, kurie i�?jo ? u�tarnaut? poils?, toki? buvo trys. Keli mokytojai pakviesti dirbti ? gimnazij? � tai ir nuostolis, bet ir savoti�kas pasidid�iavimas, kad gimnazija pasirinko m?s? mokyklos pedagogus � tai lietuvi? kalbos mokytoja Dalia ?erneckyt?, angl? kalbos mokytojos R?ta Jankauskien? ir Daiva Bitvinskien?. Labai d�iaugiam?s, kad laim?jome ir �iemet prad?sime ?gyvendinti k?rybini? partnerys?i? projekt?: ? mokykl? atvyks respublikos meno �moni?, kurie pad?s
dirbti su probleminiais vaikais. Manau, toki? mokini? motyvacija tur?t? kilti. Mokykloje ?vesta apsaugos sistema, ta?iau dar nepriduota. Jau beveik m?nuo gyvename be sarg?. Tai neramina: kiekvien? ryt? beva�iuodama ? mokykl? galvoju, ar viskas bus gerai. Tur?jome tok? incident?: �iemet ypatingai steng?m?s gra�inti aplink? � prie� mokykl? ?reng?me naujus alpinariumus, pirkome nema�ai kainuojan?ius augalus, ta?iau pasodin? rytojaus dien? j? neberadome. Mane tai labai morali�kai paveik? � kalbame apie vertybes, ger? pavyzd?, o darome visai kita.

Raseini? rajono �vietimo darbuotoj? profs?jungos pirmininkas Vytautas Bulotas:

� Pedagog? susirinkimai prie� Rugs?jo 1-?j? tur?t? b?ti skirti nuotaikai pakelti. Deja, paklausius prane�?j? ir sveikintoj?, nuotaika nepakyla. �vietimo ir mokslo ministerija kuria prioritetus: mokytoj? k?rybi�kumas, kokyb? visiems ir kiekvienam. Juokinga toki? dalyk? klausytis, kada klas?se didinamas mokini? skai?ius. Tai prie�tarauja tiems siekiams � kaip galima gerinti kokyb?, ugdyti k?rybi�kum? ir dar gauti gr?�tam?j? ry�?, jei klas?je bus per 30 mokini?. A� matau dar nei�naudot? kokyb?s rezerv? � tai gera savijauta mokytojo, kuris ir organizuoja mokym?. Ta?iau jau pirmomis dienomis pama?iau tam tikr? mokytoj? mu�tr?: skaidr?se demonstruojami projektai, dar nepatvirtinti dokumentai, kad keisis kvalifikaciniai, atestacijos nuostatai. V?l susiduriame su naujais reikalavimais. Nuo to mokytojo savijauta neger?ja, jis pajunta ?tamp?, baim?. Toks tikrai nepasieks nei k?rybi�kumo, nei kokyb?s. Valdininkams reik?t? pagalvoti ir apie tai. Meras i�vardijo prie�astis, kurios lemia mokytoj? darbo kokyb? � tai etat? ma�inimas, l?�? tr?kumas, taupymas ir kita. Bet kartu bara u� �emus, �alies vidurkio nesiekian?ius ugdymo rezultatus. Nematau logikos. Man tai atrodo ?�?lu. ?domu, kokioje vietoje b?t? m?s? rajono vald�ia, jei b?t? vertinama jos veikla?

Mokytojams noriu palink?ti nesibla�kyti tarp nauj? prioritet?. Kaip lektor? A. �arskuvien? pamin?jo, ir anks?iau mokytojai dirbo gerai, tik nuolatin?s reformos juos i�sekino. Gal reik?t? sustoti ir bent por? met? nedaryti joki? reform?? Galb?t tada pamatytum?me tikr?sias problemas. Bet ministerija, klerkai ir valdininkai ?sib?g?j? teikia vis naujus reikalavimus, vis naujus prioritetus. Reik?t? ?vertinti kiekvieno mokytojo patirt?, jo santyk? su mokiniais, meil? ir pagarb? �mogui � tai yra svarbiausi dalykai, o ne vis nauji i�galvoti prioritetai.

Raseini? meno mokyklos direktorius Gintautas Grigalis:

� Palyginti su pra?jusiais, �ie metai m?s? mokyklai �iek tiek lengvesni. Pernai tur?jome ruo�tis Dain? �ventei, ?vairiems konkursams. �iemet ramiai prad?sime ruo�tis dar po met? vyksiantiems konkursams. �iemet norin?i? mokytis buvo 100, pri?m?me 50. Stojan?i? visada yra, kadangi veikia 4 filialai, mokiniams nereikia va�in?ti, patogu lankyti m?s? mokykl?. Turime18 koncertuojan?i? kolektyv?, per metus surengiame daugiau kaip 100 koncert?. Lietuvoje tik viena kita meno mokykla yra i�vys?iusi toki? veikl? � daug kur i� viso n?ra meno kolektyv? � jie tik moko vaikus groti. Esame naudingi rajonui, nes visus koncertus rengiame nemokamai � ir mokiniai patenkinti, ir mokytojai, ir tie, kuriems koncertuojame. �iaip viskas labai gerai � kr?viai paskirstyti, mokini? turime 400, pedagog? � 44. Gaila, kad i� kolektyvo pasitrauk? ir i�vyksta ? u�sien? gitaros mokytoja Dalia Bak�ien?. Nauj? pedagog? nepri?m?me, nes ir l?�? gavome ma�iau. Labai d�iaugiam?s Ariogalos filialu, kuris Lietuvoje vienintelis toks prabangus, prilygstantis u�sienio mokykloms. Dabar remontuoti reik?t? Meno mokyklos antr?j? pastat? � ten pad?tis tikrai prasta � mokytojai savo j?gomis remontuoja vid?, duodu tik l?�? med�iagoms ?sigyti. Neblogai susitvark?, bet pats pastatas… Kaip sak? meras, reikalinga j? nugriauti.

Pry�man?i? pagrindin?s mokyklos direktorius Adomas Kuodys:

� Mokini? skai?ius stabilus � 104, i�liko pra?jusi? met? lygis. Turime 20 pedagog?. I�?jo du pensinio am�iaus mokytojai, naujais mokslo metais prad?s dirbti viena jauna specialist?. Mokykla i�laikyta gerai, padarytas tik kosmetinis remontas. Savivaldybini? l?�? u�tenka, ta?iau mokinio krep�elio pinig? tr?ksta, skola velkasi dar i� 2010 met?. Tur?tume i�gyventi � viskuo esame apsir?pin?, edukacin?s aplinkos sutvarkytos ir pasiruo�tos Rugs?jo 1-?jai.

Raseini? Viktoro Petkaus pagrindin?s mokyklos direktorius Gediminas Dir�ys:

� Pagrindiniai poky?iai � strukt?riniai. Mokykla tampa pagrindine, d?l to suma�?jo klasi? komplekt? skai?ius, atitinkamai suma�?jo ir darbuotoj? � d?l atleidimo i� darbo ?sp?jimus gavo 12 mokytoj?.� Kaip visada, labiausiai nuken?ia jauniausi ir vyriausi � tai socialines garantijas jau u�sitarnav? senjorai ir mokytojai, kurie dar nepasiek? pedagoginio meistri�kumo, kad gal?t? pretenduoti ? darbo viet?. Labai gaila, kad mokytojams stipriai suma�?jo darbo kr?viai. Kalbant apie ugdymo rezultatus galime pasid�iaugti, kad mokiniai nuostabiai laik? lietuvi? kalbos egzamin?, daugelio egzamin? vidurkiai auk�tesni nei rajono. Problem? turime kaip ir visos ugdymo ?staigos: tai ir finansin?s b?dos, ir suma�?j? mokytoj? darbo kr?viai. Ta?iau stengiam?s sukurti mokyklos bendruomenei palanki? ir jauki? aplink?.

Vidukl?s Simono Stanevi?iaus gimnazijos direktor? Janina Jasiulien?:

� Galime pasid�iaugti, kad atsivers naujos galimyb?s sporto srityje � pagaliau prad?sime eksploatuoti nauj?j? stadion? ir aik�tynus, nors ir vasar? jie nebuvo tu�ti. Taip pat baigiama diegti signalizacin? sistema � tai bus tam tikras i�bandymas d?l apsaugos, vidaus tvarkos susitarim?. Mokini? gimnazijoje �iandien turime 445. J? skai?ius suma�?jo apie 10 � ma�iau nei tik?jom?s. �iek tiek suma�?jo mokytoj? kr?viai, teko juos perskirstyti. Dideli? perversm? ugdymo turinyje n?ra, bet gavome naujus nurodymus i� �vietimo ir mokslo ministerijos � daugiau d?mesio tur?sime skirti etnokult?rai. Vadov?liais esame apsir?pin?, patalpas pasiruo�?me dar prie� vasaros atostogas. D�iaugiam?s, kad kai kurie Pry�man?i? mokyklos mokiniai ar gyvenantys pusiaukel?je tarp Vidukl?s ir Raseini? renkasi m?s? gimnazij?.
Paupio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Vytautas Dargvainis:

� M?s? mokykla nuo rugs?jo 1 d. tampa mokykla-daugiafunkciu centru, ple?iame paslaugas. Kaime buvo visi�kai apmir?s kult?rinis gyvenimas, nebuvo jokio kult?ros centro. Pagal pareigi? s?ra�? gauname pus? etato kult?ros darbuotojo, visas kult?rinis gyvenimas dabar vyks mokykloje. Mokini? skai?ius stabilus, �iemet j? 76 � pora mokini? daugiau nei pernai. Specialist? mums netr?ksta, dirbs 19 pedagog?. Ta pati b?da, kaip ir visose mokyklose � mokinio krep�elis. Tr?ksta l?�?, ra�ome pra�ymus papildomam finansavimui ir tikim?s i�gyventi. Mokyklos pastatas yra renovuotas, ?diegta nauja �ildymo sistema, jau pernai atnaujinome beveik visus baldus, klasi? suolus, o per vasar? atlikome tik kosmetin? remont? � i�da�?me grindis. Pagal turimas l?�as mokykla atrodo gra�iai ir kvepia da�ais.

�iluvos vidurin?s mokyklos direktorius Rimas Puidokas:

� Nuotaikos darbingos. Mokini? skai?ius i�lieka pana�us � apie 260. Pernai tur?jome keliais daugiau, bet tai nat?ralu � abiturient? i�leid�iame daugiau, nei ateina ? parengiam?j? ir pirm?j? klases. Pedagog? skai?ius i�lieka toks pat � apie 30, ta?iau j? kr?viai �iek tiek ma�?ja. Iki 2015-?j? dar i�liksime vidurine mokykla, tod?l suma�?ti pedagog? negali. Mokykloje jau prasid?jo renovacijos darbai � tai energetinis projektas, kuris leis mokykloje sutaupyti �ilumos. Visi�kai bus atnaujinti radiatoriai, vamzdynai, elektros instaliacija, ap�iltintos grindys, sporto sal?s sienos, naujo korpuso fasadas ir stogas. Tikim?s, kad mokykloje bus �il?iau ir sunaudosime ma�iau energijos. Kol vyks darbai, nepatogum? bus, bet bandysime kaip nors sutilpti: vien? korpus? atiduosime renovuoti, o kitame vyks pamokos. Darbus atlikti konkurs? laim?jo vilnie?i? UAB �Irdaiva�, projekto
vert? � daugiau kaip 3,5 milijono lit?.

�e�tadien? rajono �vietimo ?staigos pa�ym?s Mokslo ir �ini? dien?. ?gyvendinant Savivaldyb?s tarybos patvirtint? Mokykl? tinklo pertvarkos 2012�2015 met? bendr?j? plan?, dalis rajono mokykl? Rugs?jo 1-?j? pasitiks� reorganizuotos, o kai kurios apskritai nebeatvers dur? moksleiviams. Ma�?jantis mokini? skai?ius kasmet neb??iai pasmerkia vien? kit? mokykl?l?, o be darbo likusius pedagogus ver?ia ie�kotis kit? pragyvenimo �altini?. Lyginant su pra?jusiai metais, mokini? ma�?jimo tendencijos rajone i�lieka pana�ios, mokyklinis krep�elis deficitinis, o pasid�iaugti galima nebent tuo, kad pirmok? ir abiturient? sulauksime beveik tiek pat, kaip ir pernai.

200 moksleivi? ma�iau

2012�2013 mokslo metais Raseini? rajone savo veikl? t?sia 3 gimnazijos, 3 vidurin?s ir 8 pagrindin?s mokyklos, 2 mokykl? skyriai, vykdantys pradinio ugdymo programas, 7 vaik? dar�eliai ir 2 neformaliojo vaik? �vietimo ?staigos. Kaip teigia Raseini? r. savivaldyb?s administracijos �vietimo ir socialini? reikal? departamento direktor?s funkcijas atliekanti �vietimo, kult?ros ir ugdymo skyriaus ved?ja Regina Petreikien?, preliminariais duomenimis �iemet ? rajono mokyklas susirinks apie 4800 1�12 klasi? moksleivi? � beveik 200 ma�iau nei pernai. I� kiekvienos mokyklos kasmet nubyra po kelet? mokini? � dalis ?gijusi?j? pagrindin? i�silavinim? pasirenka profesines mokyklas, kiti moksl? nebet?sia arba pradeda dirbti. Abiturient? nesuma�?jo � j? tur?sime 381 (pernai buvo 379).� Sulauksime �iek tiek ma�iau pirmok?li?: pernai j? buvo 341, o �iemet � 332. ? prie�mokyklinio ugdymo grupes tur?t? susirinkti 299 �e�iame?iai, tai yra, vienu kitu vaiku?iu daugiau nei pernai.

I� vidurin?s � ? pagrindin?

Pasak �vietimo, kult?ros ir ugdymo skyriaus ved?jos Reginos Petreikien?s, nuo �i? met? rugs?jo 1 d.Raseini? �altinio ir �Kalno� vidurin?s mokyklos tampa pagrindin?mis, jose �ini? semsis 1�10 klasi? moksleiviai. Tik?tina, kad kit?met �altinio pagrindin? mokykl? dar kart? palyt?s reorganizacija ir ji ?gis progimnazijos (1�8 kl.) status?. Beje, �Kalno� mokykloje Rugs?jo 1-?j? numatytos ypatingos i�kilm?s � ji �v?s ne tik Mokslo ir �ini? dien?, bet ir savo krik�tynas, mat kei?ia pavadinim? ir nuo nauj?mokslo met? prad�ios vadinsis Raseini? Viktoro Petkaus pagrindine
mokykla.

Nebelikus 11�12 klasi?, �iose mokyklose mokini? skai?ius preliminariai suma�?jo per �imt?: �Kalno� mokykloje pernai mok?si 1042, �iemet � apie 900. �altinio mokykloje buvo 895, o �iandien yra 781.

Gimnazijoje maksimalus skai?ius dar nepasiektas�

Keturmet?je Prezidento Jono �emai?io gimnazijoje mokysis 9�10 ir 11�12 klasi? mokiniai. Kaip teigia R. Petreikien?, gimnazija pasiruo�usi priimti visus, kurie nori siekti vidurinio i�simokslinimo, ta?iau kol kas mokini? skai?ius nesiekia 700, kaip tik?tasi. Prezidento Jono �emai?io gimnazijoje pernai mok?si 397 gimnazistai, �iemet j? padaug?jo ma�daug 250. Beje, i� �Kalno� mokyklos ? gimnazij?� perkeltos suaugusi?j? klas?s, taigi besimokan?i?j? skai?ius dar gali i�augti.

Dalis raseini�ki? devintok? ir de�imtok? nesiskubina pereiti ? gimnazij? ir �iemet mokslus t?s �altinio bei Viktoro Petkaus pagrindin?se mokyklose. Vyresni?j? klasi? moksleiviai turi dar vien? pasirinkim? � Raseini? technologijos ir verslo mokykl?, kur gali ?gyti ir vidurin? i�silavinim?, ir profesij?.

Vietoj mokyklos � daugiafunkcis centras

Su permainomis mokslo metus sutiks ir Paupio pagrindin? mokykla � ji kei?ia tip? i� pagrindin?s mokyklos ? mokykl?-daugiafunkc? centr?. Anot skyriaus ved?jos R. Petreikien?s, �i mokykla turi naujos institucijos vizij?. Tiek mokyklos kolektyvas, tiek Paupio bendruomen? suinteresuota visais
?manomais b?dais prapl?sti paslaugas. Mokykloje-daugiafunkciame centre planuojama vystyti kult?rin? veikl?, organizuoti renginius ne tik moksleiviams, bet ir suaugusiesiems, ?gyvendinti neformaliojo �vietimo, kvalifikacijos k?limo programas. Tuo tikslu ?steigta pus? kult?ros darbuotojo etato. Mokykla kovoja d?l i�likimo: kaip sakoma, griebiasi u� �iaudo, ir tikisi, kad pavyks i�rutulioti susikurt? strategij?.

? klases nebepakvies keturi skyriai

Apgailestaudama R. Petreikien? pa�ym?jo, kad vaik? ? klases nebepakvies Raseini? �altinio vidurin?s mokyklos Kaulaki? skyrius, Nemak�?i? Martyno Ma�vydo vidurin?s mokyklos U�kalni? skyrius ir Vidukl?s gimnazijos Sujaini? skyrius � d?l ma�o moksleivi? skai?iaus nuo rugs?jo 1 d. jie likviduojami. Paskutiniais duomenimis, nuo rugs?jo 5 d. u�daromas ir �aiginio Pranci�kaus �ivickio pagrindin?s mokyklos Vosili�kio skyrius. Pasak skyriaus ved?jos, likviduojamuose skyriuose buvo lik? po 3-5 mokinukus, nuvykti ? kitas mokyklas jiems sudarytos kuo puikiausios s?lygos. Taigi rajone beliks du mokykl? skyriai, vykdantys pradinio ugdymo programas � Kalnuj? ir Gruzdi�k?s.

Likviduota Raseini?� pagrindin? mokykla

Nutraukta Raseini? pagrindin?s mokyklos veikla, o jos patalpos bei turtas perduotas Prezidento Jono �emai?io gimnazijai. Po inventorizacijos 1-8 klasi? vadov?liai bei kitos ugdymo priemon?s pagal poreik? bus i�dalintos kitoms �vietimo ?staigoms. Pra?jusius mokslo metus Raseini? pagrindin?je mokykloje u�baig? 168 moksleiviai� (8 komplektai) pasiskirst? po kitas miesto mokyklas, darbo neteko 19 pedagog?. Beje, �Kalno� mokyklos pradinukai (vadinamosios kataliki�kos dvasios klas?s) toliau mokysis dabar jau gimnazijai priklausan?iose patalpose. Pasak skyriaus
ved?jos, toje miesto dalyje n?ra mokyklos ma�iesiems, tod?l kataliki�kos pradinuk? klas?s ten tur?t? i�likti.

Mieste u�gims naujas dar�elis

Lop�elio-dar�elio �Saulut?� renovacijos darbai jau baigti ir nuo spalio 1 d. aukl?tiniai gr?�ta ? savo patalpas � beliko tik parsigabenti daiktus. Buvusiose Kataliki�kos dvasios skyriaus patalpose planuojama ?rengti lop�el?-dar�el? ,,Nyk�tukas�, ruo�iamas projektas ES paramai gauti. Pasak skyriaus ved?jos, naujo dar�elio poreikis yra: prie� �iuos mokslo metus situacija labai nesmagi � t?vai nori vesti savo at�al?les ? dar�el?, bet n?ra viet?. Jau dabar suformuotos grupel?s, kur vienu kitu vaiku daugiau nei leid�ia higienos reikalavimai. Rajono gyventojai kvie?iami diskutuoti
ir teikti pasi?lymus d?l naujojo dar�elio � jo darbo laiko, lop�elio grupi? skai?iaus, gal reikalinga savaitin? grup?,� ir t.t.� Raseini? rajone nuo gimimo iki 5 metuk? yra 1812 vaiku?i?, i� j? 538 lanko lop�eliusdar�elius � tai beveik 30 %.
Pedagog? � u�tektinai

R. Petreikien? konkre?iai ne?vardijo, kiek pedagog? �? ruden? pasitiks be darbo. Rajono mokyklose dirbs apie 500 mokytoj?, ta?iau skai?iai dar tikslinami. Pagal �Alio, Raseini?� preliminarius skai?iavimus, Rugs?jo 1-osios skambu?io nebei�girs apie 40 mokytoj?.� Dalis j? i�eina ? u�tarnaut? poils?, kitiems suma�?jo darbo kr?viai, mokyklos atsisak? antraeilinink?. Mokytoj? tr?kumo rajone tikrai n?ra, o pasitaikius laisvai darbo vietai pedagogai turi dalyvauti konkurse. Pavyzd�iui, k?no kult?ros mokytojo pareigoms u�imti Betygalos Maironio vidurin?je mokykloje pretenduoja 7
pedagogai � yra i� ko rinktis. Ten pat reikalingas ir matematikos mokytojas, ta?iau mokykla tegali pasi?lyti 4 valandas per savait?. Sunku tik?tis, kad i� Raseini? ar kitos rajono vietos mokytojas va�in?t?si d?l tokio kr?vio. Deja, pasitaiko ir toki? situacij?, kad mokykla d?l l?�? stygiaus mieliau pasirenka ?darbinti �emesn?s kvalifikacijos mokytoj? � ne metodinink?, o vyresn?j? mokytoj?.

Mokinio krep�elio r?pes?iai

Su mokinio krep�eliu situacija kritin?: rajono mokyklose moksleivi? skai?ius klas?se �ymiai ma�esnis, nei nurodyta ministerijos patvirtintoje krep�elio metodikoje. Pasak skyriaus ved?jos, jei b?t? paisoma klasi? komplektavimo metodik?, apie 50 % mokykl? reik?t? u�daryti: �Prakti�kai visos kaimo mokyklos neatitinka metodikos reikalavim?, o tai rei�kia, kad j? krep�eliai yra minusiniai. Metodikoje nustatyto vidurkio nesiekiantis mokini? skai?ius u�programuoja nuostol?. Taip ir einame su skolomis met? metais, pra�ome papildom? l?�?. 2012 m. pasitikome ma�daug su pus?s milijono minusiniu krep�eliu, o su savivaldybiniais pinigais skola vir�ija milijon?. Tokia situacija visoje Lietuvoje. Pa?ios savivaldyb?s reikalas, kaip susikomplektuoti klases, sutvarkyti mokykl? tinkl?, kad krep�elis b?t? palankus. Bet tai ne?veikiami dalykai � reik?t? u�daryti Pry�man?i?, Paupio, Girkalnio, Ilgi�i? ir kitas kaimo mokyklas, nes jos neatitinka krep�elio metodikos. Pavyzd�iui, Paupio mokykloje mokini? vidurkis klas?je tur?t? b?ti 10, bet yra ir 7, ir 8. Rajone gal viena dvi mokyklos atitinka klasi? komplektavimo metodik?.�
Rugs?jo 1-?j? �v?sime �e�tadien?

�iemet Rugs?jo 1-oji i�puola �e�tadien?. �vietimo ir mokslo ministerija leido rinktis �vent?s dat?, tod?l ma�daug pus? Lietuvos savivaldybi? nauj? mokslo met? prad�i? perk?l? ? pirmadien?, rugs?jo 3-?j?. M?s? rajone Mokslo ir �ini? dienos i�kilm?s vyks �e�tadien?: pus? devyni? �vietimo ?staig? atstovai rinksis Maironio t?vi�k?je, Pasandravyje, o v?liau �vent? persikels ? mokyklas, �ia intencija kiekvienoje parapijoje bus aukojamos �v. Mi�ios. T?dien rajono autobusai kursuos darbo dienos grafiku. Kad moksleiviai gal?t? be r?pes?i? pasiekti mokyklas, atidaryti papildomi mar�rutai, bus organizuojamas moksleivi? pav?�?jimas. �Naujus mokslo metus prad?sime Rugs?jo 1-?j? – tikr?j? Mokslo ir �ini? dien?. Ministro patvirtintuose ugdymo planuose taip pat pa�ymima, kad �iemet mokslo met? prad�ia � rugs?jo 1 d. Pagal Darbo kodeks? mokytojams u� �i? dien? priklausyt? dvigubas apmok?jimas. Ta?iau tikim?s, kad mokytojai supras nelengv? finansin? situacij? ir sutiks, kad vietoje apmok?jimo jiems b?t? suteikta papildoma atostog? diena�, � viliasi �vietimo, kult?ros ir ugdymo skyriaus ved?ja Regina Petreikien?.