2019 gegužės
25
Šeštadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Mokyklos bendruomenė ir valdžia – taškai dar nesudėti

    Siųsti Versija spausdinimui

    Albinas STAKAUSKAS

    Ne viename „Alio, Raseinių“ numeryje skelbėme straipsnius apie Raseinių pagrindinės mokyklos bendruomenės kovą dėl išlikimo – pagal rajono mokyklų tinklo pertvarkos planą ją nuspręsta likviduoti. Visai neseniai Žemaičio aikštėje piketavo šios mokyklos atstovai, o gegužės 12 d. Raseinių pagrindinėje mokykloje vyko bendruomenės susitikimas su Savivaldybės vadovais. Sugrįžta prie tų pačių klausimų: mokyklos bendruomenė teigia, kad šią ugdymo įstaigą jokiu būdu nėra tikslinga uždaryti ir pateikia argumentus, o valdžia lūkuriuoja, ketina išanalizuoti situaciją ir pateikti savo verdiktą.
    Į planuotą susitikimą atvyko Savivaldybės meras Remigijus Ačas, jo pavaduotojas Sigitas Vaičius, Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyr. specialistas, pavaduojantis skyriaus vedėją, Jonas Tamošaitis, šio skyriaus specialistės bei kiti svečiai. Pokalbį pradėjo Raseinių pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Enčerienė. Ji apibūdino susitikimo esmę, papasakojo seniai brendusios problemos priešistoriją, išvardijo visą eilę Savivaldybės tarybos sprendimų, kurie faktiškai lėmė mokyklos naikinimą. „Mes atvykome į susitikimą su jumis, gerbiami vadovai, turėdami vilties, kad vis dėlto Raseinių pagrindinė mokykla liks šiose patalpose, kad bus formuojamos penktosios klasės. Juk Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra aiškiai įvardinta, kad tėvai turi teisę rinktis mokyklą pagal savo pageidavimus, o naujasis Švietimo įstatymas neatmetė tos galimybės“, – sakė D. Enčerienė. Direktorė pažymėjo, kad mokyklą supantis mikrorajonas sparčiai vystosi, daugėja gyventojų ir mokinių niekada nepritrūks. Ugdymo kokybės rezulta tai geri – juos užtikrina kvalifikuotas mokytojų kolektyvas. Kaip vieną iš pavyzdžių galima pateikti tai, jog daugiausia moksleivių, nugalėjusių olimpiadose (tarp pagrindinių mokyklų), yra iš Raseinių pagrindinės mokyklos.
    Po direktorės įžangos žodis suteiktas merui. Jis pažymėjo, kad dalyvavo ne viename susitikime su mokyklų kolektyvais ir jaučia, kad tarp jų yra konkurencija – kiekvienos įstaigos atstovai tvirtina, jog jų mokykla yra geriausia. R. Ačas neslėpė, kad klausimas dėl Raseinių pagrindinės mokyklos yra be galo sunkus – susijęs tiek su mokinių, tiek su mokytojų likimais. „Mes paruošime tarybai keletą alternatyvių sprendimų. Švietimo skyrius atliks namų darbus – paskaičiuos mokinių ir piniginių lėšų prognozes. Tuomet su tarybos nariais susėsime diskutuoti. Šiandien aš negaliu pasakyti, koks bus rezultatas. Šį sprendimą reikėjo priimti žymiai anksčiau, tačiau niekas to nedarė. Mes esame pasiryžę apsispręsti gegužės 31 dieną“, – sakė meras.
    Savivaldybės vadovo žodį perėmė J. Tamošaitis, patvirtindamas tiek direktorės D. Enčerienės faktus, tiek R. Ačo išsakytus tikslus. Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus atstovas pakvietė visus diskusijon, kuri netrukus ir užvirė.
    „2005 metų plane yra pažymėta, kad Raseinių pagrindinė mokykla buvo užpildyta 97 proc. mokinių, „Kalno“ vid. mokykla – 98 proc., Šaltinio vid. mokykla – 100 proc. Tada kyla klausimas, kadangi dauguma mūsų vaikų pereina į Šaltinio vid. mokyklą, ar nereikės atidaryti kitos pamainos vaikams, ar jie galės vienoje pamainoje mokytis? Vienas iš švietimo reformos ugdymo tikslų – ugdymo kokybės gerinimas. Ar bus galima gerinti ugdymo kokybę perpildytose klasėse?“ – klausė mokytojai. Skaudžias problemas išsakė Raseinių pagrindinės mokyklos profesinės sąjun-gos pirmininkė Albina Neimanie-nė: „Pas mus buvo pakankamas mokinių skaičius. Netgi likdavo lėšų ir jas paskirstydavo kitoms mokykloms. O kokia begalėjo būti taip vadinama konkurencija su kitomis ugdymo įstaigomis, jeigu mums vienais ir kitais metais sprendimais uždraudė formuoti 5 klases. Tėvai, neleisdami penktoko, nebeleis ir trečioko, ir septintoko, ir pirmoko. Juk kitaip ir negali būti. Dabar – dėl mokytojų. Visose mokyklose mažėja mokinių skaičius. Sakoma, kad miesto vidurinėse mokyklose taip pat mažėja. Tačiau  mus domina, kur dingsta mūsų penktokai? Argi ne mūsų uždaromų klasių sąskaita kitose mokyklose didėja komplektų skaičius? Mokiniai ten nukeliavo, tuo tarpu nė vienas mokytojas ten nedirba. Žodžiu, priimtas toks sprendimas, kad mokytojai išmetami į gatvę. Keletas pedagogų jau išvyko dirbti į užsienį.“
    Ne mažiau argumentavo ir Raseinių rajono švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Vytautas Bulotas. Jo žodžiais tariant, niekas dar neįrodė, jog mokyklą reikia panaikinti. Pasirodo, kai kada vietos politikai dangstydavosi Švietimo ministerijos nuomone dėl rajono situacijos, kurios niekas nepatvirtino. V. Bulotui, dalyvaujant susitikime su skyrių vedėjais ir specialistais Švietimo ministerijoje, buvo aiškiai pasakyta, jog ministerija nėra priėmusi jokių konkrečių norminių aktų, kurie galėtų įtakoti Raseinių miesto mokyklų skaičių. Atvirkščiai – teritorinis klausimas labai svarbus ir todėl būtent čia turi likti pagrindinė mokykla.
    Susitikimo metu nuomones išsakė tiek svečiai, tiek gausiai dalyvavę mokytojai, tiek tėveliai. Ne vieno kalba buvo palydėta audringais plojimais. Savo pasisakymus dalyviai pagrindė įstatymais, konkrečiais pavyzdžiais ir sunkiai suvaldomomis emocijomis. Ugningą kalbą rėžė buvęs Savivaldybės tarybos narys Antanas Vizbaras, negailėdamas kritikos nei Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vadovams, nei buvusiai švietimo sistemos kuratorei – mero pavaduotojai Gitanai Rašimienei. A. Vizbaras įžvelgė klastą ir anomiškumą rengiant mokyklų tinklo pertvarkos planus, kuriuose atsirado ir Raseinių pagrindinės mokyklos likvidavimo eilutė. Jis pabrėžė, kad mokyklų reforma tęsiasi jau 15 metų. Į tai meras R. Ačas atsakė replika, kad atsakomybe turėtų dalintis visi – jis, kaip buvusio mero Petro Vežbavičiaus bendrapartietis, ir A. Vizbaras, kaip dirbęs mero padėjėju.

    1 Komentaras

    1. Neo25

      2011 - 06 -01 18:45

      Jau viskas nuspręsta. Merui visiškai nerūpi kitos mokyklos apart gimnazija, kuriai baigia sulįsti į subinę.