Mokyklos bendruomen? ir vald�ia � ta�kai dar nesud?ti

Albinas STAKAUSKAS

Ne viename �Alio, Raseini?� numeryje skelb?me straipsnius apie Raseini? pagrindin?s mokyklos bendruomen?s kov? d?l i�likimo � pagal rajono mokykl? tinklo pertvarkos plan? j? nuspr?sta likviduoti. Visai neseniai �emai?io aik�t?je piketavo �ios mokyklos atstovai, o gegu�?s 12 d. Raseini? pagrindin?je mokykloje vyko bendruomen?s susitikimas su Savivaldyb?s vadovais. Sugr?�ta prie t? pa?i? klausim?: mokyklos bendruomen? teigia, kad �i? ugdymo ?staig? jokiu b?du n?ra tikslinga u�daryti ir pateikia argumentus, o vald�ia l?kuriuoja, ketina i�analizuoti situacij? ir pateikti savo verdikt?.
? planuot? susitikim? atvyko Savivaldyb?s meras Remigijus A?as, jo pavaduotojas Sigitas Vai?ius, Kult?ros, �vietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus vyr. specialistas, pavaduojantis skyriaus ved?j?, Jonas Tamo�aitis, �io skyriaus specialist?s bei kiti sve?iai. Pokalb? prad?jo Raseini? pagrindin?s mokyklos direktor? Danut? En?erien?. Ji apib?dino susitikimo esm?, papasakojo seniai brendusios problemos prie�istorij?, i�vardijo vis? eil? Savivaldyb?s tarybos sprendim?, kurie fakti�kai l?m? mokyklos naikinim?. �Mes atvykome ? susitikim? su jumis, gerbiami vadovai, tur?dami vilties, kad vis d?lto Raseini? pagrindin? mokykla liks �iose patalpose, kad bus formuojamos penktosios klas?s. Juk Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra ai�kiai ?vardinta, kad t?vai turi teis? rinktis mokykl? pagal savo pageidavimus, o naujasis �vietimo ?statymas neatmet? tos galimyb?s�, � sak? D. En?erien?. Direktor? pa�ym?jo, kad mokykl? supantis mikrorajonas spar?iai vystosi, daug?ja gyventoj? ir mokini? niekada nepritr?ks. Ugdymo kokyb?s rezulta tai geri � juos u�tikrina kvalifikuotas mokytoj? kolektyvas. Kaip vien? i� pavyzd�i? galima pateikti tai, jog daugiausia moksleivi?, nugal?jusi? olimpiadose (tarp pagrindini? mokykl?), yra i� Raseini? pagrindin?s mokyklos.
Po direktor?s ?�angos �odis suteiktas merui. Jis pa�ym?jo, kad dalyvavo ne viename susitikime su mokykl? kolektyvais ir jau?ia, kad tarp j? yra konkurencija � kiekvienos ?staigos atstovai tvirtina, jog j? mokykla yra geriausia. R. A?as nesl?p?, kad klausimas d?l Raseini? pagrindin?s mokyklos yra be galo sunkus � susij?s tiek su mokini?, tiek su mokytoj? likimais. �Mes paruo�ime tarybai kelet? alternatyvi? sprendim?. �vietimo skyrius atliks nam? darbus � paskai?iuos mokini? ir pinigini? l?�? prognozes. Tuomet su tarybos nariais sus?sime diskutuoti. �iandien a� negaliu pasakyti, koks bus rezultatas. �? sprendim? reik?jo priimti �ymiai anks?iau, ta?iau niekas to nedar?. Mes esame pasiry�? apsispr?sti gegu�?s 31 dien?�, � sak? meras.
Savivaldyb?s vadovo �od? per?m? J. Tamo�aitis, patvirtindamas tiek direktor?s D. En?erien?s faktus, tiek R. A?o i�sakytus tikslus. Kult?ros, �vietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus atstovas pakviet? visus diskusijon, kuri netrukus ir u�vir?.
�2005 met? plane yra pa�ym?ta, kad Raseini? pagrindin? mokykla buvo u�pildyta 97 proc. mokini?, �Kalno� vid. mokykla � 98 proc., �altinio vid. mokykla � 100 proc. Tada kyla klausimas, kadangi dauguma m?s? vaik? pereina ? �altinio vid. mokykl?, ar nereik?s atidaryti kitos pamainos vaikams, ar jie gal?s vienoje pamainoje mokytis? Vienas i� �vietimo reformos ugdymo tiksl? � ugdymo kokyb?s gerinimas. Ar bus galima gerinti ugdymo kokyb? perpildytose klas?se?� � klaus? mokytojai. Skaud�ias problemas i�sak? Raseini? pagrindin?s mokyklos profesin?s s?jun-gos pirminink? Albina Neimanie-n?: �Pas mus buvo pakankamas mokini? skai?ius. Netgi likdavo l?�? ir jas paskirstydavo kitoms mokykloms. O kokia begal?jo b?ti taip vadinama konkurencija su kitomis ugdymo ?staigomis, jeigu mums vienais ir kitais metais sprendimais u�draud? formuoti 5 klases. T?vai, neleisdami penktoko, nebeleis ir tre?ioko, ir septintoko, ir pirmoko. Juk kitaip ir negali b?ti. Dabar � d?l mokytoj?. Visose mokyklose ma�?ja mokini? skai?ius. Sakoma, kad miesto vidurin?se mokyklose taip pat ma�?ja. Ta?iau� mus domina, kur dingsta m?s? penktokai? Argi ne m?s? u�darom? klasi? s?skaita kitose mokyklose did?ja komplekt? skai?ius? Mokiniai ten nukeliavo, tuo tarpu n? vienas mokytojas ten nedirba. �od�iu, priimtas toks sprendimas, kad mokytojai i�metami ? gatv?. Keletas pedagog? jau i�vyko dirbti ? u�sien?.�
Ne ma�iau argumentavo ir Raseini? rajono �vietimo darbuotoj? profs?jungos pirmininkas Vytautas Bulotas. Jo �od�iais tariant, niekas dar ne?rod?, jog mokykl? reikia panaikinti. Pasirodo, kai kada vietos politikai dangstydavosi �vietimo ministerijos nuomone d?l rajono situacijos, kurios niekas nepatvirtino. V. Bulotui, dalyvaujant susitikime su skyri? ved?jais ir specialistais �vietimo ministerijoje, buvo ai�kiai pasakyta, jog ministerija n?ra pri?musi joki? konkre?i? normini? akt?, kurie gal?t? ?takoti Raseini? miesto mokykl? skai?i?. Atvirk�?iai � teritorinis klausimas labai svarbus ir tod?l b?tent ?ia turi likti pagrindin? mokykla.
Susitikimo metu nuomones i�sak? tiek sve?iai, tiek gausiai dalyvav? mokytojai, tiek t?veliai. Ne vieno kalba buvo palyd?ta audringais plojimais. Savo pasisakymus dalyviai pagrind? ?statymais, konkre?iais pavyzd�iais ir sunkiai suvaldomomis emocijomis. Ugning? kalb? r?�? buv?s Savivaldyb?s tarybos narys Antanas Vizbaras, negail?damas kritikos nei Kult?ros, �vietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus vadovams, nei buvusiai �vietimo sistemos kuratorei � mero pavaduotojai Gitanai Ra�imienei. A. Vizbaras ?�velg? klast? ir anomi�kum? rengiant mokykl? tinklo pertvarkos planus, kuriuose atsirado ir Raseini? pagrindin?s mokyklos likvidavimo eilut?. Jis pabr?�?, kad mokykl? reforma t?siasi jau 15 met?. ? tai meras R. A?as atsak? replika, kad atsakomybe tur?t? dalintis visi � jis, kaip buvusio mero Petro Ve�bavi?iaus bendrapartietis, ir A. Vizbaras, kaip dirb?s mero pad?j?ju.