Mokykl? tut?jimo metas
Ilona PETROEVI?IEN?
Antanas Baranauskas giedojo apie Lietuvos gro?: Kalnai ant kaln?, o ant t? kaln?/ Kalnai ir mai kalneliai. Apie Lietuvos vietimo situacij? b?t? galima raudoti: Reforma ant reformos, o ant tos reformos/ reforma ir maa reform?l?…
Taip jau atsitiko, kad odis ,,reforma mokyklose pasidar? tolygus keiksmaodiui, nes ji susijusi su skausmingais procesais: mokykl? tinklo pertvarkymu, nuolatine mokymo turinio kaita. Nors vietimo politika dangstosi graiais lozungais ir id?jomis, i tikr?j? galima ?tarti kitokius kriterijus svarbu ne kult?ra ir mokini? interesai, bet pinig? taupymas vietimo s?skaita. Mokinys tik statistinis vienetas, ? mokykl? atsineantis savo krepel?. Kuo didesn? mokykla, tuo daugiau krepeli? ir tuo ji turtingesn?. D?l tokios finansavimo tvarkos ir moksleivi? skai?iaus ma?jimo (m?s? rajone kasmet suma?ja 250-350 mokini?) nedidel?s mokyklos udaromos. Tas mistinis krepelis kasmet skurd?ja: 2009 m. jo dydis siek? 3 774 litus per metus, 2010 m. sumaintas iki 3 310 lit?, o iemet mokinio krepelio dydis lieka tas pats, bet savivaldyb?s gaus maesn? jo dal? nei iki iol d?l alies ekonomin?s situacijos. D?l ivardint? prieas?i? ir t?stin?s mokykl? tinklo pertvarkos vadovams teks atleisti dal? pedagog?, enkliai suma?s mokytoj? alga, dalis mokykl? bus udarytos ar reorganizuotos. Apie ias ir kitas problemas buvo kalbama susitikime su vietimo ir kult?ros ministru Gintaru Steponavi?iumi.
vietimo ir kult?ros ministro vizitas rajone
Pastaruoju metu vietimo ir mokslo ministras G. Steponavi?ius lankosi Lietuvos mokyklose, vie?jo ir Raseiniuose. Sausio 27 dien? jis susitiko su Betygalos, altinio vidurini? mokykl?, Ariogalos ir Prezidento Jono emai?io gimnazij? mokytojais ir mokiniais, lank?si lopelyje darelyje Liepait?. Ministr? lyd?jo vietimo ir mokslo ministerijos vietimo kokyb?s ir regionin?s politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, vyriausioji specialist? Alma Jakelien? ir bendrapartietis LR Liberal? s?j?dio Raseini? skyriaus pirmininkas Modestas Klikna.
Vizit? metu ministras trumpai pristat? vietimo naujoves, atsak? ? moksleivi? ir mokytoj? klausimus. Prezidento Jono emai?io gimnazijos abiturientai papra? nurodyti tris prieastis, kod?l tur?t? rinktis aukt?j? moksl? Lietuvoje, o ne usienyje. G. Steponavi?ius paragino nesiav?ti bet kokia usienio aukt?ja mokykla, pasidom?ti jos reitingais. Lietuvai b?t? garb?, jei m?s? geriausi protai gal?t? studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose. Jei auktoji mokykla ? geriausi?j? 100 nepapuola, ko ten ir vaiuoti… Ne viskas usienyje yra geriau nei pas mus. Lietuvoje yra europinio lygio studij?, ir ? m?s? aukt?sias vaiuoja studijuoti ispanai, vedai… Taigi nevarykite i Lietuvos, – apibendrino ministras. Nedidel?s pertrauk?l?s metu jis aplank? technologij? mokytojo eksperto K. Baku?io muziej?, av?josi mokini? darbais ir pedagogo entuziazmu. Ir ministras, ir rajono meras gal?jo pasimatuoti karalik? kar?n? bei skeptr?, pas?d?ti karalikame soste.
altinio mokyklos mokytojai inaudojo prog? apiberti G. Steponavi?i? aktualiais klausimais. Mat apskai?iavo, kad jiems atlyginimai jau iais mokslo metais suma?s 5 punktais. O moksleiviai prisipaino apsigalvoj? d?l pedagogo profesijos jos nesirinks, nes mokytojai yra skriaudiami.
Pokalbius su pedagogais ribojo laiko stoka, tod?l tikrai rimtos problemos buvo gvildenamos susitikimo su rajono mokykl? ir ikimokyklinio ugdymo ?staig? vadovais. vietimo ministras konstatavo, kad i? met? pradia n?ra paenklinta finansinio optimizmo: 4% sumaintas vie?j? paslaug? ir vietimo finansavimas, nuo rugs?jo 1-osios dar pusantro procento ma?ja mokinio krepelio dalis. Mano aiki rekomendacija ir steig?jams, ir vadovams – spr?sti klausim? d?l dalies mokytoj? atleidimo. Elementariausias sprendimas atleisti pensinio amiaus mokytojus, – kalb?jo G. Steponavi?ius.
Ministras pasidiaug? pajud?jusia ? priek? mokykl? tinklo pertvarka, nes iki tol mokyklas kankino laukimas. Pasidiaug? ma?jan?iu popierizmu ir tuo, kad mokyklinius baldus bus galima pripainti mokymosi priemone ir taip itaisyti paradoksali? situacij?, kai nauji kompiuteriai puikuojasi ant 30 met? senumo stal?. Kita naujov? k?rybin?s met? trukm?s mokytoj? atostogos ilaikant vidutin? darbo umokest?.
Susitikimo metu buvo konkre?iai kalbama ir apie rajono perspektyvas. Pasirodo, Raseiniuose tik 38 % vaik? lanko darelius gerokai emiau Lietuvos vidurkio, tod?l palanku pl?sti ikimokyklin? tinkl? rajone. Planuojama baigti Ariogalos gimnazijos ir altinio mokyklos renovacij?, eil?je laukia Betygalos ir iluvos mokyklos.
Mokykl? vadovai, vietimo, kult?ros ir ugdymo skyriaus darbuotojai savo ruotu isak? problemas ir pageidavimus, susijusius su ?statymine baze, mokytoj? ir vadov? atestacija, finansavimo metodikos tobulinimu, klaus? d?l mokytoj? ir vadov? atestacijos. Vyriausiasis specialistas J. Tamoaitis pabr??, kad kaimikoms savivaldyb?ms mokinio krepelio metodika – lyg kybantis kardas. Kart? kalb? ministrui idro? rajono Tarybos narys ?. Kenstavi?ius: Gerbiamas ministre, man atrodo, kad pasirinkti labai blogi prioritetai. Jau pra?jusiais metais tr?ko krepelio l??. Dabar, kai sumainote dar 4 %, kaimo mokyklos negal?s ilikti. Tai labai ?jautrino kaimo mones. M?s? tarybos nari? nuomone, vietimo ministras turi d?ti pastangas, kad tr?kstamos l?os b?t? gr?inamos kitais b?dais… Be vietimo ir kult?ros valstyb? neturi ateities, o kaimas be vaik? negyvas kaimas.
vietimo, kult?ros ir ugdymo skyriaus ved?ja R. Petreikien? akcentavo, kad i? met? pabaigoje nebus nei vienos mokyklos su pliusiniu krepeliu. Kaip reik?s idalinti t? mizer?? Atsipraau u argon?… klaus? ir b?dojo ved?ja. inoma, ispr?stume problemas, jei maas mokykl?les udarytume. Rajono meras ik?l? paradoksali? situacij? rajonas vietimo reform? srity pirmauja, bet finansini? gal? niekaip nesuveda. R. A?as pageidavo, kad mokykl? vadovai tvarkyt?si gaspadorikai, o susitikim? baig? optimistine gaida: Man norisi tik?ti, kad ie metai bus paskutiniai tokie sunk?s.
Paskutin? mokykl? tinklo pertvarka?
Taip jau atsitiko, kad vietimo ir kult?ros ministro vizitas beveik sutapo su Raseini? rajono savivaldyb?s bendrojo ugdymo mokykl? tinklo pertvarkos 2012 -2015 met? plano patvirtinimu. Sausio 30 dien? jis patvirtintas rajono Taryboje. Pagal ? plan? jau nuo 2014 met? rugs?jo 1-osios planuojama nekomplektuoti 11-t? klasi? Betygalos Maironio, Nemak?i? Martyno Mavydo, iluvos vidurin?se mokyklose. Taip pat nuo 2013-?j? met? rugs?jo 1 d. Raseini? altinio vidurin?je mokykloje nebus formuojamos 9-tos klas?s. i mokykla iki 2014 met? rugpj??io 31 turi tapti progimnazija, o Raseini? Kalno vidurin? mokykla iki i? met? rugpj??io 31 d. – pagrindine mokykla. Suaugusi?j? klas?s perkeliamos ? Prezidento Jono emai?io gimnazij? (nuo i? met? rugs?jo 1 d.). Raseini? pagrindin? mokykla likviduojama iki 2012-08-31.
Viena ?domi naujov? Paupio pagrindin? mokykla dar iais metais tampa daugiafunkciniu centru su ikimokyklinio, priemokyklinio, pagrindinio, vaik? ir suaugusi?j? neformaliojo vietimo programomis.
Po Tarybos pos?dio papra?me vietimo, kult?ros ir ugdymo skyriaus ved?jos R. Petreikien?s pla?iau pakomentuoti mokykl? tinklo reorganizacij?. Pirmiausia klaus?me, kod?l rajono Tarybai buvo pristatyti du mokyklos tinklo pertvarkos variantai. Skambino t?vai ir pra?, kad 10-t? klasi? mokiniams neb?t? apribotos galimyb?s ugdytis pagrindin?je mokykloje. I pat pradi? ir Kalno, ir altinio vidurin?s mokyklos pareik? nor? patapti progimnazijomis (1-8 klas?s). Praiau Kalno vidurin?s mokyklos vadovo, kad palikt? 9-10 klases, kad i? klasi? mokiniai tur?t? kuo ?vairesni? galimybi?. iandien rajono Taryba pritar? tam variantui, kad Kalno vidurin? mokykla b?t? pagrindin?, tod?l 10-t? klasi? mokiniai tur?s 3 galimybes: vaikai, turintys akademini? geb?jim?, gal?s mokytis Prezidento Jono emai?io gimnazijoje, technologini? geb?jim? Raseini? technologijos ir verslo mokykloje, kiti Kalno pagrindin?s mokyklos deimtoje klas?je. Esu giliai ?sitikinusi, kad reikalingas tre?ias kelias. Jeigu toki? vaik? pritr?ks, bet kada Kalno mokykla gal?s patapti progimnazija, – pasakojo ved?ja.
Taip pat ved?jos klaus?me d?l pradinio ugdymo skyri? likimo. iniasklaidoje nuskamb?jo mintis, kad planuojama udaryti Sujaini?, Vosilikio, Kaulaki?, Kalnuj? ir Ukalni? skyrius. Netiesa, – atsak? R. Petreikien?. – Tos mokyklos gali nutraukti pradinio ugdymo program? tik tuo atveju, jei nebus vaik?. Pagal galiojan?ius teis?s aktus utenka mokykl?l?je 10 mokini?. Iki kovo 31 dienos bus patvirtinti klasi? komplektai, tada gal?sime daryti konkre?i? situacijos analiz?. Dabar nei vieno skyriaus neplanuojame udaryti.
Ved?ja diaug?si Paupio pagrindin?s mokyklos priimtu sprendimu tapti naujo tipo mokykla. O tai Raseini? pagrindin?s mokyklos laukia li?dnas likimas ji udaroma. Sausio 1 dien? mokykloje mok?si 164 mokiniai. Koks likimas laukia ios mokyklos mokytoj?? iek tiek ramina tai, kad dalis mokytoj? turi antraeiles pareigas gimnazijoje. Aiku, udarius mokykl?, kr?viai gali b?ti nedideli, – kalb?jo R. Petreikien?. Kit? mokytoj? likimo nesi?m? komentuoti.
Iki 1215 met?, galime sakyti, vietimo reforma bus ?vykdyta. Ar galime tik?tis nors laikino atokv?pio? Juk gyvename reform? laikais, – klaus?me ved?jos. Jei nesikeis valstybin? vietimo strategija, esminiai takai mokykl? pertvarkos plane jau sud?lioti. D?l ma?jan?io mokini? skai?iaus (per 6 metus nuo 2005 iki 2011 met? suma?jo 1794 mokyklinio amiaus vaik?), gali kisti pradini? skyri? tinklas. Mokykla yra gyvas organizmas, ir ne visk? galima numatyti, – apibendrino ved?ja.
Pagiriamasis odis kaimo mokyklai
?ia nor?t?si stabtel?ti ir prisiminti kai kuriuos pamatinius dalykus. Technologini? aisliuk? gausa neutikrina vietimo kokyb?s. Juk lemiamas vaidmuo tenka pedagogo asmenybei, jo k?rybingumui ir tiesioginiam, bendramogikomis vertyb?mis pagr?stam bendravimui, o ne inioms ir technologijoms. Ivada net ir maut?je kaimo mokykloje mokytojas gali skleisti daugiau viesos, nei didel?je mokykloje naujausiomis technologijomis apsiginklav?s ir ini? prikimtas pedagogas. Atgimimo laikotarpiu k?r?me tautin? mokykl?, deja, neturime nei tautin?s, nei europin?s mokyklos. ?domu, kokiais mokslinias ar psichologiniais tyrimais paremtos visos mokyklos reformos? Ir k? apie tok? chaotik? blakym?si pasakys m?s? ainiai?
