Mokytojas Antanas Juka: Laimingas, kad sirgau knyg? skaitymo liga…
Kiekvienas kratas turi savo vytur? mog?, ? kur? norisi lygiuotis, apie kurio darbus, gyvenim? su meile prisimenama ir po daugelio met?. Vasaros pabaigoje min?jome Raseini? garb?s pilie?io, mokytojo Antano Jukos 100-met?. Ta proga Betygalos bibliotekoje atidaryta nuolatin? kaskart atsinaujinanti A.Jukos bibliotekos knyg? paroda. Joje sukauptos knygos atskleidia mokytojo asmenyb?s gelmes.
Rayti apie mokytoj? A.Juk? mog?, savo gyvenimu ir darbais garsinus? Betygalos em?, ir nenukrypti ? asmeninius igyvenimus ir patirtis labai sud?tinga. Man teko laim? mokytis vienoje i t? penkiasdeimties Betygalos vidurin?s mokyklos laid?, kurias ? gyvenim? palyd?jo mokytojas. Iki iol dar suvirpa irdis igirdus d?d? orkestro grojamus marus n? viena mokyklos, miestelio vent? buvo ne?sivaizduojama be Antan?lio (taip mes velniai vadinome) diriguojamo orkestro. Tikrai ne vienas imtas mokyklos d?dori? baig? jo vadovaujam? orkestrin? akademij?.
Ir, inoma, niekada neibl?s i atminties gyvenimikosios pamokos. Nedidukas, ilagalvis, besiypsantis pro ?s?, kiekvien? sutikt? mandagiai pasveikinantis A.Juka buvo pavyzdiu visiems. Tai mogus, pasiym?j?s nepaprasta erudicija, puikus oratorius, muzikos (ir ne tik) mokytojas, poliglotas, kratotyrininkas ir kartu kuklus, paprastas, bendr? kalb? randantis ir su profesoriumi, ir su eiliniu kaimo mogumi. Mokytojas tarsi daugiabriaunis deimantas rykiai spind?jo daugelyje gyvenimo sri?i?. Tai jo paskatinti, padr?sinti studijuoti mokiniai v?liau tapo ?vairi? sri?i? profesoriais, mokslininkais, menininkais ar iaip gerais mon?mis.
A.Juka inojo tikr?j? mokslo kain?. Sulauk?s septyneri? prad?jo lankyti pradin? mokykl?, nors mokslas buvo dar neprivalomas, visos didel?s eimos raginamas ?jo, kol ?prato prie naujos pareigos mokytis rato, skaitymo, kalbos ir elgesio. Jis, kaip ir dauguma to meto vaik?, buvo ?stoj?s ? piemenyst?s profs?jung?, kai vasaras praleisdavo su kanapiniu botag?liu kadaginiu kotu. Ir, inoma, knyga. A.Juka prisiminimuose apie vaikyst? ra?: Laimingas, kad sirgau knyg? skaitymo liga. Per penkerius vaikyst?s piemenyst?s 
metus tapau botaniku, ichtiologu, infektologu, ornitologu ir mineralogu. Ta liga mokytoj? lyd?jo iki pat mirties, ja sirgo ir mama, ir mona, usikr?t? ir vaikai. Visam gyvenimui.
Baig?s Taurag?s mokytoj? seminarij?, A.Juka dirbo Ugioni? pradin?je mokykloje, o 1945 m.
visam gyvenimui susisiejo su Betygalos vidurine mokykla. Iki 1996 m. ? mokslo ir ini? karalyst? palyd?jo 50 abiturient? laid?. D?st? braiyb?, muzik?, astronomij? ir fizin? kult?r?, mok? skudutininkus, sub?r? ir vadovavo mokyklos orkestrui ir chorui, pirmasis vadovavo Maironie?i? draugijai. Jo r?pes?iu sutvarkytos senosios Betygalos kapin?s, pastatytas paminklas Rudojo ir raudonojo okupanto aukoms, kryeliai partizanams, pats A.Juka ikal? auk? vardus ir pavardes. Vienas i pirm?j? ?sijung? ? Lietuvos Persitvarkymo S?j?dio veikl? Betygaloje. Ir garsino mokytojas Betygal? iki pat mirties 2003 m. U nuopelnus Lietuvai jis 1994 m. apdovanotas Didiojo Lietuvos kunigaik?io Gedimino II laipsnio ordino medaliu. 2003 m. rugs?jo 6 d., deja, po mirties vienam pirm?j? rajone suteiktas Raseini? garb?s pilie?io vardas, o 2013 m. dienra?io Respublika nacionalini? vertybi? rinkimuose gavo mogaus amininko nominacij?.
Neinau, kiek tur?t? b?ti ileista mokini?, bendradarbi? ar j? painojusi? moni? prisiminim? tom?, kad b?t? galima iki galo atskleisti A.Jukos asmenyb?. Kiek beraytum, tai tik menkas prisilietimas prie atminties… Ta?iau a, kaip bibliotekinink?, nor??iau sugr?ti prie skaitymo ligos. Visi, kam teko laim? lankytis A.Jukos ir jo monos Valerijos (taip pat mokytojos) namuose, jaut?me, kad ? kambar? su daugybe knyg? lentyn? mokytojai vesdavosi lyg ? ventov?. Dviej? trij? imt? met? senumo knygos ?vairiomis kalbomis, pasmerktos inykti, surinktos i vis? pakampi?, atrado prieglobst? po Juk? stogu. Mokytojo pastabumas, sugeb?jimas ?velgti tikras vertybes ir noras jas apginti nuo pra?ties leidia iandien mums susipainti su spausdinto odio lobynu. Gaila, kad ne viskas, kas sukaupta, iliko, asmenin? bibliotek? nuniokojo ir gaisras, ir pikta valia.
Prie ger? deimtmet? garsieji A.Jukos mokiniai Feliksas Ma?ianskas, Juozas Nekroius ir kiti buvo isak? mint? ?aminti mokytojo atminim? Betygalos bibliotek? pavadinant A.Jukos vardu. Neinia, kurioje pakopoje ta iniciatyva ustrigo. V?liau Raseini? vieajai bibliotekai buvo suteiktas Marcelijaus Martinai?io vardas, dar v?liau po vien? anapilin prad?jo ieiti iniciatoriai. Taip ir liko tik grai id?ja…
Nuoirdi pad?ka Vaivai Laukaitienei u tai, kad ji atgaivino savo t??io mokini? svajon?, kad Betygalos viesuolio knygas, sukauptas per daugel? met?, gal?t? pamatyti kuo didesnis ratas moni?, ir paskolino jas bibliotekai. A?i? ir Dobilui Jukai, kuris ne tik kad neprietaravo itam ingsniui, bet ir papild? ekspozicij? t?vo knygomis. Mokytojo 100-me?iui skirta vis atsinaujinanti jo asmenin?s bibliotekos knyg? paroda veiks visus metus. Negavome garb?s vadintis mokytojo vardu, bet nors maa dalel? jo sukauptos iminties nuo iol gyvens bibliotekoje ir skatins dom?tis, painti, tobul?ti.
Man pa?iai besilie?iant prie mokytojo knyg? virp?jo rankos. Lyg prie kokio stebuklo glaus?iausi… Bevartant jas v?r?si nauji neatrast? ini? horizontai. Teko panaryti Nacionalin?s Martyno Mavydo bibliotekos kataloguose, bukinist?, kolekcionieri? svetain?se, taip pat interneto platyb?se paiekoti informacijos apie autorius ar atskiras knygas. Tik tada galima suvokti, kuo mokytojas dom?josi, k? vertino, i koki? altini? s?m?si iminties. Kad A.Juka buvo vadinamas vaik?iojan?ia enciklopedija, kad buvo poliglotas, inojome visi. Nieko nuostabaus, kad jo ini? paiek? gelmes liudija daugyb? odyn? ir knyg? ?vairiausia tematika usienio kalbomis: ital?, pranc?z?, rus?, lenk?, latvi?, vokie?i?, esperanto ir kitomis. Knyg? parat?s smulkiai pietuku imargintos pastabomis, paaikinimais, kaip tarti, k? reikia ir pan. B?damas garbaus amiaus, jis prad?jo mokytis arab? kalbos, nes nor?jo pats perskaityti Koran?.
Taigi, k? atrasime parodoje? Pirmiausia, inoma, Maironio poezij?. Mokytojui Maironis buvo kolona, ant kurios rymo lietuvikoji kult?ra. Mano dvasia mito jo posmais. Tada mums, vaikams, Maironio k?ryba buvo vienintelis groinis penas, tai buvo odin? televizija, ra? A.Juka 1981 m., kartu prisimindamas, kaip 1931 m. gera mokytoja agariet? Valerija Ramonait? taip skaniai imok?, taip skaniai deklamavo Mairon? kaip duon? valg?. Kai 1931 m. liepos 26 d. ? Betygal? tur?jo atvykti Maironis, vienuolikmetis Antan?lis tur?jo slapt? svajon? pa?iam poetui padeklamuoti Trak? pil? ir igirsti, k? jis pasakyt?. Apsii?r?j?s susig?do savo kuklios aprangos, be to, buvo basas, tod?l did? poet? i tolo lyd?jo ilgesingu vilgsniu, ?simai?s minioje. Jam buvo gaila nepavykusio vaikyst?s deklamatoriaus debiuto, bet irdy diaug?si, kad Betygalos em? iaugino asmenyb? vytur?, l?mus? lietuvi? literat?ros maironin? epoch?.
Antroji kolona A.Jukai betygalikis grafikas Jonas Kuzminskis. Jam priklausius? vokie?i? kalbos vadov?l?, ileist?
1918 m. Breslau, su asmenin?s bibliotekos antspaudais mokytojas ypa? saugojo.
Balio Sruogos Lietuvi? liaudies dain? rinktin?s, ileistos 1949 m., prielapyje mokytojas smulkiu riftu ?ra? sentencij?: Sirgti svetimomis ligomis juk ne kiekvienas gali. Kit? nelaim?s kartais nugali ir dargan?, ir li?tis, o keliai visi darosi atviri. 1949-08-03.
Bibliotekoje atrasime ir Salom?jos N?ries Egl? al?i? karalien?, ileist? 1940 m. Tai tre?ias leidinys, ispausdintas Valstybin?je groin?s literat?ros leidykloje. Taip pat rasime S.N?ries poezijos I tom?, ileist? 1947 m.
is leidinys rektoriaus dovana V.Jukienei studij? baigimo proga, jo gale radome ?d?t? ranka perrayt? Salom?jos eil?rat? Sugr?imas. Dar vien? knyg? J.H.Ingraham Kunigaiktis i Dovydo nam?: apysaka i Kristaus laik?, ileist? 1934 m., ivert? S.N?ris, pasiraydama Martyno Genio slapyvardiu.
Labai ?domus leidinys Rusikas mokslas d?l lietuvnink?, ileistas 1878 m. Vilniuje, A.Syrkino spaustuv?je, kuris, udraudus lietuvik? spaud?, buvo svarbiausias lietuvik? leidini? gradanka (lietuvikas tekstas, paraytas kirilica) leid?jas.
Dar vienas isiskiriantis egzempliorius ital? poeto, romanisto ir filosofo Alessandro Manzoni garsiausias romanas Suieduotiniai, paraytas
1827 m., o lietuvikai ileistas 1934 m., priskiriamas pasaulio literat?ros edevrams. i knyga su skyle per vidur? grei?iausiai mokytojo nukabinta i kokios nors lauko b?del?s ir taip igelb?ta nuo sunaikinimo.
Rasime unikal? leidin? F. de Larofuko Maximes su vandens enklais. Tai tre?ioji autoriaus knyga, pirm?kart ileista 1665 m., o paskui daug kart? perleista (nelengva nustatyti turimo egzemplioriaus ileidimo dat?). Keletas min?i? i ios knygos, aktuali? ir iandien: Mums diaugsm? dovanoja ne aplinka, o m?s? poi?ris ? aplink?; Ger? patarim? mogus duoda tada, kai yra tiek senas, kad pats nebegali b?ti blogu pavyzdiu; Net jei m?s? viltys neisipildo, jos pramina mums gyvenimo keli?; Santuoka tai vienintelis karas, per kur? miegate su savo prieu.
A. de Musset knyga Poesies nouvelles, ileista 1854 m. Paryiuje, ?domi tuo, kad jos puslapiai nesupjaustyti. Pranc?z? poetas, dramaturgas, prozininkas, romantizmo atstovas gim? 1810 m.
Paryiuje, k?r? nuo 1826 m. Buvo raytojos or Sand mylimasis. Dirbo bibliotekininku Vidaus reikal? ministerijoje.
Dar viena reikminga knyga Voltero Kandidas, kuri? 1954 m.
padovanojo aukl?tiniai tokia ypatinga klas?, kurioje mok?si v?liau profesoriumi tap?s Antanas Jurgaitis, humanitarini? moksl? daktaras, knyg? autorius Feliksas Ma?ianskas, teisininkas Mykolas Ignotas, raytojas, poetas, Juozas Nekroius ir kiti ne k? maiau Lietuvai nusipeln? mon?s.
Niekam ne paslaptis, kad muzika buvo viena i didi?j? mokytojo aistr?. Anot jo, muzika yra antrojo laipsnio kalba, kuri sujungia vis? monij? k?rybiniam darbui ir maitina jos dvasi?, kuri viena gali jausti aminyb? ir dievik?j? jausm?. i ugnis suildo kasdienyb? ir teikia b?ties prasm?. Tod?l nieko nuostabaus, jei bibliotekoje reikming? viet? u?m? muzikiniai leidiniai, natos. Parodoje tarp daugelio kit? atrasime Juozo Banai?io ir Jono vedo parayt? muzikos vadov?l? IIII klasei. Ant stipriai aptrinto virelio vaikika raysena urayta Antano Ma?iansko. Labai sunku iandien pamatuoti, d?l kokios prieasties i knyga svarbesn? buvo mokytojui: ar d?l garsi? autori?, ar d?l to, kad kakada i jos mok?si urnalistu, redaktoriumi, VU d?stytoju tap?s jo mokinys. Turb?t nesuklysiu sakydama abi prieastys vienodai svarbios.
Kai 1951 m. mokytojas dirigavo vaik? chorui II Ariogalos rajono dain? vent?je, organizatoriai jam padovanojo bendrapavardio tautosakininko A.Jukos Lietuvik? dain? 6 tom? rinkin?. i dovana nedulk?jo lentynoje. Visi prisimename, kaip mokytojas Antan?lis m?go lietuvik? dain? ir t? meil? skiepijo mokiniams ir savo vaikams. Dainas i io rinkinio 2013 ir 2018 m. ? CD ?ra? D.Jukos vadovaujamas folkloro ansamblis Gil?. Su iomis knygomis Dobilas nesiskiria iki iol, tik trumpam paskolino parodai.
O kur dar ?vair?s odynai, psichologijos, didaktikos vadov?liai… Mokytojo ranka priraytus s?siuvinius pamatyti privaloma visiems! Tokio dailyra?io, kokiu mokytojas sura? tekstus mokyklos ar studij? metais, kiekvienam pasimokyti reik?t?…
Visko nepapasakosi, reikia pamatyti. Kiekviena parodoje eksponuojama knyga, nesvarbu, kur ileista Til?je, ?ikagoje, Paryiuje ar Kaune, yra unikali, turinti ?domi? istorij? ir iliekam?j? vert?. Paroda, kuri? Betygalos biblioteka rugpj??io pradioje pristat? iek tiek ne?prastai bendruomen?s kiemelyje po atviru dangum, veiks kaskart atsinaujindama, tad kiekvien?syk atrasite k? nors naujo. Kaip ir mes i naujo atradome A.Juk?, per parodos pristatym? klausydami dukros V.Laukaitien?s jausming? prisiminim? apie t?v? ir jo priklausomybes (ger?ja prasme), klausydami mokytojo k?rybos eili?, skaitom? jo proan?kio Kajaus, ar s?naus Dobilo konkre?i?, taupi? min?i?, greitai per?jusi? ? muzikin? kalb? kartu su Ariogalos gimnazijos kolektyvo Mergicos+ nariais atliekamas dainas.
O mintyse kartojom?s i mokytojo gird?t? asmenavimo d?sn?, kuriuo vadovaudamasis jis pats nugyveno prasming? gyvenim?: Vaikai, jeigu j?s gyvenime imoksite taisyklingai asmenuoti ?vard? a, j?s daug pasieksite, j?s suprasite mones ir jie jus gerbs. Jeigu ? j?s? irdis bandys ?s?linti pagiea ir pyktis, jei j?s nusivilsite artimaisiais, kaimynais, jeigu j?s b?site vienii ir nelaimingi, jei suklupsite ir bandysite atsikelti asmenuokite ?vard? a… Asmenuokite tylomis ir garsiai, asmenuokite irdyje ir j?s pajusite gyventi gera, gyventi verta, gyventi reikia d?l sav?s ir d?l kit?…
Regina Musteikien?,
Betygalos bibliotekos
vyriausioji bibliotekinink?
