2020 sausio
23
Ketvirtadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Muziejuje – paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“

    Siųsti Versija spausdinimui

    Ko tikėtis šioje istorinėje parodoje? Ar nebus nuobodu ir ką naujo sužinosiu? Taip tikriausiai pamąstom kiekvienas.
    Galima aprašyti 24 parodos stendus, suskaičiuoti kelis šimtus nuotraukų ir dokumentų, išvardyti pavardes ir t. t. Šį kartą rinkimės kitą kelią, paklausykime pirmųjų lankytojų įspūdžių. Atėjusi moteris nusistebėjo: „…kokie gražūs vaikai!“ Argi vaikai gali būti negražūs? Kas jus sutrikdė – išankstinis nusistatymas, kad žydai didelėmis nosimis, atlėpusiomis ausimis ir susivėlę? Šitie stereotipai likę nuo holokausto dienų, kai žudikai norėjo pateisinti savo nusikaltimus. O gal jūs girdėjote, kad holokaustas – tai Dievo pirštas, krikščionių kerštas už Kristaus nukryžiavimą? Oi ne, – tai žmonių, nusigręžusių nuo Dievo, darbas.
    Paroda ne apie mirtį, paroda apie gyvybę. Parodoje dešimtys unikalių istorijų apie išgelbėtus žydų vaikus ir jų tolimesnį gyvenimą. Taip, tai buvo mirties, ašarų, baimės ir nežinios dienos. Vis tik atsirado žmonių, kurie nepaisydami grasinimų, rizikuodami gyvybėmis slėpė, maitino ir rengė nacių persekiojamus žydus. Gelbėtojai garbingai vadinami Pasaulio tautų teisuoliais. Vienas iš jų – rašytojas, poetas Kazys Binkis su žmona Sofija (žurnalistė, vertėja). Jų namai Kaune, Žaliakalnyje, vadinti „žydų viešbučiu“, čia ilgiau ar trumpiau slapstėsi iš geto atvesti vaikai ir suaugusieji.
    Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja skaitydama Icchoko Mero istoriją prisiminė, kad šio rašytojo romanas „Lygiosios trunka akimirką“ yra rekomenduojamų mokiniams perskaityti knygų sąraše. Prie šio stendo sustoję lankytojai pasižada paskaityti ir kitus I.Mero kūrinius, liečiančius žydų ir lietuvių tautos skausmingos istorijos puslapius: „Mėnulio savaitė“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Geltonas lopas“ ir kt.
    Išgirstu komentarą: „Čia daug žinomų žmonių, matytų TV ekrane.“ Tai apie išgelbėtą mergaitę, kuri yra žinoma literatūrologė Irena Veisaitė. Ji teigia: „Tais laikais, kad sušaudytų tūkstančius, reikėjo tik dviejų žmonių su automatais. Jie nerizikavo niekuo, tik savo siela. Bet tai jiems turbūt nelabai rūpėjo. Tam, kad išgelbėtų vieną, reikėjo neapsakomos daugelio žmonių drąsos.“
    Stenduose nuotraukos, iš kurių žvelgia išgelbėti vaikai ir jų gelbėtojai. Kiekviena išgelbėto Lietuvos žydų vaiko istorija – unikali.
    Kviečiame apsilankyti ir patiems pamatyti profesionaliai paruoštą Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parodą, skirtą Lietuvos žydų istorijos metams.
    Lina Kantautienė, muziejininkė

    Komentarų nėra