Nacionalin?s Lietuvos bibliotek? savait?s urmuly

Versija spausdinimui

Kaip ir kasmet, balandio 2329 d. visose alies bibliotekose vyko jau 19-oji Nacionalin? Lietuvos bibliotek? savait?. i? met? Lietuvos bibliotek? savait?s vienijanti tema Ateik suinok ir imok primin? apie neimatuojamas galimybes visiems bibliotek? lankytojams ir si?l? dalyvauti nauj? knyg? pristatymuose, konferencijose, diskusijose, film? peri?rose, susitikimuose su knyg? autoriais, ymiais k?r?jais bei pasinerti ? k?rybini? iekojim? ir atradim? pasaul?.
Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieojoje bibliotekoje (RMMVB) Nacionalin? Lietuvos bibliotek? savait? startavo balandio 23 d. geriausiu 2018 m. rajono bibliotekininko apdovanojimu u reikmingus darbus bibliotekos veikloje ir iskirtinius profesinius laim?jimus per pra?jusius metus. Geriausio 2018 m. bibliotekininko vardas atiteko Neringai Aleksandravi?i?tei, RMMVB iluvos filialo vyresn. bibliotekininkei, u nauj?, patraukli? darbo form? iekojim?, netradicini? rengini? organizavim?, originali? k?rybini? id?j? ?gyvendinim? bei u aktyv? dalyvavim? bendruomen?s gyvenime ir iuolaikikos bei patrauklios bibliotekos ?vaizdio k?rim?.
Renginyje buvo prisiminti
2018 m., jie bibliotekoms buvo ypa? darbingi, kadangi Lietuvos Respublikos Seimo buvo paskelbti Lietuvos valstyb?s atk?rimo imtme?io metais. Ir vieojoje bibliotekoje, ir visuose kaimo filialuose vyko daug iai progai pamin?ti skirt? rengini?. Juose dalyvavo gars?s raytojai, profesional?s menininkai, aktoriai, muzikos atlik?jai. RMMVB direktor? Daina Sutkevi?ien? nuoirdiai pad?kojo kiekvienam bibliotekininkui u ?d?tas pastangas, nuveiktus graius darbus organizuojant renginius ir visas kitas veiklas bei ?teik? kiekvienam po g?l?s ied?.
Per Nacionalin?s Lietuvos bibliotek? savait?s ventin? rengin? netr?ko grai? odi? ir sveikinim?, o savo dainomis ir nuostabiu balsu ? rengin? papuo? m?s? kratiet?, nuo maens garsinusi Raseinius savo puikiu balsu, televizijos projekt? Lietuvos balsas, Muzikin? kauk? dalyv?, Chor? kar? finalist?, vokalo mokytoja Karolina Jukait?-Jukien? (sceninis vardas Carol).
iuolaikin?s visuomen?s gyvenimo kaita, spartus informacini? technologij? plitimas lemia esmines bibliotek? vaidmens ir paslaug? transformacijas. Bibliotekos tampa jau ne tik knyg? namais, jos suteikia viet? komunikacijai, min?i? sklaidai, meninei saviraikai ir bendrai erdvei. Kaip kakada yra pasak?s vienas ymiausi? XX a. mokslinink? A.Einteinas: Vienintelis dalykas, kur? tikrai privalote inoti, yra bibliotekos adresas.
Virginija Mieinien?,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
vieosios bibliotekos vyr. metodinink?
**************

Balandio 25 d., Nacionalin?s bibliotek? savait?s metu, Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieojoje bibliotekoje vyko kino popiet?. Joje buvo demonstruojami iluvikio Valdo Mikolai?io sukurti dokumentiniai filmai Vor? ratilinis ir Pavien?s bit?s. Tai filmai, peln? respublikinius apdovanojimus Petro Abukevi?iaus premijas (2013 ir 2018 m.). i premija, ?steigta Aplinkos ir Kult?ros ministerij? bei Lietuvos televizijos, skirta garsiam reisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevi?iui atminti ir siekiant skatinti t?sti jo misij? kurti filmus apie gamt?.
Diugu, kad ia veikla usiima m?s? kratietis. Autoriui intensyviai besidomint gamta, sukaupus ini?, ?d?jus darbo ir laiko kino i?rovai tur?jo galimyb? i labai arti pavelgti ? tinkl? mezg?j? vor? ir laukini? bi?i? pasaul?. Filmuose skamb?jo paties autoriaus kurti original?s tekstai ir atliekama muzika. Tad jie ?dom?s ir paintine, ir menine prasme. Popiet?je dalyvavo ir pats autorius, jis supaindino su k?rybine virtuve, atsak? ? ne vien? lankytoj? klausim?.
V.Mikolaitis ities turi k? papasakoti ne tik detaliai studijuoja vabzdi? pasaul?, bet ir paties sukonstruotu teleskopu stebi vaigdes, groja paties pagaminta gitara, augina apie 900 r?i? daugiame?i? augal?, gilinasi ? dvasines praktikas bei m?gsta i?kius ir tai, k? pasiekia didel?mis pastangomis. Jis teigia, kad laimingiausias mogus yra kuriantis mogus.
Asta Kri?iokaitien?,
vyr. bibliotekinink?
****************

Sujaini? bibliotekos erdv? primin? ne treniruo?i? sal?, o alsavo T?kstan?io ir vienos nakties atmosfera: vaki? viesa, eterini? aliej? kvapas, atpalaiduojanti muzika, knygos, urnalai ir kiti leidiniai nune? mus ? tolimus kratus ir pad?jo visas neigiamas emocijas palikti u bibliotekos dur?.
Tokia ir buvo mano id?ja sukurti erdv?, kurioje mogus pamirt?, kur es?s. Danai vykstame ? sve?ias alis, kad pakeistume aplink?, kad itr?ktume i kasdienyb?s, o nor?josi pasi?lyti erdv?, ? kuri? ?eng? atsidurtume kur nors svetur, ne ?ia, kad lengviau atsiribotume nuo to, kas ?prasta, kad prav?r? bibliotekos duris paliktume skub?jim? u nugaros, kad ?eitume ? kit? b?sen?, lengviau b?t? klausytis patiems sav?s.
Paskutin? XIX Nacionalin? Lietuvos bibliotek? savait?s dien? ? Sujaini? bibliotek? susirinkusioms lankytojoms licencijuota jogos trener? Ieva ?epliauskait? patar? ibandyti sportin? jog?: Jos naud? pajausite greitai. Imoksite taisyklingai kv?puoti, tapsite lankst?s, pagerinsite laikysen?, pusiausvyr? bei koordinacij?. Pajausite, koks tvirtas yra j?s? k?nas. Praktikuojant sportin? jog?, j?s? protas taps ramus, imoksite labiau pasitik?ti savimi, jausit?s geros nuotaikos… iuo metu jogos instruktore dirbanti Ieva papasakojo, kad yra daugyb? jogos r?i?: karma joga, dnana joga, rada joga, bhaktijoga, hathajoga ir kitos. Manau, kad kiekviena joga yra teisinga, jei ji mogui leidia pasijusti bent kiek geriau, nes veda ? kiln? tiksl? susijungim? su visuotine s?mone, kalb?jo Ieva.
Joga yra nuostabi praktika, tinkanti visiems be iim?i?, ypa? patiriantiems ?tamp?, ken?iantiems nuo nuotaikos sutrikim?, pasimetusiems savyje. Manoma, kad ja reguliariai usiimant ir skaitant knygas randamas ryys su savuoju tikruoju A, savo k?nu, emocine ir s?mon?s erdve, su kitais ir su pasauliu.
Danelija Laurinavi?i?t?,
Sujaini? bibliotekos vyresn. bibliotekinink?

********************

i? met? 19-osios Nacionalin?s Lietuvos bibliotek? savait?s tema Ateik suinok ir imok. ios savait?s proga Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos Vidukl?s ir Nemak?i? filial? vyresn. bibliotekinink?s Janina Ge?ait? ir Aura Umedzkien? nusprend? savo jaunuosius skaitytojus supaindinti su garsios vaik? literat?ros klasik?s, vienos populiariausi? pasaulyje vaik? raytojos Astridos Lindgren (19072002) gyvenimu ir k?ryba.
Rayti A.Lindgren prad?jo b?dama 37-eri? ir k?r? beveik 50 met?. Ji para? apie 80 ?vairi? anr? k?rini? nuo paveiksl?li? knygeli? iki detektyv?, nuo realistini? vaizdeli? iki piln? imon?s literat?rini? pasak?. Talentingoji raytoja yra gavusi apie 40 ?vairiausi? premij? ir apdovanojim?, o jos knygos (2017 m. duomenimis) iverstos ? 100 pasaulio kalb?. 27 knygos iverstos ? lietuvi? kalb? ir daugkartiniais leidimais pateikiamos jau ne vienai m?s? skaitytoj? kartai. Bet ne skai?iai ?ia svarbiausia. Pati A.Lindgren sak?, kad jai n?ra nieko svarbiau nei blizgan?ios jos knygas skaitan?i? vaik? akys.
Papasakoti apie raytojos gyvenim? ir k?ryb? Vidukl?s ir Nemak?i? filial? jauniesiems skaitytojams buvo pakviesta Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos Informacini? paslaug? ir vaik? literat?ros skyriaus ved?ja Jolanta Gudeikyt?. Ji dalyvavo Tarptautin?s vaik? ir jaunimo literat?ros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus organizuotoje temin?je kelion?je ved? vaik? raytoj? gyvenimo ir k?rybos keliais. Didioji dalis aplankyt? objekt? buvo skirti garsios raytojos atminimui ?aminti.
Virtuali kelion?s nuotraukomis iliustruota rengini? dalyvi? paintis su Piet? vedija prasid?jo madaug u 300 km nuo Stokholmo Vimerbyje. Tai gimtasis raytojos miestas, jame nuo
1981 m. veikia pramog? parkas Astridos Lindgren pasaulis. Parke ?kurtas mini miestelis, jame galima atpainti ymiausi? raytojos knyg? veik?j? aplink?: Pep?s Ilgakojin?s vilait?, Karlsono stog?, Pl?ik? pil?, Madik?s sodyb?. Vimerbio pakratyje Neso vienkiemis, kuriame gim? b?sima raytoja. Netoli sodybos stovin?iame paviljone ?rengta turtinga ekspozicija Viso pasaulio Astrida Lindgren. Dar u keliolikos kilometr? Sevedstorpas, Astridos t?velio t?vik?. Ji yra Padau? kaimo prototipas ir knygos Padau? kaimo vaikai veiksmo vieta. Paskutinis Smolando provincijoje ioje ne?prastoje virtualioje kelion?je aplankytas objektas Vimerbio kapinait?s, kur eimos kape palaidota ir A.Lindgren. Dar vienas unikalus raytojos knyg? veik?j? pasaulis Stokholme veikiantis pramog? paviljonas Junibakenas su originalia atrakcija kelione pasak? traukiniu, aplankant ?vairiausius Lindgren knyg? herojus. Skaidr?mis iliustruotas pasakojimas sudomino ir vaikus, ir suaugusius klausytojus.
Rengini? dalyviai diaug?si i kelion?s po vedij? ? Raseini? Marcelijaus Martinai?io vie?j? bibliotek? atkeliavusiomis l?l?mis literat?riniais personaais: Pepe Ilgakojine, Karlsonu, Emiliu i Lionebergos ir jo sesute Ida, vart? ? nemenk? kr?vel? sukrautas raytojos knygas, kurias paad?jo skaityti. Literat?rin?se valand?l?se Astrida Lindgren, kuri gyvena visur dalyvavo Vidukl?s Simono Stanevi?iaus gimnazijos 3 klas?s moksleiviai ir j? mokytoja Raigeda Buzien?, Nemak?i? Martyno Mavydo gimnazijos 3 klas?s moksleiviai ir j? mokytoja Milda Grinevi?ien? bei 2 klas?s moksleiviai ir j? mokytoja J?rat? Dumskien?.

Janina Ge?ait?,
Vidukl?s bibliotekos vyresn. bibliotekinink?,
Aura Umedzkien?,
Nemak?i? bibliotekos vyresn. bibliotekinink?

**********************

Balandio 28 dien? Paliepi? bibliotekoje rinkom?s ? k?rybin? usi?mim? Knygos istorija imaniai, kur? ved? Kauno apskrities vieosios bibliotekos Strategin?s pl?tros ir inovacij? centro el. paslaug? pl?tros grup?s vadov? Gina Pokien?.
Popiet?s dalyvius ji supaindino su virtualiu aidimu Knygos kelias. Tai interaktyvus ir smagus b?das suinoti apie knygos atsiradimo istorij?. aidime pristatomi du knygos istorijos raidos etapai: iki spausdinimo mainos atsiradimo ir po jos iradimo. Susipain? su pateikta informacija vaikai tur?jo galimyb? patys pasigaminti knyg?.
Interaktyvi? element? atsiranda ne tik kompiuterin?se, bet ir popierin?se knygose, jose mobiliosiomis aplikacijomis tekstas papildomas smagia animacija. Vienos i toki? knyg? yra S.Paltanavi?iaus Gamtos met? ratas, E.Daci?t?s uo ir banginis ir kt. Parsisiunt? mobili?j? program?l? ? planetin? kompiuter? (telefon?), iose knygose ivysime judan?i? animacij?, igirsime garsus ir pamatysime atgyjan?ius personaus. Su didiausiu usidegimu vaikai spalvino paveiksl?lius, juos aktyvavo. V?liau vis? dalyvi? lauk? Atvelykio ?lsmas.
U geb?jim? sudominti interaktyvia knygele net pa?ius maiausius bibliotekos lankytojus, u nuostabiai praleist? laik? ir ?gytas inias, u vaies ir prizus esame be galo d?kingi Kauno apskrities vieosios bibliotekos darbuotojai G.Pokienei.
Nijol? Stakevi?ien?, Paliepi? filialo bibliotekinink?
******************

Balandio 25 d. Kaulaki? bibliotekoje vyko meno, kalbos ir muzikos vent?, ji buvo skirta alyje vykstan?iai XIX Nacionalinei bibliotek? savaitei pamin?ti. vent?s program? sudar? Genovait?s Babonien?s i Pilies I kaimo Jurbarko r. tapybos darb? ir margu?i? parodos atidarymas. Gaila, kad d?l nenumatyt? aplinkybi? parodos atidaryme negal?jo dalyvauti pati parodos autor?, savamoksl? meninink?, meno trauk? ir talent? pieti pajutusi dar vaikyst?je, bet prad?jusi tapyti tik v?liau, atsiradus laisvo laiko. Jos tapybos darbai ir margu?iai eksponuoti ne vienoje parodoje Jurbarko rajone. Pra?jusiais metais darbai rodyti Jurbarko r. savivaldyb?s vieojoje bibliotekoje.
Antroje vent?s dalyje Laim?s aara idaigins ro? aktor?, skaitov? Olita Dautartait? papasakojo apie save, skait? visiems inom? poet? Jono Strielk?no, Bernardo Brazdionio poezij?, apib?dindama ir pa?ius poetus, nes, kaip kalb?jo aktor?, teko juos painti ir bendrauti. Aktor? ne tik skait?, bet ir dainavo pagal J.Strielk?no odius sukurtas dainas, jos graiai ?sipyn? tarp poezijos posm?. Skaitymus aktor? ubaig? nuotaikinga raytojo Vaiganto k?ryba.
Tre?ioje dalyje gra? koncert? susirinkusiems skyr? Raseini? rajono kult?ros centro darbuotojai Kaulakiuose atlik?jai Valdas Paulauskas ir K?stutis Klikna.
Kaulaki? biblioteka d?koja renginio r?m?jams: Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieajai bibliotekai, bibliotekos direktor?s pavaduotojai Danguolei Kasparavi?ienei, Pagojuk? seni?nijos seni?nui Antanui Valantinui.
G.Babonien?s tapybos darb? ir margu?i? paroda bus eksponuojama iki gegu?s 24 d. Kvie?iu apsilankyti bibliotekoje, pasig?r?ti graiais darbais.
Zita Gedminien?,
Kaulaki? bibliotekos vyresn. bibliotekinink?
***************

Per XIX Nacionalin? bibliotek? savait? balandio 24 dien? b?rys nemaktiki? susirinko ? Irenos Vidmantien?s poezijos knygel?s Saul?tais takeliais pristatym?. Toks renginys vyko jau antr? kart?, tik dabar ? j? pakviesti suaugusieji.
Naujame I.Vidmantien?s leidinyje spausdinami eil?ra?iai vaikams, bet juk ir suaugusiesiems verta inoti, k? rao kuriantys emie?iai, k? i j? k?rybos verta pasi?lyti savo maiesiems. Supaindinus su spalvinga knygele, pasig?r?jus ma?j? skaitov? deklamuojamais I.Vidmantien?s posmais, suteikta truputis informacijos ir apie kit? jau ruoiam? spaudai poezijos rinkin?, skirt? brandiam skaitytojui. ie k?riniai ir pristatomos knygel?s posmai renginio dalyvius paskatino kalb?ti apie k?r?jos talent?, jautr? mogikum?. Sveikintoj? odiai ir dovanojam? g?li? gausa kukli? k?r?j? skatino patik?ti, kad poetine forma dalytis savo mintimis apie pasaul? ir mogaus viet? jame yra prasminga.
Graiam susi?jimui ventikumo teik? Nemak?i? kult?ros nam? dueto Eligijos ir Remigijaus lyrin?s dainos. Knygel?s autor? ir visi buv? klausytojai jiems d?kingi.

Aura Umedzkien?,
Nemak?i? bibliotekos vyresn.
bibliotekinink?

************

Nacionalin?s Lietuvos bibliotek? savait?s proga Ariogalos miesto biblioteka suorganizavo rengin? Miriorama judanti knygos panorama. ? j? atskub?jo b?rys Ariogalos lopelio-darelio Eiuk? grup?s vaiku?i? su aukl?toja J?rate. Visi kartu perskait?me pasak? apie rop? ir k?r?me judan?i? paveiksl?li? knyg? mirioram?. Maieji dailininkai pie? pasakos veik?jus ant ilgo popieriaus ritinio. Popieri? susukus ir ?d?jus ? paruot? mirioramos d??, i?jo judanti panorama, primenanti senovik? televizori? ir filmuk?, kur? v?liau visi i?r?jome. Tai buvo tikras komandinis darbas, leid?s pasireikti vaik? fantazijai.
Per popiet? ?sp?dingiausios pasaulio bibliotekos kartu su bibliotekos lankytojais virtualiai keliavome po pa?ias graiausias ir ypatingiausias pasaulio bibliotekas. Net ir nedidel?se bibliotekose galima pajusti t? paslapting? knyg? dvasi?, o kai kurios pasaulio bibliotekos tiesiog uima kvap?. Tai Aleksandrijos biblioteka Egipte, Niujorko vieoji biblioteka, JAV, Kopenhagos karalikoji biblioteka Danijoje ir kt. Kadangi dabartiniame interneto amiuje ir bibliotek? funkcijos, ir skaitytoj? poreikiai kei?iasi, diskutavome, kokia tur?t? b?ti ateities biblioteka.
Bibliotek? savait? ubaig?me projekto Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmenin? bendruomen? skaitmeninio ratingumo mokymais suaugusiesiems.
D.Kvekevi?ien? ir D.Aliauskien?,
Ariogalos miesto bibliotekos darbuotojos
*****************

Girkalnio biblioteka XIX Nacionalin? Lietuvos bibliotek? savait? pasitiko literat?rine popiete Laikas b?ga, o eil?s lieka. Bibliotekoje sve?iavosi literatas Alfonsas Vai?iulis, dainavo, grojo ir savo paveiksl? parod? pristat? Elvyra Vatakien?. Savo k?ryb? skait? Girkalnio literatai irena Pe?iulien?, Genovait? Kuniauskien?, Kult?ros centro darbuotoja Girkalnyje Sigita Vaitiek?nien? ir Jonas Vai?aitis i Pramediavos. Visiems buvo smagu klausytis eili?, dainuoti, diskutuoti ir diaugtis sugr?usiu pavasariu.
Kvie?iu apsilankyti bibliotekoje ir susipainti su bibliotekos vykdomais projektais, Girkalnio krato istorija, pasinaudoti ?sigytais naujais kompiuteriais.
Virginija ileikien?, Girkalnio bibliotekos vyresn. bibliotekinink?
***************

Paupio bibliotekoje Nacionalin?s bibliotek? savait?s dien? vyko susitikimas su m?s? krato aud?ja Ramute Jegnoriene tema M?s? krato tautinis drabuis. Jis skirtas emaitijos vardo 800-osioms metin?ms pamin?ti.
?domus paintinis pasakojimas apie lietuvi? (auktai?i?, emai?i?, dz?k?, maosios Lietuvos) tautinius, ventinius ir darbo drabuius sudomino ir jaunim?, ir senim?. Suinojome, kad visos Lietuvos tautiniai drabuiai turi panaumo, bet skiriasi rat? ?vairumu, spalv? pam?gimu, drabui? dali? skirtingumu ir d?v?jimo b?du. Moter? drabuiai daug ?vairesni u vyrikus. Skirtingi moter? ir mergai?i? galvos apdangalai: itek?jusi? moter? nuometas, o mergai?i? kar?na. O sijonui reikia net trij? metr? audinio! Tautinis drabuis niekada nebuvo uniforma, tai buvo labiau ieiginis drabuis. Dabartiniais laikais asmuo, vilkintis lietuviku tautiniu drabuiu, yra savo tautos atstovas, reprezentuojantis Lietuv?.
Aud?jos Ramut?s iaustos drob?s tiesiog trauk? ak? gro?tis j? ?vairumu, spalv? sodrumu. I aud?jos iaust? drobi? pasi?tas tautinis emaitikas moters apdaras k?l? nuostab? ir susiav?jim? ano meto moter? drabuiais.

J?rat? Jokubauskien?,
bibliotekinink?

Komentarų nėra