2019 gegužės
25
Šeštadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės šurmuly

    Siųsti Versija spausdinimui

    Kaip ir kasmet, balandžio 23–29 d. visose šalies bibliotekose vyko jau 19-oji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Šių metų Lietuvos bibliotekų savaitės vienijanti tema „Ateik – sužinok ir išmok“ priminė apie neišmatuojamas galimybes visiems bibliotekų lankytojams ir siūlė dalyvauti naujų knygų pristatymuose, konferencijose, diskusijose, filmų peržiūrose, susitikimuose su knygų autoriais, žymiais kūrėjais bei pasinerti į kūrybinių ieškojimų ir atradimų pasaulį.
    Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje (RMMVB) Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė startavo balandžio 23 d. geriausiu 2018 m. rajono bibliotekininko apdovanojimu už reikšmingus darbus bibliotekos veikloje ir išskirtinius profesinius laimėjimus per praėjusius metus. Geriausio 2018 m. bibliotekininko vardas atiteko Neringai Aleksandravičiūtei, RMMVB Šiluvos filialo vyresn. bibliotekininkei, už naujų, patrauklių darbo formų ieškojimą, netradicinių renginių organizavimą, originalių kūrybinių idėjų įgyvendinimą bei už aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime ir šiuolaikiškos bei patrauklios bibliotekos įvaizdžio kūrimą.
    Renginyje buvo prisiminti
    2018 m., jie bibliotekoms buvo ypač darbingi, kadangi Lietuvos Respublikos Seimo buvo paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Ir viešojoje bibliotekoje, ir visuose kaimo filialuose vyko daug šiai progai paminėti skirtų renginių. Juose dalyvavo garsūs rašytojai, profesionalūs menininkai, aktoriai, muzikos atlikėjai. RMMVB direktorė Daina Sutkevičienė nuoširdžiai padėkojo kiekvienam bibliotekininkui už įdėtas pastangas, nuveiktus gražius darbus organizuojant renginius ir visas kitas veiklas bei įteikė kiekvienam po gėlės žiedą.
    Per Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės šventinį renginį netrūko gražių žodžių ir sveikinimų, o savo dainomis ir nuostabiu balsu šį renginį papuošė mūsų kraštietė, nuo mažens garsinusi Raseinius savo puikiu balsu, televizijos projektų „Lietuvos balsas“, „Muzikinė kaukė“ dalyvė, „Chorų karų“ finalistė, vokalo mokytoja Karolina Juškaitė-Juškienė (sceninis vardas Carol).
    Šiuolaikinės visuomenės gyvenimo kaita, spartus informacinių technologijų plitimas lemia esmines bibliotekų vaidmens ir paslaugų transformacijas. Bibliotekos tampa jau ne tik knygų namais, jos suteikia vietą komunikacijai, minčių sklaidai, meninei saviraiškai ir bendrai erdvei. Kaip kažkada yra pasakęs vienas žymiausių XX a. mokslininkų A.Einšteinas: „Vienintelis dalykas, kurį tikrai privalote žinoti, yra bibliotekos adresas.“
    Virginija Miežinienė,
    Raseinių Marcelijaus Martinaičio
    viešosios bibliotekos vyr. metodininkė
    **************

    Balandžio 25 d., Nacionalinės bib­liotekų savaitės metu, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje vyko kino popietė. Joje buvo demonstruojami šiluviškio Valdo Mikolaičio sukurti dokumentiniai filmai „Vorų ratilinis“ ir „Pavienės bitės“. Tai filmai, pelnę respublikinius apdovanojimus – Petro Abukevičiaus premijas (2013 ir 2018 m.). Ši premija, įsteigta Aplinkos ir Kultūros ministerijų bei Lietuvos televizijos, skirta garsiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevičiui atminti ir siekiant skatinti tęsti jo misiją – kurti filmus apie gamtą.
    Džiugu, kad šia veikla užsiima mūsų kraštietis. Autoriui intensyviai besidomint gamta, sukaupus žinių, įdėjus darbo ir laiko kino žiūrovai turėjo galimybę iš labai arti pažvelgti į „tinklų mezgėjų“ vorų ir laukinių bičių pasaulį. Filmuose skambėjo paties autoriaus kurti originalūs tekstai ir atliekama muzika. Tad jie įdomūs ir pažintine, ir menine prasme. Popietėje dalyvavo ir pats autorius, jis supažindino su kūrybine virtuve, atsakė į ne vieną lankytojų klausimą.
    V.Mikolaitis išties turi ką papasakoti – ne tik detaliai studijuoja vabzdžių pasaulį, bet ir paties sukonstruotu teleskopu stebi žvaigždes, groja paties pagaminta gitara, augina apie 900 rūšių daugiamečių augalų, gilinasi į dvasines praktikas bei mėgsta iššūkius ir tai, ką pasiekia didelėmis pastangomis. Jis teigia, kad laimingiausias žmogus yra kuriantis žmogus.
    Asta Kriščiokaitienė,
    vyr. bibliotekininkė
    ****************

    Sujainių bibliotekos erdvė priminė ne treniruočių salę, o alsavo „Tūkstančio ir vienos nakties“ atmosfera: žvakių šviesa, eterinių aliejų kvapas, atpalaiduojanti muzika, knygos, žurnalai ir kiti leidiniai nunešė mus į tolimus kraštus ir padėjo visas neigiamas emocijas palikti už bibliotekos durų.
    Tokia ir buvo mano idėja – sukurti erdvę, kurioje žmogus pamirštų, kur esąs. Dažnai vykstame į svečias šalis, kad pakeistume aplinką, kad ištrūktume iš kasdienybės, o norėjosi pasiūlyti erdvę, į kurią įžengę atsidurtume kur nors svetur, ne čia, kad lengviau atsiribotume nuo to, kas įprasta, kad pravėrę bibliotekos duris paliktume skubėjimą už nugaros, kad įeitume į kitą būseną, lengviau būtų klausytis patiems savęs.
    Paskutinę XIX Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitės dieną į Sujainių biblioteką susirinkusioms lankytojoms licencijuota jogos trenerė Ieva Čepliauskaitė patarė išbandyti sportinę jogą: „Jos naudą pajausite greitai. Išmoksite taisyklingai kvėpuoti, tapsite lankstūs, pagerinsite laikyseną, pusiausvyrą bei koordinaciją. Pajausite, koks tvirtas yra jūsų kūnas. Praktikuojant sportinę jogą, jūsų protas taps ramus, išmoksite labiau pasitikėti savimi, jausitės geros nuotaikos…“ Šiuo metu  jogos instruktore dirbanti Ieva papasakojo, kad yra daugybė jogos rūšių: karma joga, džnana joga, radža joga, bhaktijoga, hathajoga ir kitos. „Manau, kad kiekviena joga yra teisinga, jei ji žmogui leidžia pasijusti bent kiek geriau, nes veda į kilnų tikslą – susijungimą su visuotine sąmone“, – kalbėjo Ieva.
    Joga yra nuostabi praktika, tinkanti visiems be išimčių, ypač patiriantiems įtampą, kenčiantiems nuo nuotaikos sutrikimų, pasimetusiems savyje. Manoma, kad ja reguliariai užsiimant ir skaitant knygas randamas ryšys su savuoju „tikruoju AŠ“, savo kūnu, emocine ir sąmonės erdve, su kitais ir su pasauliu.
    Danelija Laurinavičiūtė,
    Sujainių bibliotekos vyresn. bibliotekininkė

    ********************

    Šių metų 19-osios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės tema – „Ateik – sužinok ir išmok“. Šios savaitės proga Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Viduklės ir Nemakščių filialų vyresn. bibliotekininkės Janina Gečaitė ir Aušra Užmedzkienė nusprendė savo jaunuosius skaitytojus supažindinti su garsios vaikų literatūros klasikės, vienos populiariausių pasaulyje vaikų rašytojos Astridos Lindgren (1907–2002) gyvenimu ir kūryba.
    Rašyti A.Lindgren pradėjo būdama 37-erių ir kūrė beveik 50 metų. Ji parašė apie 80 įvairių žanrų kūrinių – nuo paveikslėlių knygelių iki detektyvų, nuo realistinių vaizdelių iki pilnų išmonės literatūrinių pasakų. Talentingoji rašytoja yra gavusi apie 40 įvairiausių premijų ir apdovanojimų, o jos knygos (2017 m. duomenimis) išverstos į 100 pasaulio kalbų. 27 knygos išverstos į lietuvių kalbą ir daugkartiniais leidimais pateikiamos jau ne vienai mūsų skaitytojų kartai. Bet ne skaičiai čia svarbiausia. Pati A.Lindgren sakė, kad jai nėra nieko svarbiau nei blizgančios jos knygas skaitančių vaikų akys.
    Papasakoti apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą Viduklės ir Nemakščių filialų jauniesiems skaitytojams buvo pakviesta Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Informacinių paslaugų ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Jolanta Gudeikytė. Ji dalyvavo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus organizuotoje teminėje kelionėje „Švedų vaikų rašytojų gyvenimo ir kūrybos keliais“. Didžioji dalis aplankytų objektų buvo skirti garsios rašytojos atminimui įamžinti.
    Virtuali kelionės nuotraukomis iliustruota renginių dalyvių pažintis su Pietų Švedija prasidėjo maždaug už 300 km nuo Stokholmo – Vimerbyje. Tai gimtasis rašytojos miestas, jame nuo
    1981 m. veikia pramogų parkas „Astridos Lindgren pasaulis“. Parke įkurtas mini miestelis, jame galima atpažinti žymiausių rašytojos knygų veikėjų aplinką: Pepės Ilgakojinės vilaitę, Karlsono stogą, Plėšikų pilį, Madikės sodybą. Vimerbio pakraštyje – Neso vienkiemis, kuriame gimė būsima rašytoja. Netoli sodybos stovinčiame paviljone įrengta turtinga ekspozicija „Viso pasaulio Astrida Lindgren“. Dar už keliolikos kilometrų – Sevedstorpas, Astridos tėvelio tėviškė. Ji yra Padaužų kaimo prototipas ir knygos „Padaužų kaimo vaikai“ veiksmo vieta. Paskutinis Smolando provincijoje šioje neįprastoje virtualioje kelionėje aplankytas objektas – Vimerbio kapinaitės, kur šeimos kape palaidota ir A.Lindgren. Dar vienas unikalus rašytojos knygų veikėjų pasaulis – Stokholme veikiantis pramogų paviljonas „Junibakenas“ su originalia atrakcija – kelione pasakų traukiniu, aplankant įvairiausius Lindgren knygų herojus. Skaidrėmis iliustruotas pasakojimas sudomino ir vaikus, ir suaugusius klausytojus.
    Renginių dalyviai džiaugėsi iš kelionės po Švediją į Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešąją biblioteką atkeliavusiomis lėlėmis – literatūriniais personažais: Pepe Ilgakojine, Karlsonu, Emiliu iš Lionebergos ir jo sesute Ida, vartė į nemenką krūvelę sukrautas rašytojos knygas, kurias pažadėjo skaityti. Literatūrinėse valandėlėse „Astrida Lindgren, kuri gyvena visur“ dalyvavo Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos 3 klasės moksleiviai ir jų mokytoja Raigeda Buzienė, Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos 3 klasės moksleiviai ir jų mokytoja Milda Grinevičienė bei 2 klasės moksleiviai ir jų mokytoja Jūratė Dumskienė.

    Janina Gečaitė,
    Viduklės bibliotekos vyresn. bibliotekininkė,
    Aušra Užmedzkienė,
    Nemakščių bibliotekos vyresn. bibliotekininkė

    **********************

    Balandžio 28 dieną Paliepių bibliotekoje rinkomės į kūrybinį užsiėmimą „Knygos istorija išmaniai“, kurį vedė Kauno apskrities viešosios bibliotekos Strateginės plėtros ir inovacijų centro el. paslaugų plėtros grupės vadovė Gina Poškienė.
    Popietės dalyvius ji supažindino su virtualiu žaidimu „Knygos kelias“. Tai interaktyvus ir smagus būdas sužinoti apie knygos atsiradimo istoriją. Žaidime pristatomi du knygos istorijos raidos etapai: iki spausdinimo mašinos atsiradimo ir po jos išradimo. Susipažinę su pateikta informacija vaikai turėjo galimybę patys pasigaminti knygą.
    Interaktyvių elementų atsiranda ne tik kompiuterinėse, bet ir popierinėse knygose, jose mobiliosiomis aplikacijomis tekstas papildomas smagia animacija. Vienos iš tokių knygų yra S.Paltanavičiaus „Gamtos metų ratas“, E.Daciūtės „Šuo ir banginis“ ir kt. Parsisiuntę mobiliąją programėlę į planšetinį kompiuterį (telefoną), šiose knygose išvysime judančią animaciją, išgirsime garsus ir pamatysime atgyjančius personažus. Su didžiausiu užsidegimu vaikai spalvino paveikslėlius, juos aktyvavo. Vėliau visų dalyvių laukė Atvelykio šėlsmas.
    Už gebėjimą sudominti interaktyvia knygele net pačius mažiausius bibliotekos lankytojus, už nuostabiai praleistą laiką ir įgytas žinias, už vaišes ir prizus esame be galo dėkingi Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojai G.Poškienei.
    Nijolė Staškevičienė, Paliepių filialo bibliotekininkė
    ******************

    Balandžio 25 d. Kaulakių bibliotekoje vyko meno, kalbos ir muzikos šventė, ji buvo skirta šalyje vykstančiai XIX Nacionalinei bibliotekų savaitei paminėti. Šventės programą sudarė Genovaitės Babonienės iš Pilies I kaimo Jurbarko r. tapybos darbų ir margučių parodos atidarymas. Gaila, kad dėl nenumatytų aplinkybių parodos atidaryme negalėjo dalyvauti pati parodos autorė, savamokslė menininkė, meno trauką ir talentą piešti pajutusi dar vaikystėje, bet pradėjusi tapyti tik vėliau, atsiradus laisvo laiko. Jos tapybos darbai ir margučiai eksponuoti ne vienoje parodoje Jurbarko rajone. Praėjusiais metais darbai rodyti Jurbarko r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
    Antroje šventės dalyje „Laimės ašara išdaigins rožę“ aktorė, skaitovė Olita Dautartaitė papasakojo apie save, skaitė visiems žinomų poetų – Jono Strielkūno, Bernardo Brazdžionio poeziją, apibūdindama ir pačius poetus, nes, kaip kalbėjo aktorė, teko juos pažinti ir bendrauti. Aktorė ne tik skaitė, bet ir dainavo pagal J.Strielkūno žodžius sukurtas dainas, jos gražiai įsipynė tarp poezijos posmų. Skaitymus aktorė užbaigė nuotaikinga rašytojo Vaižganto kūryba.
    Trečioje dalyje gražų koncertą susirinkusiems skyrė Raseinių rajono kultūros centro darbuotojai Kaulakiuose atlikėjai Valdas Paulauskas ir Kęstutis Klikna.
    Kaulakių biblioteka dėkoja renginio rėmėjams: Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešajai bibliotekai, bibliotekos direktorės pavaduotojai Danguolei Kasparavičienei, Pagojukų seniūnijos seniūnui Antanui Valantinui.
    G.Babonienės tapybos darbų ir margučių paroda bus eksponuojama iki gegužės 24 d. Kviečiu apsilankyti bibliotekoje, pasigėrėti gražiais darbais.
    Zita Gedminienė,
    Kaulakių bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
    ***************

    Per XIX Nacionalinę bibliotekų savaitę balandžio 24 dieną būrys nemakštiškių susirinko į Irenos Vidmantienės poezijos knygelės „Saulėtais takeliais“ pristatymą. Toks renginys vyko jau antrą kartą, tik dabar į jį pakviesti suaugusieji.
    Naujame I.Vidmantienės leidinyje spausdinami eilėraščiai vaikams, bet juk ir suaugusiesiems verta žinoti, ką rašo kuriantys žemiečiai, ką iš jų kūrybos verta pasiūlyti savo mažiesiems. Supažindinus su spalvinga knygele, pasigėrėjus mažųjų skaitovų deklamuojamais I.Vidmantienės posmais, suteikta truputis informacijos ir apie kitą jau ruošiamą spaudai poezijos rinkinį, skirtą brandžiam skaitytojui. Šie kūriniai ir pristatomos knygelės posmai renginio dalyvius paskatino kalbėti apie kūrėjos talentą, jautrų žmogiškumą. Sveikintojų žodžiai ir dovanojamų gėlių gausa kuklią kūrėją skatino patikėti, kad poetine forma dalytis savo mintimis apie pasaulį ir žmogaus vietą jame yra prasminga.
    Gražiam susiėjimui šventiškumo teikė Nemakščių kultūros namų dueto Eligijos ir Remigijaus lyrinės dainos. Knygelės autorė ir visi buvę klausytojai jiems dėkingi.

    Aušra Užmedzkienė,
    Nemakščių bibliotekos vyresn.
    bibliotekininkė

    ************

    Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga Ariogalos miesto biblioteka suorganizavo renginį „Miriorama – judanti knygos panorama“. Į jį atskubėjo būrys Ariogalos lopšelio-darželio „Ežiukų“ grupės vaikučių su auklėtoja Jūrate. Visi kartu perskaitėme pasaką apie ropę ir kūrėme judančių paveikslėlių knygą – mirioramą. Mažieji dailininkai piešė pasakos veikėjus ant ilgo popieriaus ritinio. Popierių susukus ir įdėjus į paruoštą mirioramos dėžę, išėjo judanti panorama, primenanti senovišką televizorių ir filmuką, kurį vėliau visi žiūrėjome. Tai buvo tikras komandinis darbas, leidęs pasireikšti vaikų fantazijai.
    Per popietę „Įspūdingiausios pasaulio bibliotekos“ kartu su bibliotekos lankytojais virtualiai keliavome po pačias gražiausias ir ypatingiausias pasaulio bibliotekas. Net ir nedidelėse  bibliotekose galima pajusti tą paslaptingą knygų dvasią, o kai kurios pasaulio bibliotekos tiesiog užima kvapą. Tai Aleksandrijos biblio­teka Egipte, Niujorko viešoji biblioteka, JAV, Kopenhagos karališkoji biblioteka Danijoje ir kt. Kadangi dabartiniame interneto amžiuje ir bibliotekų funkcijos, ir skaitytojų poreikiai keičiasi, diskutavome, kokia turėtų būti ateities biblioteka.
    Bibliotekų savaitę užbaigėme projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ skaitmeninio raštingumo mokymais suaugusiesiems.
    D.Kveškevičienė ir D.Ališauskienė,
    Ariogalos miesto bibliotekos darbuotojos
    *****************

    Girkalnio biblioteka XIX Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pasitiko literatūrine popiete „Laikas bėga, o eilės lieka“. Bibliotekoje svečiavosi literatas Alfonsas Vaičiulis, dainavo, grojo ir savo paveikslų pa­rodą pristatė Elvyra Vaštakienė. Savo kūrybą skaitė Girkalnio literatai Žirena Pečiulienė, Genovaitė Kuniauskienė, Kultūros centro darbuotoja Girkalnyje Sigita Vaitiekūnienė ir Jonas Vaičaitis iš Pramedžiavos. Visiems buvo smagu klausytis eilių, dainuoti, diskutuoti ir džiaugtis sugrįžusiu pavasariu.
    Kviečiu apsilankyti bibliotekoje ir susipažinti su bibliotekos vykdomais projektais, Girkalnio krašto istorija, pasinaudoti įsigytais naujais kompiuteriais.
    Virginija Šileikienė, Girkalnio bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
    ***************

    Paupio bibliotekoje Nacionalinės bibliotekų savaitės dieną vyko susitikimas su mūsų krašto audėja Ramute Jegnoriene tema „Mūsų krašto tautinis drabužis“. Jis skirtas Žemaitijos vardo 800-osioms metinėms paminėti.
    Įdomus pažintinis pasakojimas apie lietuvių (aukštaičių, žemaičių, dzūkų, mažosios Lietuvos) tautinius, šventinius ir darbo drabužius sudomino ir jaunimą, ir senimą. Sužinojome, kad visos Lietuvos tautiniai drabužiai turi panašumo, bet skiriasi raštų įvairumu, spalvų pamėgimu, drabužių dalių skirtingumu ir dėvėjimo būdu. Moterų drabužiai daug įvairesni už vyriškus. Skirtingi moterų ir mergaičių galvos apdangalai: ištekėjusių moterų – nuometas, o mergaičių – karūna. O sijonui reikia net trijų metrų audinio! Tautinis drabužis niekada nebuvo uniforma, tai buvo labiau išeiginis drabužis. Dabartiniais laikais asmuo, vilkintis lietuvišku tautiniu drabužiu, yra savo tautos atstovas, reprezentuojantis Lietuvą.
    Audėjos Ramutės išaustos drobės tiesiog traukė akį grožėtis jų įvairumu, spalvų sodrumu. Iš audėjos išaustų drobių pasiūtas tautinis žemaitiškas moters apdaras kėlė nuostabą ir susižavėjimą ano meto moterų drabužiais.

    Jūratė Jokubauskienė,
    bibliotekininkė

    Komentarų nėra