Nacionalin?s Lietuvos bibliotek? savait?s šurmuly

[1]Kaip ir kasmet, balandžio 23–29 d. visose šalies bibliotekose vyko jau 19-oji Nacionalin? Lietuvos bibliotek? savait?. Ši? met? Lietuvos bibliotek? savait?s vienijanti tema „Ateik – sužinok ir išmok“ primin? apie neišmatuojamas galimybes visiems bibliotek? lankytojams ir si?l? dalyvauti nauj? knyg? pristatymuose, konferencijose, diskusijose, film? perži?rose, susitikimuose su knyg? autoriais, žymiais k?r?jais bei pasinerti ? k?rybini? ieškojim? ir atradim? pasaul?.
Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešojoje bibliotekoje (RMMVB) Nacionalin? Lietuvos bibliotek? savait? startavo balandžio 23 d. geriausiu 2018 m. rajono bibliotekininko apdovanojimu už reikšmingus darbus bibliotekos veikloje ir išskirtinius profesinius laim?jimus per pra?jusius metus. Geriausio 2018 m. bibliotekininko vardas atiteko Neringai Aleksandravi?i?tei, RMMVB Šiluvos filialo vyresn. bibliotekininkei, už nauj?, patraukli? darbo form? ieškojim?, netradicini? rengini? organizavim?, originali? k?rybini? id?j? ?gyvendinim? bei už aktyv? dalyvavim? bendruomen?s gyvenime ir šiuolaikiškos bei patrauklios bibliotekos ?vaizdžio k?rim?.
[2]Renginyje buvo prisiminti
2018 m., jie bibliotekoms buvo ypa? darbingi, kadangi Lietuvos Respublikos Seimo buvo paskelbti Lietuvos valstyb?s atk?rimo šimtme?io metais. Ir viešojoje bibliotekoje, ir visuose kaimo filialuose vyko daug šiai progai pamin?ti skirt? rengini?. Juose dalyvavo gars?s rašytojai, profesional?s menininkai, aktoriai, muzikos atlik?jai. RMMVB direktor? Daina Sutkevi?ien? nuoširdžiai pad?kojo kiekvienam bibliotekininkui už ?d?tas pastangas, nuveiktus gražius darbus organizuojant renginius ir visas kitas veiklas bei ?teik? kiekvienam po g?l?s žied?.
Per Nacionalin?s Lietuvos bibliotek? savait?s šventin? rengin? netr?ko graži? žodži? ir sveikinim?, o savo dainomis ir nuostabiu balsu š? rengin? papuoš? m?s? kraštiet?, nuo mažens garsinusi Raseinius savo puikiu balsu, televizijos projekt? „Lietuvos balsas“, „Muzikin? kauk?“ dalyv?, „Chor? kar?“ finalist?, vokalo mokytoja Karolina Juškait?-Juškien? (sceninis vardas Carol).
Šiuolaikin?s visuomen?s gyvenimo kaita, spartus informacini? technologij? plitimas lemia esmines bibliotek? vaidmens ir paslaug? transformacijas. Bibliotekos tampa jau ne tik knyg? namais, jos suteikia viet? komunikacijai, min?i? sklaidai, meninei saviraiškai ir bendrai erdvei. Kaip kažkada yra pasak?s vienas žymiausi? XX a. mokslinink? A.Einšteinas: „Vienintelis dalykas, kur? tikrai privalote žinoti, yra bibliotekos adresas.“
Virginija Miežinien?,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
viešosios bibliotekos vyr. metodinink?
**************

[3]Balandžio 25 d., Nacionalin?s bib­liotek? savait?s metu, Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešojoje bibliotekoje vyko kino popiet?. Joje buvo demonstruojami šiluviškio Valdo Mikolai?io sukurti dokumentiniai filmai „Vor? ratilinis“ ir „Pavien?s bit?s“. Tai filmai, peln? respublikinius apdovanojimus – Petro Abukevi?iaus premijas (2013 ir 2018 m.). Ši premija, ?steigta Aplinkos ir Kult?ros ministerij? bei Lietuvos televizijos, skirta garsiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevi?iui atminti ir siekiant skatinti t?sti jo misij? – kurti filmus apie gamt?.
Džiugu, kad šia veikla užsiima m?s? kraštietis. Autoriui intensyviai besidomint gamta, sukaupus žini?, ?d?jus darbo ir laiko kino ži?rovai tur?jo galimyb? iš labai arti pažvelgti ? „tinkl? mezg?j?“ vor? ir laukini? bi?i? pasaul?. Filmuose skamb?jo paties autoriaus kurti original?s tekstai ir atliekama muzika. Tad jie ?dom?s ir pažintine, ir menine prasme. Popiet?je dalyvavo ir pats autorius, jis supažindino su k?rybine virtuve, atsak? ? ne vien? lankytoj? klausim?.
V.Mikolaitis išties turi k? papasakoti – ne tik detaliai studijuoja vabzdži? pasaul?, bet ir paties sukonstruotu teleskopu stebi žvaigždes, groja paties pagaminta gitara, augina apie 900 r?ši? daugiame?i? augal?, gilinasi ? dvasines praktikas bei m?gsta išš?kius ir tai, k? pasiekia didel?mis pastangomis. Jis teigia, kad laimingiausias žmogus yra kuriantis žmogus.
Asta Kriš?iokaitien?,
vyr. bibliotekinink?
****************

[4]Sujaini? bibliotekos erdv? primin? ne treniruo?i? sal?, o alsavo „T?kstan?io ir vienos nakties“ atmosfera: žvaki? šviesa, eterini? aliej? kvapas, atpalaiduojanti muzika, knygos, žurnalai ir kiti leidiniai nuneš? mus ? tolimus kraštus ir pad?jo visas neigiamas emocijas palikti už bibliotekos dur?.
Tokia ir buvo mano id?ja – sukurti erdv?, kurioje žmogus pamiršt?, kur es?s. Dažnai vykstame ? sve?ias šalis, kad pakeistume aplink?, kad ištr?ktume iš kasdienyb?s, o nor?josi pasi?lyti erdv?, ? kuri? ?ženg? atsidurtume kur nors svetur, ne ?ia, kad lengviau atsiribotume nuo to, kas ?prasta, kad prav?r? bibliotekos duris paliktume skub?jim? už nugaros, kad ?eitume ? kit? b?sen?, lengviau b?t? klausytis patiems sav?s.
Paskutin? XIX Nacionalin? Lietuvos bibliotek? savait?s dien? ? Sujaini? bibliotek? susirinkusioms lankytojoms licencijuota jogos trener? Ieva ?epliauskait? patar? išbandyti sportin? jog?: „Jos naud? pajausite greitai. Išmoksite taisyklingai kv?puoti, tapsite lankst?s, pagerinsite laikysen?, pusiausvyr? bei koordinacij?. Pajausite, koks tvirtas yra j?s? k?nas. Praktikuojant sportin? jog?, j?s? protas taps ramus, išmoksite labiau pasitik?ti savimi, jausit?s geros nuotaikos…“ Šiuo metu  jogos instruktore dirbanti Ieva papasakojo, kad yra daugyb? jogos r?ši?: karma joga, džnana joga, radža joga, bhaktijoga, hathajoga ir kitos. „Manau, kad kiekviena joga yra teisinga, jei ji žmogui leidžia pasijusti bent kiek geriau, nes veda ? kiln? tiksl? – susijungim? su visuotine s?mone“, – kalb?jo Ieva.
Joga yra nuostabi praktika, tinkanti visiems be išim?i?, ypa? patiriantiems ?tamp?, ken?iantiems nuo nuotaikos sutrikim?, pasimetusiems savyje. Manoma, kad ja reguliariai užsiimant ir skaitant knygas randamas ryšys su savuoju „tikruoju AŠ“, savo k?nu, emocine ir s?mon?s erdve, su kitais ir su pasauliu.
Danelija Laurinavi?i?t?,
Sujaini? bibliotekos vyresn. bibliotekinink?

********************

[5]Ši? met? 19-osios Nacionalin?s Lietuvos bibliotek? savait?s tema – „Ateik – sužinok ir išmok“. Šios savait?s proga Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešosios bibliotekos Vidukl?s ir Nemakš?i? filial? vyresn. bibliotekinink?s Janina Ge?ait? ir Aušra Užmedzkien? nusprend? savo jaunuosius skaitytojus supažindinti su garsios vaik? literat?ros klasik?s, vienos populiariausi? pasaulyje vaik? rašytojos Astridos Lindgren (1907–2002) gyvenimu ir k?ryba.
Rašyti A.Lindgren prad?jo b?dama 37-eri? ir k?r? beveik 50 met?. Ji paraš? apie 80 ?vairi? žanr? k?rini? – nuo paveiksl?li? knygeli? iki detektyv?, nuo realistini? vaizdeli? iki piln? išmon?s literat?rini? pasak?. Talentingoji rašytoja yra gavusi apie 40 ?vairiausi? premij? ir apdovanojim?, o jos knygos (2017 m. duomenimis) išverstos ? 100 pasaulio kalb?. 27 knygos išverstos ? lietuvi? kalb? ir daugkartiniais leidimais pateikiamos jau ne vienai m?s? skaitytoj? kartai. Bet ne skai?iai ?ia svarbiausia. Pati A.Lindgren sak?, kad jai n?ra nieko svarbiau nei blizgan?ios jos knygas skaitan?i? vaik? akys.
Papasakoti apie rašytojos gyvenim? ir k?ryb? Vidukl?s ir Nemakš?i? filial? jauniesiems skaitytojams buvo pakviesta Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešosios bibliotekos Informacini? paslaug? ir vaik? literat?ros skyriaus ved?ja Jolanta Gudeikyt?. Ji dalyvavo Tarptautin?s vaik? ir jaunimo literat?ros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus organizuotoje temin?je kelion?je „Šved? vaik? rašytoj? gyvenimo ir k?rybos keliais“. Didžioji dalis aplankyt? objekt? buvo skirti garsios rašytojos atminimui ?amžinti.
Virtuali kelion?s nuotraukomis iliustruota rengini? dalyvi? pažintis su Piet? Švedija prasid?jo maždaug už 300 km nuo Stokholmo – Vimerbyje. Tai gimtasis rašytojos miestas, jame nuo
1981 m. veikia pramog? parkas „Astridos Lindgren pasaulis“. Parke ?kurtas mini miestelis, jame galima atpažinti žymiausi? rašytojos knyg? veik?j? aplink?: Pep?s Ilgakojin?s vilait?, Karlsono stog?, Pl?šik? pil?, Madik?s sodyb?. Vimerbio pakraštyje – Neso vienkiemis, kuriame gim? b?sima rašytoja. Netoli sodybos stovin?iame paviljone ?rengta turtinga ekspozicija „Viso pasaulio Astrida Lindgren“. Dar už keliolikos kilometr? – Sevedstorpas, Astridos t?velio t?višk?. Ji yra Padauž? kaimo prototipas ir knygos „Padauž? kaimo vaikai“ veiksmo vieta. Paskutinis Smolando provincijoje šioje ne?prastoje virtualioje kelion?je aplankytas objektas – Vimerbio kapinait?s, kur šeimos kape palaidota ir A.Lindgren. Dar vienas unikalus rašytojos knyg? veik?j? pasaulis – Stokholme veikiantis pramog? paviljonas „Junibakenas“ su originalia atrakcija – kelione pasak? traukiniu, aplankant ?vairiausius Lindgren knyg? herojus. Skaidr?mis iliustruotas pasakojimas sudomino ir vaikus, ir suaugusius klausytojus.
Rengini? dalyviai džiaug?si iš kelion?s po Švedij? ? Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieš?j? bibliotek? atkeliavusiomis l?l?mis – literat?riniais personažais: Pepe Ilgakojine, Karlsonu, Emiliu iš Lionebergos ir jo sesute Ida, vart? ? nemenk? kr?vel? sukrautas rašytojos knygas, kurias pažad?jo skaityti. Literat?rin?se valand?l?se „Astrida Lindgren, kuri gyvena visur“ dalyvavo Vidukl?s Simono Stanevi?iaus gimnazijos 3 klas?s moksleiviai ir j? mokytoja Raigeda Buzien?, Nemakš?i? Martyno Mažvydo gimnazijos 3 klas?s moksleiviai ir j? mokytoja Milda Grinevi?ien? bei 2 klas?s moksleiviai ir j? mokytoja J?rat? Dumskien?.

Janina Ge?ait?,
Vidukl?s bibliotekos vyresn. bibliotekinink?,
Aušra Užmedzkien?,
Nemakš?i? bibliotekos vyresn. bibliotekinink?

**********************

[6]Balandžio 28 dien? Paliepi? bibliotekoje rinkom?s ? k?rybin? užsi?mim? „Knygos istorija išmaniai“, kur? ved? Kauno apskrities viešosios bibliotekos Strategin?s pl?tros ir inovacij? centro el. paslaug? pl?tros grup?s vadov? Gina Poškien?.
Popiet?s dalyvius ji supažindino su virtualiu žaidimu „Knygos kelias“. Tai interaktyvus ir smagus b?das sužinoti apie knygos atsiradimo istorij?. Žaidime pristatomi du knygos istorijos raidos etapai: iki spausdinimo mašinos atsiradimo ir po jos išradimo. Susipažin? su pateikta informacija vaikai tur?jo galimyb? patys pasigaminti knyg?.
Interaktyvi? element? atsiranda ne tik kompiuterin?se, bet ir popierin?se knygose, jose mobiliosiomis aplikacijomis tekstas papildomas smagia animacija. Vienos iš toki? knyg? yra S.Paltanavi?iaus „Gamtos met? ratas“, E.Daci?t?s „Šuo ir banginis“ ir kt. Parsisiunt? mobili?j? program?l? ? planšetin? kompiuter? (telefon?), šiose knygose išvysime judan?i? animacij?, išgirsime garsus ir pamatysime atgyjan?ius personažus. Su didžiausiu užsidegimu vaikai spalvino paveiksl?lius, juos aktyvavo. V?liau vis? dalyvi? lauk? Atvelykio š?lsmas.
Už geb?jim? sudominti interaktyvia knygele net pa?ius mažiausius bibliotekos lankytojus, už nuostabiai praleist? laik? ir ?gytas žinias, už vaišes ir prizus esame be galo d?kingi Kauno apskrities viešosios bibliotekos darbuotojai G.Poškienei.
Nijol? Staškevi?ien?, Paliepi? filialo bibliotekinink?
******************

[7]Balandžio 25 d. Kaulaki? bibliotekoje vyko meno, kalbos ir muzikos švent?, ji buvo skirta šalyje vykstan?iai XIX Nacionalinei bibliotek? savaitei pamin?ti. Švent?s program? sudar? Genovait?s Babonien?s iš Pilies I kaimo Jurbarko r. tapybos darb? ir margu?i? parodos atidarymas. Gaila, kad d?l nenumatyt? aplinkybi? parodos atidaryme negal?jo dalyvauti pati parodos autor?, savamoksl? meninink?, meno trauk? ir talent? piešti pajutusi dar vaikyst?je, bet prad?jusi tapyti tik v?liau, atsiradus laisvo laiko. Jos tapybos darbai ir margu?iai eksponuoti ne vienoje parodoje Jurbarko rajone. Pra?jusiais metais darbai rodyti Jurbarko r. savivaldyb?s viešojoje bibliotekoje.
Antroje švent?s dalyje „Laim?s ašara išdaigins rož?“ aktor?, skaitov? Olita Dautartait? papasakojo apie save, skait? visiems žinom? poet? – Jono Strielk?no, Bernardo Brazdžionio poezij?, apib?dindama ir pa?ius poetus, nes, kaip kalb?jo aktor?, teko juos pažinti ir bendrauti. Aktor? ne tik skait?, bet ir dainavo pagal J.Strielk?no žodžius sukurtas dainas, jos gražiai ?sipyn? tarp poezijos posm?. Skaitymus aktor? užbaig? nuotaikinga rašytojo Vaižganto k?ryba.
Tre?ioje dalyje graž? koncert? susirinkusiems skyr? Raseini? rajono kult?ros centro darbuotojai Kaulakiuose atlik?jai Valdas Paulauskas ir K?stutis Klikna.
Kaulaki? biblioteka d?koja renginio r?m?jams: Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešajai bibliotekai, bibliotekos direktor?s pavaduotojai Danguolei Kasparavi?ienei, Pagojuk? seni?nijos seni?nui Antanui Valantinui.
G.Babonien?s tapybos darb? ir margu?i? paroda bus eksponuojama iki geguž?s 24 d. Kvie?iu apsilankyti bibliotekoje, pasig?r?ti gražiais darbais.
Zita Gedminien?,
Kaulaki? bibliotekos vyresn. bibliotekinink?
***************

[8]Per XIX Nacionalin? bibliotek? savait? balandžio 24 dien? b?rys nemakštiški? susirinko ? Irenos Vidmantien?s poezijos knygel?s „Saul?tais takeliais“ pristatym?. Toks renginys vyko jau antr? kart?, tik dabar ? j? pakviesti suaugusieji.
Naujame I.Vidmantien?s leidinyje spausdinami eil?raš?iai vaikams, bet juk ir suaugusiesiems verta žinoti, k? rašo kuriantys žemie?iai, k? iš j? k?rybos verta pasi?lyti savo mažiesiems. Supažindinus su spalvinga knygele, pasig?r?jus maž?j? skaitov? deklamuojamais I.Vidmantien?s posmais, suteikta truputis informacijos ir apie kit? jau ruošiam? spaudai poezijos rinkin?, skirt? brandžiam skaitytojui. Šie k?riniai ir pristatomos knygel?s posmai renginio dalyvius paskatino kalb?ti apie k?r?jos talent?, jautr? žmogiškum?. Sveikintoj? žodžiai ir dovanojam? g?li? gausa kukli? k?r?j? skatino patik?ti, kad poetine forma dalytis savo mintimis apie pasaul? ir žmogaus viet? jame yra prasminga.
Gražiam susi?jimui šventiškumo teik? Nemakš?i? kult?ros nam? dueto Eligijos ir Remigijaus lyrin?s dainos. Knygel?s autor? ir visi buv? klausytojai jiems d?kingi.

Aušra Užmedzkien?,
Nemakš?i? bibliotekos vyresn.
bibliotekinink?

************

Nacionalin?s Lietuvos bibliotek? savait?s proga Ariogalos miesto biblioteka suorganizavo rengin? „Miriorama – judanti knygos panorama“. ? j? atskub?jo b?rys Ariogalos lopšelio-darželio „Ežiuk?“ grup?s vaiku?i? su aukl?toja J?rate. Visi kartu perskait?me pasak? apie rop? ir k?r?me judan?i? paveiksl?li? knyg? – mirioram?. Mažieji dailininkai pieš? pasakos veik?jus ant ilgo popieriaus ritinio. Popieri? susukus ir ?d?jus ? paruošt? mirioramos d?ž?, iš?jo judanti panorama, primenanti senovišk? televizori? ir filmuk?, kur? v?liau visi ži?r?jome. Tai buvo tikras komandinis darbas, leid?s pasireikšti vaik? fantazijai.
Per popiet? „?sp?dingiausios pasaulio bibliotekos“ kartu su bibliotekos lankytojais virtualiai keliavome po pa?ias gražiausias ir ypatingiausias pasaulio bibliotekas. Net ir nedidel?se  bibliotekose galima pajusti t? paslapting? knyg? dvasi?, o kai kurios pasaulio bibliotekos tiesiog užima kvap?. Tai Aleksandrijos biblio­teka Egipte, Niujorko viešoji biblioteka, JAV, Kopenhagos karališkoji biblioteka Danijoje ir kt. Kadangi dabartiniame interneto amžiuje ir bibliotek? funkcijos, ir skaitytoj? poreikiai kei?iasi, diskutavome, kokia tur?t? b?ti ateities biblioteka.
Bibliotek? savait? užbaig?me projekto „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmenin? bendruomen?“ skaitmeninio raštingumo mokymais suaugusiesiems.
D.Kveškevi?ien? ir D.Ališauskien?,
Ariogalos miesto bibliotekos darbuotojos
*****************

[9]Girkalnio biblioteka XIX Nacionalin? Lietuvos bibliotek? savait? pasitiko literat?rine popiete „Laikas b?ga, o eil?s lieka“. Bibliotekoje sve?iavosi literatas Alfonsas Vai?iulis, dainavo, grojo ir savo paveiksl? pa­rod? pristat? Elvyra Vaštakien?. Savo k?ryb? skait? Girkalnio literatai Žirena Pe?iulien?, Genovait? Kuniauskien?, Kult?ros centro darbuotoja Girkalnyje Sigita Vaitiek?nien? ir Jonas Vai?aitis iš Pramedžiavos. Visiems buvo smagu klausytis eili?, dainuoti, diskutuoti ir džiaugtis sugr?žusiu pavasariu.
Kvie?iu apsilankyti bibliotekoje ir susipažinti su bibliotekos vykdomais projektais, Girkalnio krašto istorija, pasinaudoti ?sigytais naujais kompiuteriais.
Virginija Šileikien?, Girkalnio bibliotekos vyresn. bibliotekinink?
***************

[10]Paupio bibliotekoje Nacionalin?s bibliotek? savait?s dien? vyko susitikimas su m?s? krašto aud?ja Ramute Jegnoriene tema „M?s? krašto tautinis drabužis“. Jis skirtas Žemaitijos vardo 800-osioms metin?ms pamin?ti.
?domus pažintinis pasakojimas apie lietuvi? (aukštai?i?, žemai?i?, dz?k?, mažosios Lietuvos) tautinius, šventinius ir darbo drabužius sudomino ir jaunim?, ir senim?. Sužinojome, kad visos Lietuvos tautiniai drabužiai turi panašumo, bet skiriasi rašt? ?vairumu, spalv? pam?gimu, drabuži? dali? skirtingumu ir d?v?jimo b?du. Moter? drabužiai daug ?vairesni už vyriškus. Skirtingi moter? ir mergai?i? galvos apdangalai: ištek?jusi? moter? – nuometas, o mergai?i? – kar?na. O sijonui reikia net trij? metr? audinio! Tautinis drabužis niekada nebuvo uniforma, tai buvo labiau išeiginis drabužis. Dabartiniais laikais asmuo, vilkintis lietuvišku tautiniu drabužiu, yra savo tautos atstovas, reprezentuojantis Lietuv?.
Aud?jos Ramut?s išaustos drob?s tiesiog trauk? ak? grož?tis j? ?vairumu, spalv? sodrumu. Iš aud?jos išaust? drobi? pasi?tas tautinis žemaitiškas moters apdaras k?l? nuostab? ir susižav?jim? ano meto moter? drabužiais.

J?rat? Jokubauskien?,
bibliotekinink?