Albinas STAKAUSKAS
[1]
Oficialios informacijos priemon?s teigia, kad sunkme?iu kritus pajamoms ir did?jant skurdui, namin?s degtin?s, neakcizini? g?rim? bei cigare?i? nelegal?s pardavimo mastai nuosekliai augo. Šiais metais m?s? rajono teis?sauginink? kova su degtindariais žymiai suaktyv?jo. Raseini? r. policijos komisariato duomenimis, pernai buvo nustatyti 39 degtindariai ir jiems surašyti protokolai, o šiemet tik per penkis m?nesius – užfiksuoti jau 34 naminuk?s gamintojai. Taigi pareig?nai ?m?si žygi?. Galb?t tam ?takos tur?jo ir reforma – Raseini? r. policijos komisariatas, anks?iau buv?s Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaliniu, dabar tapo pavaldus šiauliškiams. Sako, kad Kauno apskrityje Raseini? teis?sauga, lyginant rodiklius su kitais rajonais, pirmavo, o priskyrus Šiauliams – atvirkš?iai. Taigi šiauliškiai skiria ypating? d?mes? m?s? rajonui. Tik ar tai nebus kova su v?jo mal?nais?
Tautinio paveldo išnaikinti ne?manoma?
I. Ilfo ir J. Petrovo legendinio romano „Aukso veršis“ personažas Ostapas Benderis sak?, kad yra 200 b?d? varyti saman? ir papras?iausias b?das – iš taburet?s… Raseini? kraštas – piet? Žemaitijos regionas, o kas jau kas, bet žemai?iai namin? gaminti moka. Specialistai teigia, kad geriausi? saman? iš kvie?i? ir rugi? verda Žemaitijoje, iš rugi? ar kvietrugi? – Dz?kijoje ir Labanoro apylink?se. Namin? degtin? ne kart? buvo užsimota legalizuoti. Seime sudarytos komisijos svarst? Alkoholio kontrol?s ?statymo pataisas. Už legalizavim? pasisak? kai kurie Seimo nariai, Žem?s ?kio ministerijos valdininkai, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Valstybinio turizmo departamento specialistai bei kit? institucij? atstovai. Specialist? nuomone, namin? degtin? priskiriama kulinariniam paveldui, kadangi turi specifin? skon?, specifin? gaminimo technologij? ir yra vartojama bei gaminama Lietuvoje daugiau kaip šimt? met?. Ir visiškai nesvarbu, ar tai buvo daroma legaliai, ar nelegaliai, svarbu, kad tie g?rimai buvo gaminami ir vartojami.Yra atliktos kelios studijos ir laikomasi nuomon?s, kad namin? degtin? yra Lietuvos kulinarinio paveldo dalis. Pirmame legalizavimo etape buvo si?loma leisti namin? degtin? gaminti tik kaimo turizmo sodyboms, kurios ja vaišint? savo sve?ius. Parengti si?lymai pakeisti net trij? ?statym? (Alkoholio kontrol?s, Akciz? ir Administracin?s teis?s pažeidim?) kai kurias nuostatas. Ta?iau viskas veltui. Tie patys
seim?nai, kurie švent?se ragavo ir gyr? nacionalin? kulinarijos paveld? – saman?, pasisak? prieš. Beje,Europos S?jungos šalyse šis klausimas labai liberalizuotas, pavyzdžiui, Austrijoje asmenin? ?k? turintiems pilie?iams leidžiama neapmokestinant pasigaminti iki 50 litr? namin?s degtin?s.
Toli ieškoti pavyzdži? nereikia. Štai rugs?jo m?nes? Raseiniuose vyks tradicin? rudens švent?. Kaip ir kasmet, viena ar kita seni?nija ant rudens g?rybi? stalo pateiks ir savo teritorijoje gaminam? kulinarin? paveld?, stiprumu žymiai pranokstant? valstybin? degtin?. Paragaus valdžios vyrai, paplekšnos per pet? stalo šeimininkui, pagirs. Negi ?ia prisistatys pareig?nas ir užd?s antrankius vaišintojui? Žinoma, kad ne. Kulinarinio paveldo išnaikinti ne?manoma. Viskas ?ia yra normalu, tik kiek aukš?iau s?dintys valdžios vyrai iki galo šios sistemos nesutvark?. Kas be ko – ne kiekvien? namin? degtin? galima vadinti nacionaliniu paveldu, ?ia jau lemia gamintojo išmanymas, patirtis ir s?žin?.
Pareig?nai kvie?ia gyventojus b?ti pilietiškus
[2]
Raseini? policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Giedrius Stonys „Alio, Raseiniams“ sak?, kad kiekvienoje rajono seni?nijoje yra vadinam?j? namin?s degtin?s gamybos arba neakcizini? preki? perpardavimo tašk?, d?l kuri? vedamos bylos, kaupiama
informacija ir jie nuolat tikrinami. Pareig?nai ne kart? spaudoje skelb? ne tik ?galiotini?, bet ir vadov? tarnybini? mobili?j? telefon? numerius, kuriais gyventojai gal?jo skambinti ir anonimiškai perduoti min?t? tašk? adresus, ta?iau policijos darbuotojams teko nusivilti – telefonai tyl?jo. „Kai nuvažiuojame ? susitikimus su seni?nij? gyventojais, gauname nemažai priekaišt? d?l panaši? tašk? veiklos -visi burba, visi nepatenkinti. Ta?iau, kai prašome žmoni? pagalbos, niekas nepadeda, visi nori, kad kažkas už juos tai padaryt?. Ta?iau yra ir ger? pavyzdži?. Esame d?kingi Vidukl?s seni?nui Gy?iui Šulinskui už bendradarbiavim? bei kitiems pilietiškiems žmon?ms“, – sak? G. Stonys.
Pareig?nai teigia, kad uždarius tašk?, po kiek laiko jis paprastai v?l atsidaro ir pradeda veikl?. Policijos darbuotojai pakartotinai organizuoja kontrolinius pirkimus ir šie uždaromi – tarsi tai b?t? pasaka be galo. „Dabar bandysime taikyti baudžiam?j? praktik?, kelsime bylas už nelegali? prekyb?. Iki met? pabaigos planuojame labai stipriai užspausti tuos taškus. Iš esm?s, ne vien namin?s degtin?s gamybos taškai kelia r?pest?. Namuose nelegaliai prekiaujama sidru, alumi, rusišku vynu ir panašiais g?rimais bei kontrabandin?mis cigaret?mis – ta naktin? prekyba yra didel? problema. V?lgi, skiriasi ir atsakomyb? – už degtin?s laikym? yra numatytos baudos, o už kitas prekes n?ra, tik už pa?i? prekyb?. Uždar?me ne vien? kontrabandini? preki? tašk? Raseini? mieste. Tikriname turgelius, muges“, – d?st? G. Stonys.
Pakartotinai, pareig?nams kreipiantis, skelbiame Viešosios policijos skyriaus viršininko mobiliojo telefono numer?: 869885433. Taigi, matydami negeroves, b?kime pilietiški ir apie tai informuokime. Anonimiškum? pareig?nai garantuoja.
Nuteistas dar vienas namin?s vir?jas
Raseini? rajono apylink?s teismas neseniai baig? nagrin?ti byl?, kurioje pripažino kaltu Alfons? Š. (g. 1960 m.) pagal LR Baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d. ir skyr? jam laisv?s apribojimo bausm? 6 m?nesiams, ?pareigojant per 3 m?n. ?sidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Daikt?, turint? reikšm?s nusikalstamai veiklai tirti ir nagrin?ti – aparat?, skirt? naminei gaminti, nuosprendžiui ?siteis?jus, nuspr?sta sunaikinti ?statym? nustatyta tvarka. Štai tok? griežt? verdikt? paskelb? teis?jai. O pradžia buvo tokia romantiška: s?di Alfonsas Zbor?iznos miške, Šiluvos seni?nijoje, d?melis r?ksta, naminuk? teka, tik šast pareig?nai ir sugriov? vis? idil?. „Iš kur gavai aparat? naminei gaminti?“ – stv?r? už atlap? vir?j? policininkai. Alfonsas pasiaiškinime atvirai ir nuoširdžiai d?sto: „Nuo 2012 m. kovo 6 d. iki kovo 9 d. gaminau aparat? nam? gamybos stipriems alkoholiniams g?rimamsgaminti. Aparat? gaminau b?damas blaivus. J? dariau iš seno metalo laužo, kur? tur?jau namuose. Kaip aš gaminau aparat? – niekas nemat?. Ketinau juo pasigaminti namin?s degtin?s, kuri? b??iau naudoj?s savo poreikiams, o kiek b??iau jos pasigamin?s, nežinau. Kovo 9 d. apie 12 val. ? mišk? atvyko policijos pareig?nai, kurie rado š? aparat?. D?l padarytos veiklos gailiuosi, savo kalt? pilnai pripaž?stu“. Alfonsas – buv?s suvirintojas, o pasidaryti namin?s gamybos aparat? aukšt?j? moksl? nereikia, taigi žmogelis ir nusprend? pasigaminti saman?s, nes darbo neturi, nusipirkti n?ra už k?. Žinoma, Alfonso naminuk? gal ir neb?t? pretendavusi ? tautinio kulinarinio paveldo laurus, bet jam ir tokios b?t? pakak?.
Rakursas ? sovietinius laikus ir naminuk?s gamybos paslaptys
Pašnekinau žmog?, gimus? tarpukario Lietuvos laikais ir puikiai prisimenant? tiek pokario, tiek sovietinius metus. Teb?nie jis vardu Steponas. „Viename iš geriausiai ekonomiškai besilaikan?i? m?s? rajono kol?ki?, pirmininkas tur?jo bravor?, kuriame buvo gaminamas biržietiškas alus ir namin? degtin?. Pirmininkas pats nuvež? aludarius ? Biržus ir apmokino juos. Alus skirst?si ? „pirmok?“, „antrok?“ ir „tre?iok?“. Užtekdavo vienos „pirmoko“ stiklin?s ir jau b?davo linksma. Jis buvo stipriausias. Namin? degtin? taip pat tur?jo paklaus?. J? pateikdavo rajono valdžiai, sve?iams iš Vilniaus, tuometin?s milicijos viršininkams“, – prisimin? Steponas. Jis pats yra dalyvav?s saman?s gamybos procese ir nuosekliai j? apib?dina. „Pirmiausiai užraugiamas raugas (broga). Brogai skirti rugiai kelias (2-3) dienas mirkomi vandenyje, paskui išberiami šiltoje vietoje iki 2 cm storumo sluoksniu, kad sudygt?. Sudyg? rugiai džiovinami 60-80 laipsni? temperat?roje. Salykliniai gr?dai, skirti brogai, b?na smulkinami ir maišomi su vandeniu. ? taip paruošt? mišin? pridedama mieli? arba ?pilama dalis anks?iau paruošto raugo (pastaruoju b?du galima gauti stipresn? brog?, nes ilgainiui atrenkamos alkoholiui atsparesn?s miel?s). Norint stipresnio raugo, dedama cukraus, kaip ? vyn?. Broga rauginama šiltoje (apie 20 laipsni?) vietoje nuo keli? savai?i? iki keli? m?nesi? (ar net ilgiau). Svarbu neperrauginti, kad neišeit? actas, d?l to nuolat reikia tikrinti skon?, ar ner?gšt?ja. Pa?ioje brogoje, kai ji sur?gsta, jau yra alkoholio ir jo skonis jau?iasi. Toliau vyksta distiliacija, kurios metu svarbu palaikyti tinkam? temperat?r?“, – d?sto Steponas.
Taigi, pasirodo, tas gamybos procesas n?ra toks jau paprastas. Ta?iau, norime su tuo sutikti, ar ne, gera namin? degtin? visuomen?je vertinama ir vien draudimais nieko ?ia nelaim?si. „Kur degtin? pigi, ten n?ra girtuokli?“, – teigia pranc?zai ir tuoj pat priduria: „Draudžiamas vaisius saldus.“ Kažin, ar Ieva b?t? pasi?liusi Adomui pažinimo vaisi?, jeigu Dievas neb?t? pirmiesiems žmon?ms uždraud?s jo ragauti. M?s? kaimynai latviai namin?s namudin? gamyb? jau ?teisino, o Lietuvoje d?l davatkišk? baimi? biudžetas netenka šimt? milijon? lit? akcizo. Naminuk?s gamybos legalizavimo perspektyvos kol kas dar lieka neaiškios.