Naujas odis apie Ariogalos ir Betygalos krat?

Versija spausdinimui

Jonas BRIGYS,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
vieosios bibliotekos bibliotekininkas, Garb?s kratotyrininkas
Dabartiniame globaliame pasaulyje lieka vis maiau vietos privatumui, gimtinei, t?vikei, ryiui su savo krato praeitimi. Anot kult?rologo Romualdo Povilai?io, globalizavimo veikiamas pasaulis pana?ja, tampa vis vienodesnis, vis maiau ?vairus ir kartu nuobodus. iuolaikinis mogus, vis labiau prarasdamas asmeninius igyvenimus, susijusius su vietov?s pajauta, praranda ir meil? savam kratui.
Suprantama, kad esant tokiai situacijai ypa? didel? reikm? tenka leidiniams, kuriuose pristatoma vieno ar kito kaimo, miestelio ar platesnio regiono istorija. Ta?iau tokios knygos pirmiausia skirtos to apraomo krato mon?ms. O k? daryti i toliau atvykusiam keliautojui juk tokio pob?dio leidiniai neretai b?na didel?s apimties ir juose gilinamasi ? siauros specifikos klausimus, detales, kurios turistui gali b?ti ne?domios. Tokiu atveju labai padeda keliautojams pritaikyti leidiniai, kuriuose sukaupta trumpa informacija apie krat?, pristatomi lankytini objektai, pateikiamos praktin?s inios apie kelius, maitinimo, nakvyn?s vietas.
Gaila, ta?iau iki iol ? Raseini? rajon? usuk? turistai tokios literat?ros pasigedo, nors rajono kult?ros ?staigos, visuomenin?s organizacijos band? i? sprag? upildyti. Pastaraisiais metais iame bare ypa? daug nuveik? V? Atrask Raseinius ir jos vadovas Arnas Zmitra. Jo d?ka buvo umegzti ryiai su istoriku, humanitarini? moksl? daktaru, Vytauto Didiojo universiteto docentu (2001 m.), daugelio turistini? inyn? autoriumi Vyteniu Almonai?iu. Jis nuo 1990 m. d?sto VDU, 2001 m. ?k?r? ir vadovauja knyg? leidyklai Keliautojo inynas.
V.Almonai?io darb? aruode monografija emaitijos politin? pad?tis 13801410 metais (1998) ir mokslini? straipsni? rinkinys Vakar? Lietuva XIIIXV amiuje (2013), taip pat daugiau kaip 20 profesionaliai parengt? kelioni? po Vakar? Lietuv? vadov? Piet? Karuva, iaur?s Karuva, iaur?s Skalva ir kt. Beje, turistams skirtos knygos rengiamos kartu su mona Junona Almonaitiene. Ji yra psicholog?, mokslo istorik?, dirba LSMU docente. Yra keli? itin populiari? psichologijos vadov?li? sudarytoja. ie leidiniai kelerius pastaruosius metus, LATGOS duomenimis, patenka tarp 10 Lietuvos bibliotekose skaitomiausi? socialin?s ir humanitarin?s krypties mokslinink? parengt? knyg?.
2019 m. pradioje m?s? rajono skaitytojus pasiek? naujausia i? autori? parengta knyga (Raseini? skaitytojams ji pristatyta . m. kovo 15 d. Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieojoje bibliotekoje) ? kart? apie mums ypa? svarb? Ariogalos ir Betygalos krat?. Jei Raseini? garb?s piliet?s Marijonos Birut?s Navakauskien?s d?ka Betygalos kratas jau sulauk? dviej? rimt? leidini?, tai apie Ariogal? ir miestelio apylinkes kol kas ileista tik viena 2005 m. Vytauto ulskio parengta Ariogalos maoji enciklopedija.
Raseini? rajono savivaldybei, Kult?ros departamentui prie LR kult?ros ministerijos bei gausiam leidyklos r?m?j? b?riui par?mus ileistas leidinys Ariogalos ir Betygalos kratas tai palyginti nedidel?s apimties (156 p.), ta?iau gausiai archyvin?mis ir iuolaikin?mis nuotraukomis, istoriniais em?lapiais, schemomis iliustruota, keliautojui patogaus kompaktiko formato, savo dizainu jau i tolo skaitytojo ak? patraukianti knyga. Beje, autoriai j? dedikavo ygeivio Jono Vitkausko (19381985) atminimui.
Kam adresuotas is leidinys, paaikina autori? pratarm?: Mieli skaitytojai, keliautojai! Vartote knyg?, kuri t?sia Keliautojo inyno anks?iau ileist? kelioni? vadov? po Vakar? Lietuv? serij?. ? kart? kvie?iame aplankyti Ariogalos miest?, Betygalos miestel? bei j? apylinkes. Tai pastebimai suauktait?j?s pietrytinis emaitijos pakratys, dar XIII a. egzistavusi? Ariogalos ir Betygalos krat?, arba vals?i?, XV a. ?kurt? parapij? teritorija.
Lengvu, ta?iau informatyviu stiliumi paraytoje knygoje jau?iama ?gudusi ranka, pastabi tyrin?tojo akis, mokslininko istoriko ?valgos. Kratotyrinio pob?dio leidiniams b?dingas gilinimasis ? detales, vietinius informacijos iteklius (daniausiai aminink? pasakojimus), o profesionalas istorikas apr?pia platesn? akirat?, operuoja didesniu altini? skai?iumi. Kita vertus, knygos autoriai pristatom? krat? paino ne tik i literat?ros, publikuot? ir archyvini? altini?, bet ir savo kojomis imatavo jo kelius ir takelius, api?r?jo, nufotografavo visus apraomus lankytinus objektus.
Knyga, kaip ir kiti ios serijos leidiniai, pradedama savotika instrukcija, paaikinan?ia jos strukt?r?, nurodan?ia, kaip kuo rezultatyviau naudotis informaciniu leidiniu (p. 8). Toliau trumpai apvelgiamos Ariogalos ir Betygalos apylinki? geografija bei gamta, senoji i? viet? praeitis, kuri? liudija archeologiniai radiniai ir paminklai, kult?rin?s krato ypatyb?s. eiuose geografiniu principu sudarytuose skyriuose pristatomos krato lankytinos vietos, objektai, ?domiausios j? istorijos detal?s, ?ia gyven?, k?r? ir kovoj? mon?s.
Knyga tikrai nenuvils skaitytoj? jau pirmame jos skyrelyje randame visikai nauj? kai kuri? XIV a. Ariogalos istorijos fakt? interpretacij?. Iki iol enciklopedijose buvo teigiama, kad 1382 m.
kryiuo?iai eilin? kart? sudegino Ariogalos pil? (p. 15). Pasirodo, kad tai klaidingas sen?j? altini? perskaitymas i tikr?j? t?kart Vokie?i? ordino kariuomen? u?m? ir sunaikino ne Ariogalos, o XIV a. netoli Kauno buvusi? Eiguli? (Egol, Egllin) pil?.
Daug gilios praeities klod? sl?pini? liudija toponimai. Pavyzdiui, autoriai pateikia ?domi? pro Maironio gimtin? tekan?ios Sandravos upel?s pavadinimo kilm?s hipotez? (p. 125), daugelio kit? io krato vietovardi? etimologinius aikinimus.
Toki? atradim? knygoje yra ne vienas. Aiku, sen?j? kronik? interpretavimas daugiau profesional? nei istorijos m?g?j? darbas, ta?iau ir XX a. io krato istorija pateikia nauj? atradim?, gal net sensacij?. Manau, daugelis gird?jo, kad ilgus metus Ariogala buvo beveik oficiali krato melioratori? sostin?. Neatsitiktinai knygoje apraytas ypa? ?domus epizodas apie inomo skulptoriaus Bernardo Bu?o 1977 m. sukurt? Melioratoriaus skulpt?r? ir jos likim? (p. 52). Ta?iau maai kam inoma, kad Ariogalos bany?ios didiajame altoriuje nuo priekario yra v. Benedikto Nursie?io, 1961 m. paskelbto melioratori? glob?ju, statula (p. 39). Daug kam bus naujiena ir knygos autori? iaikintas partizano Stasio Grainsko-Vanago kapas ilaini? (Puyn?s) mike (p. 97).
?domi? ir reikming? tarpukario Lietuvos istorij?, to meto visuomenin? gyvenim? mena itut?jusioje Norgeliki? kaimaviet?je tebestovintis paminklas Nepriklausomyb?s 15-os met? sukak?iai (p. 132). Papildant knyg? galima paym?ti, kad 1933 m. gegu?s 21 d. kun. Stanislovo Tvarijono paventint? paminkl? pastat? S.Jakto vadovaujami vietos angelai?iai. alia paminklinio kryiaus buvo pasodinti keturi simboliniai medeliai: 1. Nepriklausomyb?s jubiliejaus 15 met? sukak?iai pamin?ti; 2. Pagerbti Norgeliki? kaimo mirusius u T?vyn? karius Stas? Demen?i? ir Juoz? Kybart?; 3. Li?desiui d?l ugrobtos Lietuvos sostin?s Vilniaus; 4. Jaunimo medelis. Dabar ilik?s tik vienas tada sodintas beras. Paminklas tur?jo dar vien? simbolin? prasm? jis taip pat skirtas tais metais min?tiems ventiesiems metams 1 900 met? sukak?iai nuo Kristaus mirties. Beje, t?dien Norgelikiuose buvo paventinti dar trys kryiai, kuriuos pastat? Pranas Laurynas, jo s?nus Antanas Laurynas ir Povilas Jaktas (M?s? laikratis, 1933 05 27, 1933 06 02).
iuo papildymu jokiu b?du nenorime sumenkinti knygos autori? darbo. Prieingai. Vienas is pavyzdys akivaizdiai rodo, koks naujus tyrin?jimus ir atradimus skatinantis yra pristatomas leidinys. Kita vertus, prad?jus gilintis ? tokias, kad ir ?domias, ta?iau smulkias istorijos detales knyga prarast? kelioni? vadovui b?tin? specifin? mediagos pateikimo stili? ir form?, labai padid?t? jos apimtis ir kaina.
?ia pamin?jome tik kelet? knygoje ufiksuot? radim? ir atradim?, o j? yra ir daugiau. Visa tai pateikta, aprayta trumpai, ta?iau labai informatyviai. Turb?t daugelis raan?i?j? i asmenin?s patirties ino, kad norint patikslinti, pagerinti savo rain? jis vis ilg?ja, plat?ja. Ta?iau tikroji meistryst? slypi geb?jime trumpame, glaustame tekste pateikti daug informacijos ir j? tobulinant nedidinti apimties. Knygos autoriams io meistrikumo tikrai netr?ko.
Galb?t skaitytojui pasirod?, kad aptariama knyga yra tik dar vienas, nors Raseini? krato bibliografijoje kol kas ne?prastos formos, apraomojo pob?dio kratotyrinis leidinys. Ta?iau, kaip matome i id?styt? fakt?, atidiau pavelgus ? knyg? ir giliau susipainus su ja tampa aiku, kad toks ?sp?dis klaidingas. Autoriai toli pereng? siaurus kelioni? vadovo anro r?mus ir skaitytojui pateik? ne tik apvalginio, paintinio, bet ir tiriamojo pob?dio leidin?, kuris prisodrintas nauj? ar bent gerokai primirt? fakt?, atradim?, netik?t? ?valg?.
Apibendrinant reikia pabr?ti, kad profesionali? tyrin?toj? naujas vilgsnis ? apraom? krat? i alies i?jo tik ? naud?. Jei kratotyrininkai ? vien? ar kit? vietov? danai i?ri beveik pro padidinimo stikl?, kapstosi senose vietos naujienose, tai mokslininko vilgsnis pro teleskop? atskleidia netik?tas istorijos detales, atveria platesn? kult?rinio peizao panoram?, kitoje viesoje pateikia, atrodo, seniai inomus faktus. Taigi knygoje daug naujo ir ?domaus ras ne tik pravaiuojantis keliautojas, bet ir ?ia ne vien? deimtmet? pragyven?s senbuvis. Raseinistikos lentyna papildyta nauja, labai vertinga ir neabejotinai iliekam?j? vert? turin?ia knyga.

Komentarų nėra