[1]Jonas Brigys,
Raseini? Marcelijaus Martinai?io
viešosios bibliotekos bibliotekininkas
Ar gali b?ti per daug gero oro, puikios nuotaikos? Tikriausiai ne. Manau, sutiksite su mintimi, kad ger? knyg? pertekliaus taip pat nejau?iame. Kol kas tikrai n?ra per daug ir Raseini? krašto praeit? nušvie?ian?i? leidini?. Nors iš pirmo žvilgsnio toki? knyg? lentyna kasmet ilg?ja, ta?iau dar daug m?s? krašto istorijos sl?pini? vis dar laukia, kada tos m?sl?s bus prisimintos ir ?mintos.
Vienoms Raseini? krašto vietov?ms pasisek? labiau ir j? praeities fakt? galima rasti storuose tomuose (pvz., Vidukl?, Paupys), kitos dar tik laukia savo eil?s. Ypa? pasisek? Šiluvai, kurios bibliografinis s?rašas, ko gero, pats ilgiausias. Aišku, tos knygos nebuvo parašytos per vienus metus ir net ne per vien? dešimtmet? – seniausi? reikia ieškoti dar XIX a. viduryje. Ta?iau neabejotinas paskutinio dešimtme?io lyderis yra m?s? kraštietis, profesorius, habilituotas moksl? daktaras, Lietuvos konstitucin?s teis?s specialistas Alfonsas Vaišvila.
Profesoriaus d?ka dienos švies? jau išvydo knygos „Šiluvos mitas“ (du leidimai – 1979 ir 1986 m.), „Šiluvos apšvieta 1592–1992“ (1999 m.), „Šiluvos regiono dvarai ir j? vidaus teis?“ (I t. – 2013 m., II t. – 2017 m.). 2018 m. pabaigoje iš spaustuv?s iškeliavo naujausia šio autoriaus monografija – toks pat solidus ir nepaprastai informatyvus, didel?s apimties „Versm?s“ leidyklos išleistas tomas apie Šiluvos krašt? „Nenusilenkusi Šiluva“.
Kaip sako pats autorius, knyg? iš pradži? nor?ta pavadinti „Trys rezistencijos bangos Šiluvos vals?iuje“, ta?iau v?liau tyrimo objekt? teko šiek tiek susiaurinti, o pavadinim? pakeisti bendresniu – „Nenusilenkusi Šiluva“.
Anot profesoriaus, knygoje siekiama atskleisti ?vairias formas kov?, kurias kovojo Šiluvos regiono žmon?s nuo XIX a. antros pus?s su carin?s Rusijos, v?liau Soviet? S?jungos okupacija ir aneksija, pradedant kovomis už teis? kalb?ti, melstis gimt?ja kalba ir baigiant pokario ginkluoto pasipriešinimo kovomis 1944–1953 metais. „Tyrin?jame praeit?, kad m?stytume dabart? ir ateit?. Laisv?s kov? istorija yra ne šiaip žinojimas – „kaip buvo“, bet ir tose kovose ?gyto patyrimo kritinis apm?stymas ir kartu geriausia jaunimo patriotinio ugdymo mokykla“.
Tegul j?s? neg?sdina žodis „mokykla“ – pristatomos knygos tikrai nesumaišysite su nuobodžiu ir seniai žinomas tiesas kartojan?iu vadov?liu. Knyga tiesiog prisotinta ?domi?, negird?t?, jau gerokai laike nutolusi? epoch? naujai atskleidžian?i? fakt?.
Visus neabejingus savo krašto istorijai ir jos tyrin?jimams kvie?iame vasario 6 d. 16 val. ? Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieš?j? bibliotek?, kur vyks naujos prof. A.Vaišvilos knygos sutiktuv?s.