Nijol? PETROŠI?T?
[1]
P?linys Nemakš?i? bažny?ios paunksm?je prad?jo tvink?ioti prieš kelet? met?, kai ? ši? parapij? buvo atkeltas kun. Stasys Šlepavi?ius. Baigiantis 2010 metams tas p?linys tr?ko – parapijie?iai paraš? laišk? Telši? vyskupui Jonui Borutai, prašydami pad?ti kunigui atsikratyti arogancijos bei godumo, arba jiems paskirti kit? kunig?.
Laiškas
Parapijie?i? vardu laišk? rašiusi Genovait? Laurinaitien? teig?, jog jie nauj?j? kunig?l? pasitik? labai geranoriškai, steng?si pad?ti ir darbu, ir aukomis paremti, ta?iau greitai pajut?, jog nuo to tik auga klebono puikyb? bei arogancija, jie suprat?, kad ir kiek bažny?iai beaukotumei, kunig?liui vis tiek bus negana. „Parapijie?iams tapo nebeaišku, kod?l ne visi mirusieji bažny?ioje pasitinkami bei išlydimi skambant varpams, kod?l taip smarkiai pabrango klebono patarnavimai: laidotuv?s – 400 – 600 lit?, sud?tin?s Mišios – 50 lit? ir t.t. Bažny?ios tarnams mokame atskirai. Nejaugi klebonas nesupranta, kad tokie pinigai šiuo sunkme?iu kaimie?iui ne pagal kišen?“, – rašoma laiške.
Kartu apgailestauta ir d?l kun. S. Šlepavi?iaus išvyto vargonininko Remigijaus Laugalio, kuriam giedant bažny?ioje, išaugo jau dvi nemakštiški? kartos.
„Bažny?ios choras, lik?s be vadovo, nebegieda. Tod?l klebonas choristus išvadino sektantais, liep? keisti tik?jim?. Tai jis padar? viešai, per pamoksl?, tuo ypa? ?žeisdamas garbaus amžiaus žmones“, – toliau rašoma laiške ir guodžiamasi, jog šiuo metu bažny?ioje gieda tik viena moteris, „tam neparuošta ir nepaj?gi vadovauti chorui“: „Taip ir stovi m?s? bažny?ia kaip paminklas, tikintieji ?ia negauna dvasinio pakyl?jimo, tod?l jie renkasi gretim? parapij? bažny?ias“. Parapijie?iai praš? vyskupo patarti klebonui S.Šlepavi?iui, kad šis nebeskirstyt? žmoni? ? savus ir priešus, kad pripažint? savo klaidas viešai, kaip viešai tas klaidas padar?. Praš? sugr?žinti bažny?iai choro skamb?jim? ir dar pasiteiravo, kokie yra rekomenduojami kunigo patarnavim? ?kainiai, „kad neb?tume reketuojami klebono S.Šlepavi?iaus.“
Vyskupas nepaguod?
Parapijie?iai guodžiasi, jog iš vyskupo užtarimo nesulauk?. Dar daugiau, jis net nesiteik?s priimti parapijie?i? delegacijos: „Tik tuomet, kai pagrasinome, jog gyvu žiedu apsupsime Nemakš?i? bažny?i? ir nebe?leisime ? j? klebono Šlepavi?iaus, su mumis buvo susitikta. Tuomet ir supratome, iš kur toks m?s? klebono pasip?timas ir visiškas nesiskaitymas, – kalb?jo tos delegacijos dalyvis Vaclovas Laurinaitis. – Vyskupas n? nepaklaus?, ko mes iš ties? atvykome, o tik kartojo, jog kunigas bažny?ioje turi vali?.“
Netenkino parapijie?i? ir raštiškas Telši? vyskupijos kurijos atsakymas. Pasiraš? „Telši? vyskupijos kurija“. Bet institucija juk nepasirašin?ja, – toks paprastas pasteb?jimas. Nebent tuo gerai, kad patarnavim? ?kainius sužinoj?: „Lietuvos vyskup? konferencija 2007 m. lapkri?io 8 d. raštu Nr.1-492/07 yra nusta?iusi, kad sud?tin?ms šv. Mišioms dažniausiai žmon?s skiria nuo 5 iki 30 Lt, už 30 – t? dien? po mirties ar metines aukojamas šv. Mišias orientacin? kaina – 70 Lt, o už kitas terminuotas šv. Mišias – 50 Lt, laidotuves – 150 Lt. ? ši? sum? nei 9-tos, nei 30-tos dien? bei mirties metini? šv. Mišios ne?eina“. Ne?eina ir atlyginimai bažny?ios tarnams.
[2]Kunigas neat?jo
Ta?iau parapijie?iai, tur?dami savo graži? šventov?, nebuvo link? klampoti pusnyn? ? kit? parapij? bažny?ias ir svetur ieškoti Dievo artumo bei dvasin?s ramyb?s,tod?l jie nutar? dar kart? bandyti sus?sti prie apvalaus stalo kartu su savo kunig?liu ir visk? gražiai išsiaiškinti. Deja, ir ? t? susitikim? kun. S.Šlepavi?ius neat?jo, tik jošalinink? iš pastoracin?s tarybos buvo. Ir su žurnalistais bendrauti kunigas nepanoro, nurodydamas vis kitokias atsisakymo priežastis. Nieko gero parapijos atei?iai nežad?jo ir pati susirinkimo pradžia: buvo numatyta sueiti šilton kavinuk?n, bet paskutiniu momentu patalpos buvo atsakytos. Kavin?s šeiminink? nuo savo žmoni? tos priežasties n? nesl?p? – nenorinti pyktis su klebonu. Tuomet žmon?s suguž?jo ? šalt? bendruomen?s sal?.Rinkliavos „žudo“.Nuoskaudos bendruomen?s namuose liejosi it pavasario upeliai: suputodami, trykšdami, sukdamiesi verpetais. Daugiausiai parapijie?iams kliuvo nepasotinamas kunigo apetitas: „Sumokame šitokius pinigus už palaidojim?, o jis vis tiek lekia su „bli?deliu“ per bažny?i? ir nors tu k?. Pinigus renka pats, o mes su mirusiuoju laukiame. Kur pagarba mirusiajam? Kur d?mesys j? palydin?iajam“, – nebe retoriškai klaus? žmon?s. Kunigo atstovai šiuo klausimu „išmet?“ itin original? paaiškinim?: „O gal koks laidotuvi? dalyvis tik pirm?kart m?s? bažny?ioje? Jei jis niekuo n?ra prie tos bažny?ios prisid?j?s, tai koki? teis? turi ? j? ?eiti?“ „Rinkliavos… rinkliavos… rinkliavos… Nesvarbu, kokia švent? beb?t?, nesvarbu, jog už j? keleriopai užmok?ta“, – sak? žmon?s. „Bet t? pinig? kunigas su šautuvu neatima, patys duodate“, – gyn? kunig? kita pus?. „K? ten kalb?ti, jei net žmogui sudegus iš padeg?li? pinigus ?m? už palaidojim?. O pašto viršininkei Stefutei vis? t?kstant? teko pakloti: iš pradži? sumok?jo 600 lit?, o paskui at?j?s dar 400 lit? papraš?.“
S.Pratašien? primin? ir apie kai kuriuos kunig?lio pirkinius: „Nepaisant to, jog kunig?liui pripirkome ?vairi? spalv? ir atspalvi? bažnytini? r?b?, jis ir toliau lenda ? m?s? kišenes: nusipirko traktoriuk? už 17 t?kst. lit?, sniego valytuv? už 5 t?kst. lit?. Juk sunkmetis yra visiems, tai kod?l šitaip išlaidauti, jei galima kukliau išsiversti.
Juk ne už savus pinigus jis tai perka, algos kunigas juk negauna. Tai – m?s? pinig?liai.“
Apie išrinktuosius ir „sektantus“
Janina Gliaudien?, springdama ašaromis, pasakoja, kaip kunigas j? ir vis? gimin? ?žeid? per mamos laidotuves. Jos giminai?iai taip ir liko nesuprat?, kod?l mirusiajai neskamb?jo varpai? V?liau ji išgirdusi kunigo paaiškinim?, jog varpais skambinama tik bažny?iai nusipelniusiesiems. Bet kas tuos nuopelnus vertino? „Mano mamyt? nuo toki? žodži? gal ir karste apsivert?. Ji buvo itin giliai tikinti, kaip ir dažnas 90-metis. Ji iki centuk? visk? bažny?iai atiduodavo, o, pasirodo, n? varp? nenusipeln?.
Ir dar sako, jog mirtis visus sulygina“, – šluost? ašaras J.Gliaudien?. Už tai dabar jai, kai išgirstanti skambinant varpais – vis kaip peiliu per šird?. „Taip pats kunigas suskirst? žmones ? nusipelniusius ir „sektantus“, – pritar? žmon?s J.Gliaudien?s mintims.
Prabilus apie išrinktuosius ir „sektantus“, nebeatlaik? ir Zita Šemetien?, papasakojusi daugel? parapijie?i? ?skaudinusi? istorij?, kai jos 14-metis s?nus, nepasiklaus?s t?v?, pa?m? automobil?, kad nuvažiuot? ? parduotuv?, ir atsir?m? juo ? bažny?ios tvor?, o kunigas, užuot praneš?s t?vams, pasidom?j?s, ar vaikas nesusižeid?, iškviet? policij?, puol? fotografuoti ir pagrasino ? Vilni? nusi?si?s, jei nebus tinkamai sureaguota. Policija, t?vams nesp?jus sužinoti, išsivež? ir s?n?, ir automobil? ? Raseinius. „Neteisinu aš vaiko ir žinau, kad negerai pasielg?, kaip ir jis pats tai supranta. Bet negaliu suprasti tokio kunigo elgesio. Tas vaikas buvo bažny?ios patarnautojas. Kai griov? sen?j? bažny?i?, betalkindamas koj? smarkiai susižeid?, perd?r? sur?dijusia vinim, po ko ilgai sirgo. Niekam d?l to nesiskund?me. Vy-ras bažny?iai grodavo, kol rankos prie instrumento prišaldavo. Ne, Šlepavi?ius ne kunigas…“, – springo ašaromis moteris, dar nesupratusi, kuomet ji buvo priskirta prie „sektant?“.
Garb?s troškimo nepateisina 
[3]
Parapijie?iai nepateisina ir kunigo S.Šlepavi?iaus garb?s troškimo: „Pastat? lentas prie „lurdo“ ir šventoriuje, kur iškal? r?m?j? pavardes, suskirst? žmones pagalaukotas sumas ? pagrindinius r?m?jus ir r?m?jus. D?l ko taip – akivaizdu: jei kuris prie „unoro“, tas iš paskutini?j? aukos, kad ? t? s?raš? patekt?. O viršuje lentos pats save išgarbino“, – pasteb?jo V. Laurinaitis. Tuo pa?iu parapijie?iai prisimin? visos Lietuvos d?mesio centre atsid?rusius Nemakš?ius, kai j? kunigas „Kaimo spindulio“ konkurse nor?jo „Kaimo dvasininko“nominacij? pelnyti ir pats už save prisibalsavo. Kai parapijie?iai ši? klast? susek? ir pak?l? triukšm?, j? kunig?lis buvo eliminuotas iš konkurso. Buvo prisimintas ir trumpai Nemakš?iuose tebuv?s iš Kaltin?n? atkeltas kunigas Petras Linkevi?ius, iš kurio net prie altoriaus kun. S. Šlepavi?ius ty?iojosi: „Jis net Pelen? dien? rod? ? kunig?l? Petr? ir vadino j? apsimet?liu. Buvome pakraup?. Šlepavi?ius neleido su Linkevi?iumi net bažny?ioje atsisveikinti, kai j? k?l? ? kit? parapij?. Išlyd?jome it kok? girtuokl?, susig?ž? piktžolyne jo nuomoto namelio kieme. Jei žmogus net savo luomo žmogaus, sutanos nesugeba gerbti, tai ko nor?ti kitokio poelgio iš paprasto parapijie?io. Mums kartais rodosi, jog jis, menkindamas kitus, ?sivaizduoja save aukštin?s“, – pasteb?jo Stanislava Pratašien?.
Supjud? bendruomen?
S. Pratašien? akcentavo, jog Nemakš?iuose žmon?s šiandien yra supjudyti, yra saujel? kunig? palaikan?i?j?, yra griežt? jo kritik? ir yra besistengian?i?j? likti neutraliais. „Tai, kas gali nutikti blogiausio bendruomen?je, jau nutiko – mes susiskald?. Ir tai padar? ne kas kitas, o kunigas Šlepavi?ius, nors jo misija yra vienyti
bendruomen?, nešti Dievo žod? ? kiekvieno šird? ir laukti kiekvieno, net didžiausio nusid?j?lio, ateinant ? bažny?i?. Bet kunigas yra ne amžiams. J? iškels kada nors ? kit? parapij?, o mums teks ?ia gyventi: susipykusiems, susig?žusiems, susvetim?jusiems. Ir tai yra baisu.“