(Ne)noras matyti, o gal ir m?styti
R?gpj??io 10 dien? savaitra?io Alio, Raseiniai redakcija faksu gavo V? Organizacij? vertinimo agent?ros (toliau Agent?ra) rato Nr. 1156 D?l informacijos suteikimo apie yd? antkapini? paminkl? radim? ir kapini? paveldo isaugojimo kopij?. Agent?ra, t?sdama projekt? Religinis, bendruomeninis ir kult?rinis judaizmas Lietuvoje. Jo isaugojimas, susidom?jo neseniai rastais yd? paminkl? fragmentais rekonstruojamoje Vytauto Didiojo gatv?je. Radinio fakt? patvirtino ne tik spausdinti straipsniai savaitratyje Alio, Raseiniai, bet ir KP departamento Kauno padalinio (vad. I. Vakelien?) atstovai bei rajono paminklotvarkos vyr. specialist? G. Pe?kaitien?. Rate buvo pabr?tas kai kuri? Savivaldyb?s specialist? abejingumas, nenoras tirti iurpaus radinio fakt?. Agent?ros direktorius Petras Orekauskas rate klausia: (…) Ar tokie funkcionieriai tikrai neturi reikiamos kompetencijos iais klausimais? O gal, vengdami papildom? darb? ir r?pes?i? (matomai d?l to, kad jie retais atvejais apmokami), jie tikslingai priima neinojimo pozicij?, jiems leidian?i? ignoruoti bendrin? patirt?, rodan?i?, kad ir Lietuvoje nemaai kult?ros paveldo objekt? visgi slypi em?je? Tai patvirtina ir Garb?s kratotyrininko Jono Brigio teiginys: (…) Prad?ti darbai Vytauto Didiojo gatv?je netik?tai ? dienos vies? ivert? stambius akmenis. Tik?tina, kad tarp j? pasitaikantys akmentaio apdoroti akmenys mena t? pirm?j? Raseini? grindin?. Tok? palikim? reik?t? saugoti, tik, deja, jis neturi saugotino objekto statuso, nes niekas apie j? neinojo. J. Brigys pastebi, kad Taurag?je rastas grindinys saugomas kaip architekt?rinis/techninis kult?ros paveldo objektas. Tokio grindinio fragmentai Raseiniuose dar iliko turgaus aikt?je.
Gal ne visi raseinikiai skait? knyg? Raseini? krato ydai (2004 m.), kur straipsnyje Trumpa Raseini? krato yd? gyvenimo istorija Lina Kantautien? rao apie ?vykius, susijusius su ia istorija. Nenor?damas ikreipti faktus ir imtis interpretacijos, pateiksiu autor?s tekst?: (…) 1961 m. kovo 23 d. Raseini? rajono darbo moni? deputat? tarybos (DDT) Vykdomasis komitetas paskelb? sprendim? Nr. 90 D?l buvusi? yd? tautyb?s kapini? Raseiniuose likvidavimo, vadovaujantis Lietuvos TSR Ministr? Tarybos 1958 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 97 D?l kapini? ulaikymo tvarkos. Raseini? rajono darbo moni? deputat? tarybos Vykdomasis komitetas nusprendia:
1. Buvusias yd? tautyb?s kapines Raseini? m. likviduoti;
2. Pavesti rajono vietinio ?kio valdybai sutvarkyti min?t? buvusi? kapini? teritorij? ir perduoti Raseini? em?s ?kio mechanizavimo mokyklai Nr. 10.
Pasirao Raseini? r. DDT Vykdomojo k-to pirmininkas A. Baltonis ir Raseini? r. DDT Vykdomojo k-to sekretorius J. Stankevi?ius. Vietinio ?kio valdyba prane?, kad
gyventojai, norintys atsiimti savo gimini? bei artim?j? palaikus ir paminklus, tai privalo padaryti iki 1961 m. gegu?s 1 d.
Reikia sutikti su L. Kantautien?s nuomone, kad per vien? m?nes? (balandio) Kaune ir Vilniuje gyvenantys ydai to padaryti negal?jo, o ir skelbimas vargu ar visus pasiek?. I kapini? ?rangos tik vienas juodo granito paminklas saugomas Raseini? krato istorijos muziejuje. alia jo gal?jo b?ti ir paminkl? fragmentai, aptikti rekonstruojant Vytauto Didiojo gatv?.
ioje situacijoje jau?iama didel? pilietikumo stoka. Aptik?s radinius darbininkas prival?jo apie tai praneti darb? vykdytojui ar specialistui, vykdan?iam darb? technin? prei?r? (kyla klausimas, ar toks yra?), pastartasis – Savivaldyb?s atstovui. Faktas iniasklaidos d?mesin pateko pra?jus beveik savaitei.
Raseiniai yra vienas seniausi? Lietuvos miest?, tod?l em?s judinimo darbai jo buvusioje istorin?je dalyje turi b?ti stebimi. Apie tai jau buvo rayta, bet ar skaityta?
Gyvosios istorijos pamokos yra sunkios, ta?iau privalomos bendruomenei. Be politini? rieten? yra fundamentalios dorovin?s vertyb?s.