Nepriklausomybės 20-metis atmintyje (ne)išliks ilgam

Kristina BENDŽIŪTĖ [1]

Šiemet minėjome neeilinę Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos – sukaktį. 20-ajam Nepriklausomybės jubiliejui paminėti per visą Lietuvą nuvilnijo, nubangavo šventinių renginių virtinė – būta ne tik šv.Mišių, minėjimų bei paradų, bet ir nacionalistų eitynių, tuščius muilo  burbulus primenančių trispalvių oro balionų, naikintuvų skrydžio, dūdų orkestrų, roko koncertų, populiariųjų dainų pynelių… Didmiesčiuose renginių organizatoriai dėjo pastangas, kad tokia ypatinga sukaktis būtų deramai pažymėta; ar jiems pavyko – diskutuotinas klausimas. Tačiau kam žvalgytis po svetimas fermas, pažiūrėkime, kas gi vyko pas mus, Raseinių mieste; ką nuveikė šventės organizatoriai, kad renginiai išties būtų įsimintini, patriotiški, iškilmingi, o nusipelnę žmonės sulauktų tinkamos pagarbos. Pasinaudokime laisvės idėja ir laisvai pakalbėkime apie Kovo 11-osios 20-mečiui skirtus renginius.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos iškilmės prasidėjo Raseinių parapijos bažnyčioje: sveikinimo žodį tarė Raseinių rajono savivaldybės meras Petras Vežbavičius, šv. Mišias už Lietuvos laisvės kovų dalyvius aukojo Raseinių dekanas Juozas Kaknevičius ir parapijos klebonas Vytautas Paukštis. Po šv. Mišių aukos sugiedotas Lietuvos himnas.

Esame krikščioniška tauta, tad auka Dievui ir nuoširdi malda tikrai prasminga ir reikalinga – kaip duona kasdieninė. Privalome stiprinti daugiau nei prieš septynis šimtmečius Lietuvon iš Vakarų ant kalavijo atneštas krikščioniškas vertybes ir tradicijas. Juolab, kai mūsuose vis daugiau atsiranda žmonių, besidairančių į svetimas religijas ar atnašaujančių aukas indų dieviškajai beždžionei  Hanumanui.  Po šv. Mišių jaunosios lietuvaitės, pasidabinusios tautiniais rūbais, nunešė ir padėjo gėlių į komunistų ir kolaborantų, Raudonosios armijos nusikaltimų, žmonių nužudymo ir išniekinimo vietas, prie Savanorių ir laisvės kovų dalyvių memorialo Raseinių kapinėse. Tai graži, jau daugel metų besitęsianti tradicija – tauta gyva, kol gyvas jos didžiavyrių atminimas.

Vidurdienį – dar vienas iškilmingas momentas – Žemaičio aikštėje Raseinių mokyklų prezidentai, folkloro kolektyvui „Degulė“ giedant Lietuvos himną, iškėlė Valstybės vėliavą.

Netrukus Raseinių rajono kultūros centre prasidėjo 6-ojo šaukimo rajono Savivaldybės tarybos iškilmingas neeilinis 48-asis posėdis. Renginio vedėjas Edgaras Juška vieną po kito kvietė tarybos narius; šie lindo iš užkulisių ir tvarkingai rikiavosi scenoje. Pasigirdo Lietuvos himno melodija, tačiau politikai, užuot drąsiai ir vieningai pragydę „Lietuva, Tėvyne mūūūsųųų….“, tik apmaudžiai žiopčiojo lūpomis, neišleisdami jokio ausiai pasiekiamo garso, arba kažką neaiškiai niūniavo. Padėties neišgelbėjo net Tarybos nario Antano Vizbaro dramatinis baritonas, prasiveržęs su nevaldoma jėga. [2]

Nutilus Tautiškos giesmės garsams, scenoje drauge su pavaduotoja Gitana Rašimiene įsitaisęs meras Petras Vežbavičius paakino Tarybos narius užimti salėje vietas tarp gausiai susirinkusių ir virpančiomis širdelėmis iškilmingo pagerbimo bei apdovanojimo iš paties mero rankų laukiančių moksleivių, Laisvės kovų dalyvių, savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, Raseinių kraštui nusipelniusių, iškilių piliečių, šiaip į renginį užklydusių raseiniškių.

Pirmasis iš tribūnos sveikinimo žodį tarė meras Petras Vežbavičius, po jo į sceną pasisakyti užkopė Tarybos nariai Vidmantas Karabinas, Linas Bielskis, Linas Dargevičius, vicemerė Gitana Rašimienė, administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis, mero padėjėjas Antanas Vizbaras, Raseinių garbės pilietis,  profesorius Kazimieras Lukauskas.

Beklausant šmėkštelėjo pragaištinga mintis, kad mūsų politikai iš savo stalčių išsitraukė apdulkėjusius pernykščius, užpernykščius, o gal ir dar senesnius laikus siekiančius užrašus ir, šiek tiek pakoregavę bei pritaikę nūdienai, skaito, skaito politizuotas, popieriniu patriotizmu pasaldintas frazes. Prakalbos rimtos, didingos, skambios, sklandžios, bet… negyvos. Tuščios, tik perskaitytos, širdyje nesubrandintos frazės nepalietė, nesuvirpino sielos – tai jau tūkstančius kartų girdėta: Kovo 11-osios aktas; kelias, aplaistytas krauju; Trispalvė; Himnas; ašaros akyse; naujos galimybės; pirmieji žingsniai; šventas tikslas; okupacinė kariuomenė; turime atsitiest ir eiti į priekį; Tėvynė reikalinga kaip saulė, oras ir vanduo; Tėvynė – šventas žodis, kuris atplėšia mokslininką nuo knygos, valstietį – nuo arklo, valdininką – nuo rašomojo stalo, ir surenka visus po viena vėliava…

Mažne kiekvienas savo sveikinimą baigė iš rusų kalbos pasiskolintu šūkiu: „Su švente!“ (С праздником, дорогие товарищи!).  Gal tik Tarybos narys Linas Dargevičius privertė suklusti – jis, kaip ir dera istorijos mokytojui, kalbėjo gyvai, uždegančiai, be jokių špargalių.

Ką čia bepakeisi – juk šventė rimta, iškilminga! Taip, reikšminga ir iškilminga, bet ar tikrai būtina ją švęsti su žandikaulius rakinančia rimtimi ir šventinę nuotaiką slopinančiu gedulo atspalviu? Tai mūsų tautos išsivadavimo, triumfo, pasididžiavimo, LAISVĖS šventė; kodėl negalima pasidžiaugti, suteikti valią savo fantazijai, kalbėti iš širdies, pabūti išties LAISVAIS?!  Protingai, įsakmiai, didaktiškai ir net lyriškai iš tribūnos begriaudėjančių asmenų gretos išseko, prasidėjo nusipelniusių mokinių pagerbimo ir apdovanojimo ceremonija.

Mero padėjėjas Antanas Vizbaras kvietė į sceną nusipelniusius mūsų rajono moksleivius, o meras Petras Vežbavičius ir vicemerė Gitana Rašimienė jiems teikė ženklelius bei  padėkas. Mokyklų prezidentai bei  atstovai buvo raginami pasisakyti, tarti sveikinimo žodį. Daugelis jų pasekė politikų pavyzdžiu – jaunieji oratoriai skaitė kompiuteriu surinktus ar į sąsiuvinukus kruopščia mokykline rašysena suguldytus sakinius, pakiliu tonu svaidė skambias frazes. Bet jie dar jauni -išmoks kalbėti gyvai ir įtikinamai… Sužavėjo Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinės mokyklos moksleivis Tadas Godvaiša– tuščių lozungų jis nesivaikė – padėkojo už garbingą apdovanojimą ir nuoširdžiai šia proga pasveikino savo brolį Tomą. Kažkaip šilta, jauku širdy – juk meilė Tėvynei būtent ir prasideda nuo šeimos, gimtojo kiemo… Tačiau pompastiškų kalbų jūroje šie paprasti, žmogiški jaunojo žaiginiškio žodžiai nuskambėjo keistai, – salėje pasigirdo juokas. Visai be reikalo – kvatotis reikėtų iš politikų, nesugebančių gyvai, nuoširdžiai kalbėti. Tokiomis progomis apsčiai prisiklausome „nulaižytų“, nudailintų kalbų, prisiskaitome rašinėlių su paaikčiojimais: ak, kaip gražu buvo! oi oi oi , kiek tautiškumo, patriotizmo, tėvynės meilės…!

Padėkos moksleiviams išdalintos, rankos paspaustos, daug gražių žodžių išsakyta, Raseinių rajono jaunimas deramai pagerbtas. Meras, skambtelėjęs gongu, paskelbė posėdžio pabaigą. Šventę vainikavo vokalinės grupės „Jazz Land“, vadovaujamos Artūro Noviko, koncertas. [3]

Tokia tad iškilminga Kovo 11-oji Raseiniuose – bemaž pagal tą patį scenarijų ji buvo švenčiama ir pernai, ir užpernai, Dievas duos, tiks tas pats planas ir kitąmet. Beje, ta pati schema puikiai taikoma ir Vasario 16-osios proga.

Gal vėl prisidenkime sunkmečiu – lyg skylėta drobe, ir pakampiais tyliai paburbėkime: ir vėl nieko gero, nieko naujo, iki gyvo kaulo  įgrisusios politikų kalbos… Krizė – nėra pinigų! Tačiau geros idėjos,  išradingumas, originalumas, kūrybiškumas su pinigais nesietini. Jei jauniems žmonėms (o ir ne tik jiems!) trūksta patriotizmo, galbūt reikėtų jį žadinti kitokiais būdais, ieškoti naujų formų. Metai iš metų grojama ta pati plokštelė jau pradeda skleisti aitrų naftalino kvapą.

Nesinori apkartini apdovanotų moksleivių džiaugsmo, nuvertinti Laisvės gynėjų nuopelnų. Tiek jauni, ateitį kuriantys žmonės, tiek garbaus amžiaus ar į dausas jau iškeliavę Laisvės kovotojai, be jokios abejonės, verti pagarbos. Tačiau daugeliui raseiniškių Kovo 11-oji taip ir lieka tik dar viena nedarbo diena, kai galima išsikuopti savo būstą ir ramiai pamaigyti televizoriaus pultelį.

Ar ne laikas pažvelgti į valstybines šventes kitaip, laisviau, pamiršti atgyvenusį scenarijų, prisodrintą skambiais šūkiais, didingomis kalbomis, – ir atverti langą tikrai laisvei, kūrybai, saviraiškai, novatoriškoms idėjoms, paprastam nuoširdumui.

Raseinių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (2.6) M-36 Kovo 11-osios iškilmingame Raseinių rajono savivaldybės posėdyje mero padėkos raštais apdovanoti Raseinių rajono savivaldybės mokiniai. Asmenų, sakančių tiesą, tesinčių duotą žodį, besivadovaujančių gražaus elgesio taisyklėmis, sąžiningai  atliekančių jiems pavestas pareigas, kuriančių bei tausojančių gėrį ir grožį, gerbiančių Lietuvos valstybę,  jos Konstituciją, įstatymus, valstybines šventes, atmintinas dienas, papročius, puoselėjančių pareigingumą, sąžiningumą ir dorovingumą, vardinis  sąrašas Kūno kultūros ir sporto centras

1. Karolis Eimutaitis

2. Titas Grišius

3. Laimonas Mockus

4. Dovydas Oržekauskas

5. Domantas Pauliuščenko [4]

6. Jogailė Petrokaitė

7. Justina Ramanauskaitė

8. Rokas Ramanauskas

Raseinių meno mokykla

9. Greta Čepaitė

10. Julija Galubauskaitė

11. Justė Girniūtė

12. Ieva Goleckytė

13. Deimantė Kalinauskytė

14. Justina Kliknaitė

15. Greta Sopranaitė

Prezidento Jono Žemaičio gimnazija

16. Auksė Barakauskaitė

17. Gabija Bernotaitė

18. Valmantas Jankauskas

19. Mindaugas Jocius

20. Beata Kačiušytė

21. Karolina Marija Liatukaitė

22. Greta Liaudenskaitė

23. Ingrida Liutkutė

24. Tautvydas Miežinis

25. Neringa Milkintaitė

26. Vaiva Okockytė

27. Indrė Parnarauskaitė

28. Sandra Petkutė

29. Edvinas Pocius

30. Gytis Teišerskas

31. Tadas Tiškus

32. Indrė Urbonaitė

33. Kęstutis Voras

Raseinių „Kalno“ vidurinė mokykla

34. Vaida Balsytė

35. Simas Bernotas

36. Vilmantas Juras [5]

37. Inga Navickaitė

38. Aistė Pagirėnaitė

39. Raimonda Pūkytė

40. Viktorija Rapolaitė

41. Kornelija Rapolaitė

42. Diana Rukštelytė

43. Monika Uselytė

44. Rūta Zentelytė

Raseinių pagrindinė mokykla

45. Karina Chačiatrian

46. Mantas Gustaitis

Ariogalos gimnazija

47. Arnas Jankauskas

48. Inga Klimaitė

49. Laimonas Petraitis

50. Marijus Siliūnas

51. Egidija Valaitytė

52. Liucija Zaksaitė

Betygalos Maironio vidurinė mokykla

53. Mantas Kasiulis

54. Modestas Musteikis

Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinė

mokykla

55. Simas Bertašius

56. Valentas Bertašius

Viduklės Simono Stanevičiaus

gimnazija

57. Božena Aleksiuk

58. Ignas Antanavičius

59. Deimantė Bagaslauskaitė

60. Tautvydas Banys

61. Mindaugas Banys

62. Edgaras Baukys

63. Tomas Beišys

64. Andželika Demereckaitė

65. Rokas Garbaliauskas

66. Tomas Jurevičius

67. Edgaras Kuzeris

68. Vaidas Linkevičius

69. Gražvydas Norvilas

70. Vaida Pociūtė

Žaiginio Pranciškaus Šivickio

pagrindinė mokykla

71. Tomas Godvaiša

72. Tadas Godvaiša

Raseinių Šaltinio vidurinė mokykla

73. Enrika Lauraitytė

74. Justina Naujokaitytė

75. Paulina Naujokaitytė

76. Laura Pociūtė

Šiluvos vidurinė mokykla

77. Andrius Musteika