Nusivylimas lietuvi? kilm?s teorija
ar?nas BARKAUSKAS
Kaip inome, viena i lietuvi? kilm?s teorij? tvirtina, kad esame kil? i rom?n?, ta?iau pastar?j? met? ?vykiai i? kilmingos kilm?s teorij? kategorikai paneigia. Vis? kilm?s teorijos apgaul?s esm? atskleid? kriz?s pamokos.
Antai rom?nams visapusikai artimi graikai kriz?s sukeltas negandas pasitiko kaip tikri antikini? laik? kovotojai: pulkais i?jo ? gatves ir ?m? atakuoti ?vairias valstybines institucijas, kurios nutar? sumainti mon?ms ?vairias imokas, pailginti pensin? ami? ir panaiai. Nars?s Odis?jo, Heraklio, Achilo palikuonys prot?vi? ietis ikeit? ? grindinio akmenis ir kaip pa?l? svaid? juos ? protesto akcijas bandan?ius ugniauti policijos dalinius. Vietoje senovini? alm? su antveidiais graikai d?v?jo iuolaikines apsaugos priemones respiratorius. J? nepasitenkinimas drebino vis? valstyb?.
Tuo tarpu lietuviai, nors ir buvo labai nepatankinti kriz?s padariniais, ta?iau tik bailiai burnojo pakamp?se ir savo teis?t? pasipiktinim? iliejo ne protest? bangomis ant valstybini? institucij?, bet savigriovos procesais: savo rom?niko pyk?io ugn? gesino gausiais alaus ir pilstuko kiekiais. Pastaroji aplinkyb? ne tik paneigia rom?nik? lietuvi? tautos kilm?, bet patvirtina komunist? prielaid?, kad lietuviams ypa? artimos kai kurios rus? tautos tradicijos. Vis? pirma turima galvoje tradicija neabotai svaigintis alkoholiu.
Toks pasyvus, visikai neveiksmingas burnojimas prie valdi? jau duoda labai kar?i? vaisi?: Lietuvoje taikomas pats didiausias Europoje akcizas alkoholiui ir degalams, o plataus vartojimo preki? kainos kaip Olandijoje.
Tokia situacija ypa? diugina valdios atstovus Lietuvoje. Tas Lietuvos moni? atsidavimas, kur? mon?s iki iol demonstravo, ir buvo laidas, garantija to, kad mes galime pasiskolinti ir vykdyti ?sipareigojimus mon?ms, interviu ini? radijui yra sakiusi finans? ministr? Ingrida imonyt?. Be to, ji pabr??, kad toks moni? atsidavimas leis gr?ti prie pajam? ir ilaid? subalansavimo.
inoma, savotikai malonu, kad visikai ne rom?nikos kilm?s pilie?i? sant?rume ministr? ?velgia neabejotin? vertyb? ir net pagiria u j?. Deja, ties bendro pob?dio
pagyrimu ji ir sustoja. Ne sustoja, bet tiesiog ?auga ? granit? kaip antikin? kolona tai yra, nieko gero tiems giriamiems mon?s nepasi?lo. Atvirk?iai karpo pensijas ir, kas svarbiausia, veiksmingai nepasir?pina, kad ma?t? ildymo kainos. Kaip inome, dujoms gerokai pabrangus tik?tis pigesnio ildymo labai sud?tinga.
Ne ten pab?go
Viena ankstyviausi? ir ilg? laik? populiariausi? lietuvi? kilm?s legend? kalba apie lietuvi? kilm? i keli? imt? rom?n? eim?, pab?gusi? ? Lietuv? Nerono arba Atilos
laikais.
Labai gaila, kad pab?go i ilt? krat? ? atiaur? Baltijos j?ros region?. Matyt, buvo silpni ir lengvai vaikomi, jei komfortik? Viduremio j?ros klimat? ikeit? ? mums
gerai pa?stamas altas iemas ir v?juotus rudenius. Jei neb?t? paspruk?, lietuviai dabar gyvent? alia vynuogyn? ir, kas svarbiausia, nereik?t? mok?ti u ildym?.
Vienintelis lietuvi? prot?vi? pab?gimo ? iaur? pliusas gal?t? b?ti nebent tas, kad iaur?je mes usigr?dinome ir tapome labai itvermingi. ?sivaizduokite, jei narsiai prie kriz?s padarinius protestuojan?ius graikus dar ugri?t? mokes?iai u ildym?. N?ra jokios abejon?s, kad dauguma narsi? graik? tapt? elgetomis ir b?gt? kaip lietuvi? prot?viai iekoti uuov?jos kur nors kitur.
O tai lietuviai, nors ir labai dejuodami, ta?iau ilumos kainas atlaiko ir, kas keis?iausia, regis, netgi ima atsitiesti bei atsigauti. Gal tai reikia, kad jie kaip kovingieji rom?nai arba, pavyzdiui, kaip dabartiniai graikai, ieis ? gatves pakovoti u savo gerov??
Ta?iau atsigaunantys lietuviai skuba ne ? gatves, bet ? didiuosius prekybos centrus, kur ir ivaisto vis? savo energij?. Tai liudija neseniai pateikti statistiko departamento duomenys.
Kakas atsigauna
Statistikos departamento duomenimis, i? met? baland?, palyginti su kovu, prekybos centr? apyvarta padid?jo 3,4 proc. Palyginti su 2010 met? balandiu, i? met? baland? apyvarta padid?jo 7,8 procento.
Tie skai?iai ikalbingai liudija, kad prad?jo augti Lietuvos gyventoj? perkamoji galia. Laikai, kaip matome, neatpa?stamai pasikeit?:jei rom?n? laikais gyventojai buvo
vertinami pagal fizin? gali?, taip dabar pagal perkam?j? gali?. tai kod?l po kriz?s lyg ir atsigaunantys lietuviai turmuoja ne kokias nors prieo pilis, bet prekybos centrus. Ypa? nemenko turmo sulauk? prekybos centras Ozas. Iankstiniais duomenimis, gegu?s m?nes? viso prekybos centro pardavimai augo 36 proc., o lankytoj? (kitaip tariant, turmo grupi?) 14 procent?.
?domu tai, kad Oz? ir kitus prekybos centrus Lietuvoje nuomiai turmavo ir baltarusiai. Ta?iau jei lietuvi? turmo nuotaikas skatino perkamosios galios augimas, tai
baltarusi? atakas s?lygojo panika, priemirtin?s konvulsijos kitaip tariant, baltarusi? aktyvum? skatino savo vert? katastrofikai prarandantis Baltarusijos rublis. Ta?iau, kaip vieojoje erdv?je pasteb?jo prekybos centro vadov? Inga Navickait?, baltarusi? atakos laikinos, o tai i ilt? krat? pasprukusi? rom?n? prot?vi? ipuoliai prekybos centruose tur?t? b?ti vis aktyvesni.
Perka puomenas
Prekybos analitikai tvirtina, kad perkam?j? gali? atgaunantys lietuviai labai padidino ?vairi? prekybos centruose ?sik?rusi? parduotuvi? pardavimus. Gegu? net du kartus paaugo groio, bank?, remonto paslaugos, kavini? ir restoran? pardavimai paaugo 30 proc., nam? interjero, puoybos preki? salon?, galanterijos ir aksesuar? bei juvelyrini? dirbini? parduotuvi? 45 proc., vaikik? preki? parduotuvi? 49 proc., avalyn?s parduotuvi? 33 proc., drabui? parduotuvi? 31 proc., sporto preki? parduotuvi? 31 proc.
Ta?iau finans? analitikai tokius augimo rodiklius vertina gana skeptikai ir aikina, jog apgaulingo augimo ?sp?d? sukelia vadinamasis emos baz?s efektas. Mat net ir
nuosmukio laikotarpiu mon?s pirko maisto produktus, j? pardavimas suma?jo tiktai neymiai, tod?l dabartinis augimas analitikams nedaro ?sp?dio.
Pasak Danske banko analitik?s Violetos Klyvien?s, galima dr?siai konstatuoti, kad pasibaigus nuosmukiui lietuviai neprad?jo daugiau valgyti, tik, matyt, daniau renkasi brangesnius produktus, o vadinam?j? prabangos preki? vartojimas sunkme?iu buvo tikrai suma?j?s, tod?l ios grup?s preki? pardavim? padid?jimas iais metais rodo gana pastebim? atsigavim?.
Kod?l neb?go ? Liuksemburg??
Alio, Raseini? kraptotyrininko surengtame moksliniame seminare dalyvav? profesoriai svarst?, kod?l i ilt? krat? neaikiomis aplinkyb?mis pab?g? lietuvi? prot?viai spruko ne kur nors ? pietus, pavyzdiui, Portugalij?, Alyr?, Marok?, Tunis?. Gal?jo juk pabandyti sprukti ir ? Vakar? Europ?, pavyzdiui, Liuksemburg?. Bet kakod?l kaip kokie nusikalt?liai spruko ? pelkes prie Baltijos j?ros.
Jei b?t? pab?g? ? dabartin? Liuksemburgo teritorij?, lietuviai dabar gal?t? b?ti pati turtingiausia pasaulio tauta. Kaip parod? tyrimas, Didioji Liuksemburgo Hercogyst? yra turtingiausia Europos S?jungos alis pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) dal? vidutinikai vienam gyventojui. Tokius duomenis savo ataskaitoje pateik? Europos statistikos agent?ra Eurostat.
Tyr?j? nuomone, Liuksemburgo turtingum? galima paaikinti dideliu darbo migrant? i Pranc?zijos, Vokietijos ir Belgijos skai?iumi. Jie negyvena kunigaiktyst?je, bet
joje dirba ir papildo jos id? mokes?iais.
Nyderlandai u?m? antr?j? viet? pagal gyvenimo lyg? Europos S?jungoje. Po j? eina Danija, Airija ir Austrija.
Neturtingiausios alys, be Bulgarijos, yra Rumunija, Latvija, Lietuva ir Lenkija.
Kod?l lietuvi? prot?viai nepab?go bent jau ? Pranc?zij? ar Belgij?, kurios gyventojai dabar m?gaujasi visai neblogu gyvenimu?
Mokslin?s konferencijos metu buvo ?rodyta, kad ios alys tuo metu jau buvo uimtos. Laisv? viet? buvo tiktai mikingose pelk?se prie Baltijos j?ros. Teorikai svarstant, rom?nikos kilm?s lietuvi? prot?viai gal?jo ivaryti Liuksemburgo karalyst?je istoriniais laikais apsigyvenusias ?vairias kelt? ir got? gentis. Ta?iau to padaryti buvo ne?manoma, nes, kaip jau min?ta, pab?g?li? buvo tik keli imtai, tad jie negal?jo nieko rimtai ig?sdinti. Liuksemburg? buvo ?manoma tiesiog nupirkti, kaip penkioliktame imtmetyje padar? Burgundijos kunigaiktis Pilypas Gerasis. Tai, aiku, buvo nemenki pinigai, tod?l suprantama, kad pab?g?liai lietuvi? prot?viai toki? stambi? sum? netur?jo.
Dabar beprasmika b?t? tuos pab?g?lius smerkti, kad jie nesurado b?simajai Lietuvai bent kiek iltesn?s vietos, kurioje j? palikuonims nereik?t? taip brangiai mok?ti u
tiekiam? ilum?.
Vis d?lto grai vietel?
Kita vertus, tenka pripainti, kad m?s? prot?viai isirinko labai grai? viet?. Vien ko verta Dubysa prie Raseini?! Gal b?tent jos ?kvepiantis grois paadino nepralenkiamo Lietuvos poeto Maironio genij?. Savo uburian?iose vizijose jis ne kart? mini m?s? prot?vius: Ten u upi? pla?i? iba m?s? pulkai, Jie mylim? Lietuva gina Kam nusviro galva, tam dangaus angelai
Vainik? i deimant? pina.
Genialios eil?s! I ties? verta buvo narsiai ginti toki? grai? al? ir jos mones. Ta?iau tikrai apmaudu, kad al? taip netikusiai gina dabartin? valdia. Vil?i? gali suteikti nebent tai, kad ateityje Lietuva gali ?gyti atomin?s j?gos ir galb?t atsiras galimyb? nutraukti su Rusija siejan?ius energetinius pan?ius.
L?io takas
Kaip inome, per kelis pastaruosius m?nesius energetikos sektoriuje prasid?jo esmin?s permainos. Vizijos, apie kurias daug met? buvo tik kalbama, iuo metu tampa
realesn?s. Faktas, kad net dvi pasaulio energetikos gigant?s Japonijos Hitachi su amerikie?i? General Elektric ir JAV koncernas Westinghouse rimtai susidom?jo Lietuvos atomin?s elektrin?s statybomis, akivaizdiai demonstruoja, jog pasiektas l?io takas, u kurio energetinis ir ekonominis Lietuvos nepriklausomumas.
Realiai projektas bus prad?tas ?gyvendinti tuomet, kai Seimas patvirtins koncesij?, tai yra valstyb?s ?sipareigojimus. Iki iol priklausomyb? nuo vieno energetinio altinio Rusijoje l?m? ne tik energijos srautus ? Lietuv?, bet ir pinig? srautus i jos.
Kaip pabr?ia energetikos ministras Arvydas Sekmokas, is pinig? ir energijos sraut? jud?jimas susij?s su daugybe ?moni?, asmen? ir interes?. Yra daug norin?i? ilaikyti iuos srautus, kaip pragyvenimo, pajam? ir turt?jimo altin?. Pasta?ius nauj? atomin? elektrin? pinig? srautai kardinaliai persiskirstys, bus sukurta rinka, taigi iai pertvarkai, kaip ir bet kuriai didelei permainai, daug kas prieinasi, – sak? A. Sekmokas.
Ta?iau, jo nuomone, sustabdyti vis labiau ?sib?g?jan?i? proces? jau nebe?manoma.
Atrodo, kad netrukus Lietuva tur?s rimt? atomin? ginkl?, kuris gins nuo usienio ali? pan?i? ir, tik?kim?s, bus naudingas ne tik energetikams, bet visiems Lietuvos mon?ms garbingiems rom?n? palikuonims.
