Pagalba smurtą patiriančioms šeimoms

Siųsti Versija spausdinimui

Stanislava TIJŪNAITIENĖ

Statistiniai duomenys rodo, jog kas trečioje šeimoje egzistuoja smurtas, tačiau smurto aukos apie tai garsiai kalbėti vis dar vengia. Daugelį smurtą patyrusiųjų asmenų
gąsdina visuomenės nuomonė ir baimė, abejonės, ar savo paties jėgomis pavyks išbristi iš bėdos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad viešumoje smurtą dažniau patiria vyrai, o šeimoje – moterys. Sprendžiant smurtinių situacijų atvejus, dažnai pasitaiko, kad nukentėjusios moterys pačios atsisako kreiptis į medicinos ekspertus dėl patirtų sužalojimų įvertinimo. Jos susitaiko su savo smurtautojais ir neretai gina juos nuo policijos pareigūnų, net jei ir pačios juos būna iškvietusios. Dažnai smurtautojų aukomis tapusios moterys susitaiko su esama padėtimi ir nesiryžta imtis konkrečių veiksmų, kad pakeistų savo gyvenimą. Policijos nuomone, tai itin apsunkina pagalbos smurto aukoms teikimą.

Politikų pagalba   

 Šią situaciją gali pakeisti Seime priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris leis smurtautoją iškeldinti iš namų. Už įstatymo priėmimą balsavo 88 Seimo nariai, „prieš“ buvo vienas, „susilaikė“ du. Numatyta, kad įstatymas įsigalios po 6 mėnesių nuo jo paskelbimo. Už įstatymą balsuoti agitavę parlamentarai tvirtino, kad jis iš esmės pakeis situaciją, aukai sudarydamas galimybę išvengti smurto, tuo tarpu susilaikiusieji ir pasisakiusieji „prieš“ baiminosi, kad jis atvers kelią piktnaudžiauti melagingais kaltinimais ir „aukos“ padėtimi. „Tokio įstatymo nebuvimas pasitarnavo, kad Lietuva yra tarp tokių „drąsių“ šalių, kuriose leidžiama kumščiais spręsti problemas šeimoje. Būtent šitas įstatymas fundamentaliai pakeis aukos ir smurtautojo galimybes, ir tai yra svarbiausia. Mes apsaugosime šimtus moterų ir vaikų, kurie kasdien patiria smurtą namuose“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas. Kitas socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino, kad naujas įstatymas sumažins smurto namuose atvejus, tačiau vien įstatymo priėmimo tam neužteks, būtina pasirūpinti, kad atitinkamos tarnybos būtų pasirengusios jį įgyvendinti. Tuo metu „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas tvirtino, jog kyla grėsmė, kad smurtautojais bus apšaukti ir nekalti žmonės, juoba kad pradėti tyrimui užteks ir kaimyno pranešimo. Pagal Seimo priimtą įstatymą, nustačius smurto šeimoje atvejį, galės būti taikomos tokios apsaugos priemonės: įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti, jei jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; įpareigojimas smurtautojui nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurtą patyrusiu asmeniu. Policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, turės nedelsdamas imtis priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradėti baudžiamojo proceso procedūras. Smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui pareiškimo rašyti nereikės. Minėtos priemonės galėtų būti taikomos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, bet ne trumpiau negu 14 dienų. Įtariamas smurtautojas galės gauti iš policijos pareigūno informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas, kai bus taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos. Numatyta, kad smurtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, teisės aktų nustatyta tvarka atsakys ir asmuo, melagingai pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavęs smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens teisėmis. Teisėsaugos pareigūnai ne kartą yra pabrėžę, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas jiems yra surišęs rankas kovojant su smurtu privačioje erdvėje, mat be raštiško nukentėjusiojo skundo beveik neįmanoma pradėti tyrimų. Be to, ir pradėjus tyrimą smurtautojas gali gyventi drauge su auka. 

Pagalba Raseinių krizių centre 

Apie smurtą šeimoje, jo būdus ir teikiamą pagalbą nukentėjusiems kalbiname Raseinių krizių centro vadovę  Astą Montvydienę. Pasak pašnekovės, smurtas  šeimoje –tai visi tyčiniai fiziniai, psichologiniai, ekonominiai, seksualiniai vieno šeimos nario (dažniausiai vyro) veiksmai kito šeimos nario (dažniausiai moters) atžvilgiu, jeigu šie veiksmai pažeidžia jos, kaip pilietės ir asmens, konstitucines teises ir laisves bei sukelia jai ekonominę, fizinę, psichinę ar moralinę žalą.   

Smurtas šeimoje nepriklauso nuo socialinės padėties, religijos, seksualinės orientacijos arba etninės kilmės. Smurtą šeimoje gali patirti abiejų lyčių atstovai, tačiau absoliuti dauguma smurto šeimoje aukų yra moterys. Psichologinis smurtas prieš moteris šeimoje įgyja įvairias formas: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų išjuokimo, melo, manipuliavimo partnere, atsisakymo išeiti su ja į viešumą, trukdymo palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešo žeminimo, grasinimo nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimo pavojingose vietose.    

Fizinis smurtas – tai neteisėtas, tyčinis, prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.  Ekonominis smurtas (finansinis priklausomumas) – sudėtinga smurto forma, pasižyminti tam tikra
specifika, nes jo padariniai nėra akivaizdūs kitiems visuomenės nariams. Šios rūšies prievarta stebima visų socialinių ir ekonominių sluoksnių šeimų gyvenime. Labiausiai paplitusios šios ekonominio smurto formos: neleidžiama partnerei dirbti, iš jos atimami visi pinigai, verčiama prašyti pinigų savo reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui), kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju, jeigu vaikai lieka su motina, atsisakoma teikti moteriai informaciją apie realią šeimos turtinę padėtį, prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims. Krizių centras – tai nevyriausybinė organizacija, kuri teikia informaciją ir konsultuoja šeimyninio smurto klausimais, tarpininkauja nuo smurto šeimoje kenčiantiems asmenims, ieškantiems socialinės, psichologinės, teisinės pagalbos. Krizių centro adresas: Raseiniai, Maironio g. 7, tel. 8-620 4054. Pašnekovė dėkoja Šiluvos, Kalnujų, Pagojukų seniūnijų seniūnams, kurie mielai bendradarbiauja su Krizių centru ir siunčia žmones, reikalingus pagalbos. Per pastaruosius 4 mėn. pagalbos kreipėsi apie 40 žmonių. Tiesa, daugiausiai tai Vaikų teisių tarnybos, policijos ar seniūnijų siųsti žmonės, praradę vaikus ir ieškantys pagalbos juos susigrąžinti.           
   

 …ir policijos komisariate   

Raseinių r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Darius Jonaitis teigia, kad kiekvienas policijos pareigūnus pasiekęs skundas, pareiškimas ar pranešimas dėl smurto šeimoje yra užfiksuojamas, imamasi visų įmanomų įstatymuose numatytų priemonių tokiam elgesiui užkardyti bei atsižvelgiant į smurtautojo veiksmus ir jų pasekmes, jam taikomos baudžiamojo arba administracinio poveikio priemonės, atitinkamai apribojančios jo teises. Per 7 šių metų mėnesius dėl smurto šeimoje į Raseinių policijos komisariatą kreipėsi 167 asmenys. Pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas, kiti asmenys atsisakė ikiteisminio tyrimo. Neabejojama, kad šie skaičiai neparodo realios situacijos, nes dažnai skriaudžiamos moterys vengia ieškoti pagalbos, baiminasi viešumo ir nepalankios
aplinkinių nuomonės arba tiesiog nežino, kas ir kaip joms gali padėti. Psichologai teigia, kad vaikai mokosi iš tėvų ir, jei šeimoje problemos sprendžiamos psichologiniu ir fiziniu smurtu, neieškant kitų konfliktų sprendimo būdų, vaikas tai priima kaip teisingą būdą spręsti problemą. Dažnai nutinka, kad tokia patirtis keliauja iš kartos į kartą ir nutraukti šią grandinę labai sunku, todėl moterys, patiriančios smurtą šeimoje, privalo su tuo nesitaikstyti, susimąstyti apie smurtinio elgesio pasekmes, elgtis ryžtingai ir ieškoti problemos sprendimo būdų. Nukentėjusiems policijos darbuotojai dažnai tampa ir psichologais, ir gydytojais, ir mokytojais, ir patarėjais. Pasak D. Jonaičio, pastaruoju metu žmonės ypač pikti, neatsakingi, neatvyksta kviečiami policijos darbuotojų, nereaguoja į pastabas ar rekomendacijas, nors valstybės
pareigūnai stengiasi užtikrinti tinkamą pažeistų teisių ir interesų gynybą. Čia ypač svarbi valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Minėta pagalba apima pirminę ir antrinę teisinę pagalbą. Asmenims, savo gyvenamąją vietą deklaravusiems arba gyvenantiems Raseinių mieste ir rajone, pirminė teisinė pagalba nemokamai teikiama Raseinių rajono savivaldybės administracijos juridiniame skyriuje tel. 8 428 79566. Sprendžiant šeimyninio smurto problemas, ypač svarbi teisinė pagalba nukentėjusiajam, kurią teikia tiek policijos, tiek Krizių centro darbuotojai. Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija ir konsultacijos, teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybės institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas, patarimai dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.     

O naujasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pasak Prevencijos poskyrio viršininko, įves tam tikros sumaišties, nes kai kurių dalykų įvykdyti nebus galimybės. Pavyzdžiui, kur apgyvendinti nuo šeimos atskirtą smurtautoją, kaip padėti ne fizinio smurto aukoms – gali  pritrūkti įrodymų apie smurto atvejus ir pan. Be to, šio įstatymo tiesmukas įgyvendinimas negalimas, nes šiuo metu tam prieštarauja kiti teisės aktai. Tačiau D. Jonaitis tiki, kad bendromis visuomenės, policijos ir šeimos pastangomis  pasiseks  pašalinti tą didžiulį visuomenės  skaudulį – girtuoklystę ir smurtą šeimoje.

Pamąstymai  

Gyventi šeimoje – tai priimti šalia esantį žmogų tokį, koks jis yra, jo skirtumus ir trūkumus, jo darbus ir svajones. Kito gyvenimą priimti kaip savo ir elgtis su kitu gyvenimu taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavo. Tobula yra ta šeima, kur vyras neieško tobulos žmonos, o žmona – tobulo vyro. Tokioje šeimoje tobuliausi būna vaikai. O darna gimdo darną. Tiek šeimoje, tiek visuomenėje.

Komentarų nėra