[1]Stanislava TIJ?NAITIEN?
[2]
Statistiniai duomenys rodo, jog kas tre?ioje šeimoje egzistuoja smurtas, ta?iau smurto aukos apie tai garsiai kalb?ti vis dar vengia. Daugel? smurt? patyrusi?j? asmen?
g?sdina visuomen?s nuomon? ir baim?, abejon?s, ar savo paties j?gomis pavyks išbristi iš b?dos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad viešumoje smurt? dažniau patiria vyrai, o šeimoje – moterys. Sprendžiant smurtini? situacij? atvejus, dažnai pasitaiko, kad nukent?jusios moterys pa?ios atsisako kreiptis ? medicinos ekspertus d?l patirt? sužalojim? ?vertinimo. Jos susitaiko su savo smurtautojais ir neretai gina juos nuo policijos pareig?n?, net jei ir pa?ios juos b?na iškvietusios. Dažnai smurtautoj? aukomis tapusios moterys susitaiko su esama pad?timi ir nesiryžta imtis konkre?i? veiksm?, kad pakeist? savo gyvenim?. Policijos nuomone, tai itin apsunkina pagalbos smurto aukoms teikim?.
Politik? pagalba
Ši? situacij? gali pakeisti Seime priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ?statymas, kuris leis smurtautoj? iškeldinti iš nam?. Už ?statymo pri?mim? balsavo 88 Seimo nariai, „prieš“ buvo vienas, „susilaik?“ du. Numatyta, kad ?statymas ?sigalios po 6 m?nesi? nuo jo paskelbimo. Už ?statym? balsuoti agitav? parlamentarai tvirtino, kad jis iš esm?s pakeis situacij?, aukai sudarydamas galimyb? išvengti smurto, tuo tarpu susilaikiusieji ir pasisakiusieji „prieš“ baiminosi, kad jis atvers keli? piktnaudžiauti melagingais kaltinimais ir „aukos“ pad?timi. „Tokio ?statymo nebuvimas pasitarnavo, kad Lietuva yra tarp toki? „dr?si?“ šali?, kuriose leidžiama kumš?iais spr?sti problemas šeimoje. B?tent šitas ?statymas fundamentaliai pakeis aukos ir smurtautojo galimybes, ir tai yra svarbiausia. Mes apsaugosime šimtus moter? ir vaik?, kurie kasdien patiria smurt? namuose“, – sak? socialdemokratas Algirdas Sysas. Kitas socialdemokratas Juozas Olekas tvirtino, kad naujas ?statymas sumažins smurto namuose atvejus, ta?iau vien ?statymo pri?mimo tam neužteks, b?tina pasir?pinti, kad atitinkamos tarnybos b?t? pasirengusios j? ?gyvendinti. Tuo metu „darbietis“ Me?islovas Zas?iurinskas tvirtino, jog kyla gr?sm?, kad smurtautojais bus apšaukti ir nekalti žmon?s, juoba kad prad?ti tyrimui užteks ir kaimyno pranešimo. Pagal Seimo priimt? ?statym?, nusta?ius smurto šeimoje atvej?, gal?s b?ti taikomos tokios apsaugos priemon?s: ?pareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti, jei jis gyvena su smurt? patyrusiu asmeniu; ?pareigojimas smurtautojui nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryši? su smurt? patyrusiu asmeniu. Policijos pareig?nas, užfiksav?s smurto artimoje aplinkoje ?vyk?, tur?s nedelsdamas imtis priemoni? apsaugoti smurt? patyrus? asmen? ir, atsižvelgdamas ? nustatytas aplinkybes, prad?ti baudžiamojo proceso proced?ras. Smurt? artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui pareiškimo rašyti nereik?s. Min?tos priemon?s gal?t? b?ti taikomos iki bylos nagrin?jimo pabaigos, bet ne trumpiau negu 14 dien?. ?tariamas smurtautojas gal?s gauti iš policijos pareig?no informacij? apie ?staigas, teikian?ias nakvyn?s paslaugas, kai bus taikomas ?pareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos. Numatyta, kad smurtas užtraukia baudžiam?j? atsakomyb?, teis?s akt? nustatyta tvarka atsakys ir asmuo, melagingai praneš?s apie smurt? artimoje aplinkoje ar piktnaudžiav?s smurt? artimoje aplinkoje patyrusio asmens teis?mis. Teis?saugos pareig?nai ne kart? yra pabr?ž?, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas jiems yra suriš?s rankas kovojant su smurtu priva?ioje erdv?je, mat be raštiško nukent?jusiojo skundo beveik ne?manoma prad?ti tyrim?. Be to, ir prad?jus tyrim? smurtautojas gali gyventi drauge su auka.
Pagalba Raseini? krizi? centre
Apie smurt? šeimoje, jo b?dus ir teikiam? pagalb? nukent?jusiems kalbiname Raseini? krizi? centro vadov? Ast? Montvydien?. Pasak pašnekov?s, smurtas šeimoje –tai visi ty?iniai fiziniai, psichologiniai, ekonominiai, seksualiniai vieno šeimos nario (dažniausiai vyro) veiksmai kito šeimos nario (dažniausiai moters) atžvilgiu, jeigu šie veiksmai pažeidžia jos, kaip piliet?s ir asmens, konstitucines teises ir laisves bei sukelia jai ekonomin?, fizin?, psichin? ar moralin? žal?.
Smurtas šeimoje nepriklauso nuo socialin?s pad?ties, religijos, seksualin?s orientacijos arba etnin?s kilm?s. Smurt? šeimoje gali patirti abiej? ly?i? atstovai, ta?iau absoliuti dauguma smurto šeimoje auk? yra moterys. Psichologinis smurtas prieš moteris šeimoje ?gyja ?vairias formas: nuolatin?s kritikos, riksm? ir barni?, veiksm? laisv?s varžymo, jausm? ignoravimo, ?sitikinim? išjuokimo, melo, manipuliavimo partnere, atsisakymo išeiti su ja ? viešum?, trukdymo palaikyti santykius su giminai?iais ir draugais, viešo žeminimo, grasinimo nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimo pavojingose vietose.
Fizinis smurtas – tai neteis?tas, ty?inis, prieš moters vali? jos organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvyb?, padaryti žal? sveikatai, atimti laisv?, sukelti bej?gišk? b?kl?, fizin? skausm? ar kitokias fizines kan?ias. Ekonominis smurtas (finansinis priklausomumas) – sud?tinga smurto forma, pasižyminti tam tikra
specifika, nes jo padariniai n?ra akivaizd?s kitiems visuomen?s nariams. Šios r?šies prievarta stebima vis? socialini? ir ekonomini? sluoksni? šeim? gyvenime. Labiausiai paplitusios šios ekonominio smurto formos: neleidžiama partnerei dirbti, iš jos atimami visi pinigai, ver?iama prašyti pinig? savo reikm?ms, neduodama pinig? b?tiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui), kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyryb? atveju, jeigu vaikai lieka su motina, atsisakoma teikti moteriai informacij? apie reali? šeimos turtin? pad?t?, prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminai?iams ar kitiems asmenims. Krizi? centras – tai nevyriausybin? organizacija, kuri teikia informacij? ir konsultuoja šeimyninio smurto klausimais, tarpininkauja nuo smurto šeimoje ken?iantiems asmenims, ieškantiems socialin?s, psichologin?s, teisin?s pagalbos. Krizi? centro adresas: Raseiniai, Maironio g. 7, tel. 8-620 4054. Pašnekov? d?koja Šiluvos, Kalnuj?, Pagojuk? seni?nij? seni?nams, kurie mielai bendradarbiauja su Krizi? centru ir siun?ia žmones, reikalingus pagalbos. Per pastaruosius 4 m?n. pagalbos kreip?si apie 40 žmoni?. Tiesa, daugiausiai tai Vaik? teisi? tarnybos, policijos ar seni?nij? si?sti žmon?s, prarad? vaikus ir ieškantys pagalbos juos susigr?žinti.
…ir policijos komisariate
Raseini? r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Darius Jonaitis teigia, kad kiekvienas policijos pareig?nus pasiek?s skundas, pareiškimas ar pranešimas d?l smurto šeimoje yra užfiksuojamas, imamasi vis? ?manom? ?statymuose numatyt? priemoni? tokiam elgesiui užkardyti bei atsižvelgiant ? smurtautojo veiksmus ir j? pasekmes, jam taikomos baudžiamojo arba administracinio poveikio priemon?s, atitinkamai apribojan?ios jo teises. Per 7 ši? met? m?nesius d?l smurto šeimoje ? Raseini? policijos komisariat? kreip?si 167 asmenys. Prad?tas tik vienas ikiteisminis tyrimas, kiti asmenys atsisak? ikiteisminio tyrimo. Neabejojama, kad šie skai?iai neparodo realios situacijos, nes dažnai skriaudžiamos moterys vengia ieškoti pagalbos, baiminasi viešumo ir nepalankios
aplinkini? nuomon?s arba tiesiog nežino, kas ir kaip joms gali pad?ti. Psichologai teigia, kad vaikai mokosi iš t?v? ir, jei šeimoje problemos sprendžiamos psichologiniu ir fiziniu smurtu, neieškant kit? konflikt? sprendimo b?d?, vaikas tai priima kaip teising? b?d? spr?sti problem?. Dažnai nutinka, kad tokia patirtis keliauja iš kartos ? kart? ir nutraukti ši? grandin? labai sunku, tod?l moterys, patirian?ios smurt? šeimoje, privalo su tuo nesitaikstyti, susim?styti apie smurtinio elgesio pasekmes, elgtis ryžtingai ir ieškoti problemos sprendimo b?d?. Nukent?jusiems policijos darbuotojai dažnai tampa ir psichologais, ir gydytojais, ir mokytojais, ir patar?jais. Pasak D. Jonai?io, pastaruoju metu žmon?s ypa? pikti, neatsakingi, neatvyksta kvie?iami policijos darbuotoj?, nereaguoja ? pastabas ar rekomendacijas, nors valstyb?s
pareig?nai stengiasi užtikrinti tinkam? pažeist? teisi? ir interes? gynyb?. ?ia ypa? svarbi valstyb?s garantuojama teisin? pagalba, kurios teikimo s?lygas nustato Lietuvos Respublikos valstyb?s garantuojamos teisin?s pagalbos ?statymas. Min?ta pagalba apima pirmin? ir antrin? teisin? pagalb?. Asmenims, savo gyvenam?j? viet? deklaravusiems arba gyvenantiems Raseini? mieste ir rajone, pirmin? teisin? pagalba nemokamai teikiama Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos juridiniame skyriuje tel. 8 428 79566. Sprendžiant šeimyninio smurto problemas, ypa? svarbi teisin? pagalba nukent?jusiajam, kuri? teikia tiek policijos, tiek Krizi? centro darbuotojai. Pirmin? teisin? pagalba – tai teisin? informacija ir konsultacijos, teisinio pob?džio dokument?, skirt? valstyb?s ir savivaldyb?s institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas, patarimai d?l gin?o sprendimo ne teismo tvarka.
O naujasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ?statymas, pasak Prevencijos poskyrio viršininko, ?ves tam tikros sumaišties, nes kai kuri? dalyk? ?vykdyti nebus galimyb?s. Pavyzdžiui, kur apgyvendinti nuo šeimos atskirt? smurtautoj?, kaip pad?ti ne fizinio smurto aukoms – gali pritr?kti ?rodym? apie smurto atvejus ir pan. Be to, šio ?statymo tiesmukas ?gyvendinimas negalimas, nes šiuo metu tam prieštarauja kiti teis?s aktai. Ta?iau D. Jonaitis tiki, kad bendromis visuomen?s, policijos ir šeimos pastangomis pasiseks pašalinti t? didžiul? visuomen?s skaudul? – girtuoklyst? ir smurt? šeimoje.
Pam?stymai
Gyventi šeimoje – tai priimti šalia esant? žmog? tok?, koks jis yra, jo skirtumus ir tr?kumus, jo darbus ir svajones. Kito gyvenim? priimti kaip savo ir elgtis su kitu gyvenimu taip, kaip nori, kad elgt?si su tavo. Tobula yra ta šeima, kur vyras neieško tobulos žmonos, o žmona – tobulo vyro. Tokioje šeimoje tobuliausi b?na vaikai. O darna gimdo darn?. Tiek šeimoje, tiek visuomen?je.