2019 gruodžio
13
Penktadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Pagaliau svajonė išsipildė

    Siųsti Versija spausdinimui

    Norgėliškiai seniai svajojo apie kelionę į Anykščius. Pagaliau tvirtai nutarta – važiuojame. Norgėlų kaimo bendruomenės tarybos nariai aktyviai kvietė visus, kas tik norėjo ir galėjo vykti į Aukštaitijos krašto kampelį prie Šventosios.
    Praėjusio šeštadienio rytą pilnas keliautojų autobusas, vairuojamas Kęstučio, pajudėjo Anykščių link. Žemaičius iš Norgėlų nuo Raseinių, taip įvardijo mus, sutiko gidė ir didžiąją programos dalį lydėjo po labai žalią Anykščių miestą. Norgėliškiai žavėjosi miesto istorija, architektūriniais ir šiuolaikiniais statiniais, garsiais žmonėmis, kurių šis kraštas yra išauginęs labai daug. Pabuvojome prie garsiojo „Anykščių šilelio“ kūrėjo poeto A.Baranausko memorialo, gėrėjomės rašytojo J.Biliūno paminklu. Stebėjomės vieninteliu Lietuvoje 2010 m. duris atvėrusiu Angelų muziejumi. Na, o kas nebuvo matęs Puntuko, prie jo fotografavosi, iš visų pusių apžiūrinėjo šį riedulį, antrąjį pagal dydį po Barstyčių akmens, nes tai juk gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas šalyje.
    Labiausiai visi mūsiškiai laukė garsiojo Lajų tako, pirmojo tako Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, 300 metrų vingiuojančio Anykščių šilelio medžių viršūnėmis. Visi įdėmiai klausėsi gidės pasakojimo apie tai, kad Lajų takas tolygiai kyla iki 21 metro aukščio virš žemės, kokie medžiai turi įvairių savybių, kodėl ąžuolo gilės šarvuotos, po kokiu medžiu reikia stovėti norint pagerinti savo nuotaiką, kokius medžius sodindavo ir sodinti reikėtų prie sodybų bei kitų paprastų ir įdomių dalykų apie mišką. Tako pabaigoje iš 34 m apžvalgos bokšto apžvelgėme apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėjome Šventosios upės vingiais, tolumoje pamatėme aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus.
    O kiek įdomių pasakojimų išgirdome iš muziejininkės J.Biliūno memorialinėje sodyboje Niūronyse! Spinduliuote spinduliavo jaunimo akys klausantis prisiminimų apie apsakymų „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ parašymo priežastis. Ne mažiau įspūdžių pasisėmėme lankydamiesi Geležinkelių muziejuje. Čia kitas gidas porino mums apie tai, kad Anykščiai garsūs ir siauruoju geležinkeliu, kuris daugiau kaip 100 metų intensyviai buvo naudojamas ne tik keleiviams, bet ir įvairiausiems kroviniams vežti. Iš pasakotojo išgirdome tai, ko nesitikėjome išgirsti apie traukinius Lietuvoje. Kai kurie mūsų keliautojai vėžinosi siauruko drezina, arba triračiu ant bėgių, pajuto tikrąjį smagumą važiuodami traukiniu.
    Daug ir įvairių įspūdžių patyrėme veidrodžių kambaryje su šviesos ir garso instaliacijomis „Cosmos“ Paukščių take ir naujoje pramogoje „Virtuali realybė“ menų inkubatoriuje. Dėl labai didelio laukiančiųjų srauto pagal numatytą programą nepavyko pasivažinėti vasaros rogutėmis ant Kalitos kalno.
    Pažintinę kelionę po Anykščius tądien užbaigėme žaliame Šventosios Dainuvos slėnyje, kur gėrėjomės vaizdingais upės krantais, sportiniais įrenginiais ir pliuškenomės vandenyje. Grįžtant keleiviai dėkojo bendruomenės tarybai ir sakė laukiantys daugiau tokių pažintinių kelionių po Lietuvą arba už jos ribų.

    Stanislava Neverdauskienė,
    Norgėlų kaimo bendruomenės tarybos narė

    Komentarų nėra