Liudvikas BAKAS
[1]
V.Vaitkevi?iusius rašo, kad iš Raseini? šventvie?i? ypatingo d?mesio nusipelno j? telkinys apie Betygal?. Yra pagrindo manyti, jog Dvarvie?i? šventviet? mena kitados veikusi? šventykl?. Archeologas F.Pokrovskis mano, kad Šiluva ir Lyduv?nai taip pat buvo pagonyb?s apeig? vietomis. Jam antrina K.Gukovskis, tikslindamas Lyduv?nus buvusius pagonyb?s apeig? vieta nuo XVa. pradžios. T.Narbutas ir Fochtas ieškojo žinviet?s prie Ugioni?. R.Matulis Raseini? krašte suskai?iavo 5 galimas aukur? vietas, o istorikas tyrin?tojas V.Almonaitis tvirtina, kad prie Skirtinio /Paskirtinio akmens Nemakš?i? seni?nijoje buvo labai svarbi senov?s lietuvi? tik?jimo šventov?. Yra prielaid?, kad ir dabartini? Raseini? vietoje buvusi namaža pagoniška šventykla, kurioje lietuviai aukodav? savo dievams, o šimtame?io ?žuolo paunksm?je k?rendav? amžin? ugn?.
Dažnai patys gyventojai, gal to ir nesuvokdami, pavadindavo kaimus ir gyvenvietes vardais, susijusiais su dievais. Žod? Lida K.Gukovskis keldina iš pagonišk?, teigdamas, kad jis reiškia aukojim?. Pran? Dundulien? Lid? ?vardina kaip deiv? gimdytoj?. Ji taip pat mini laum?, vardu Lyd?. Šalia poetizuotos ir dažniausiai minimos legendos, kad Lyduv?n? miestelio pavadinimas kildinamas iš žodžio li?d?ti, turi ir kit? atsvar?. Archeologai tei
[2]gia, kad Dubysos atkarpa nuo Lyduv?n? iki Ariogalos nepaprastai reikšminga Švent? vanden? poži?riu.
Vienas pirm?j? legendas apie pagoniškus dievus prad?jo užrašin?ti F. Pokrovskis. 1899m. archeologiniame atlase minimi m?s? žemie?io T.Daugirdo užrašyti padavimai apie Perk?n?. Daug nuveik? legend? fiksavime P.Dundulien?. Rašydama apie vanden? deives ji mini Vidukl?s apylinkes, kur buvo manoma, kad per 7 maudykles tur?jo nusk?sti vienas žmogus. Su vanden? deiv?mis siejamas Ugioni? šaltin?lis Betygalos seni?nijoje. Deiv? Laima minima sakm?je, užrašytoje Davainavoje. Neaplenk? Raseini? krašto (Bebirv? k.) ir padavimai apie maro deives. Manoma, kad Lelyko upelio pavadinimas gali b?ti sietinas su deiv?s gimdytojos Lelos vardu. Daugiausia padavim? siejasi su žem?s deive Žemyna. Nemakš?i? seni?nijos Paežerio kaime, bu?iuojant žem? taip buvo kalbama: „(…) Žeme, motina mano, iš tav?s at?jau ir ? tav? pavirsiu“. Kitur senoliai, bu?iuodami žem? (asl?) troboje, sakydav?: „Žemele, motin?le, tu mus nešiojai ir maitinai, paskui atgulsim in tave“. Rašoma apie aukojimo papro?ius Vidukl?je deivei Žemynai. Apie Pašaltuon? (Girkalnio sen.) viesulas buvo vadinamas Žem?s kuiliu arba Žem?s ožiu, nes tur?jo siel? ir kalb?jo žmogaus balsu. Žinoma, Raseini? miesto vardas neatsiejamas nuo maisto rankiojimo, medžiokl?s, augmenijos ir vegetacijos j?g? suklest?jimo deives Kaupol?s dukters Rasos vardo. Bent keli autoriai savaip interpretuoja 2 legendas. Muziejinink? Lina Kantautien? straipsnyje „Raseini? krašto piliakalniai“ (knyga ,,Raseini? kraštas“.K.2008) mini padavimus apie Perk?n? ir vaidilut? Birut?.