2019 gegužės
25
Šeštadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Pagonybės refleksai Raseinių krašte

    Siųsti Versija spausdinimui

    Liudvikas BAKAS

    Antanas Rybelis mano, kad pagonybės terminas Europos krikščioniškoje literatūroje vartojamas nuo IVa. vidurio. Istorikai A.Bumblauskas ir A.Gudavičius bei apžvalgininkas A.Čekuolis  mano, kad 500 metų trukusi kova tarp pagonybės ir krikščionybės trukdė Lietuvos vystymuisi. Rezultatas – vėlai įvesta valstybinė raštija, nepakankami ryšiai su krikščioniškosiomis Europos valstybėmis, nežymi piniginė įplauka, blogas kultūros vystymas ir kiti svarbūs veiksniai.

    Archeologas Dr. Gintautas Zabiela teigia, kad viena savitų ir labai margų Lietuvos paveldo grupių yra su senais tikėjimais susijusios vietos: alkai, šventais laikomi miškai, medžiai, vandenys, pelkės, daubos, padavimais apipinti kalnai, žmogaus rankų apdoroti akmenys. Raseinių krašte senieji vietos gyventojai dalį senkapių vadina Milžinkapiais ir Žinkapiais. Tai dar viena sąsaja su pagonybe. 1980m. mokslinės – metodinės kultūros paminklų apsaugos tarnybos bendradarbiai R.Olišauskas ir J.Balčiūnas dirbo Raseinių rajono žvalgomojoje archeologinėje ekspedicijoje. Tuomet paaiškėjo, kad Aleknų, Gėluvos, Paprūdžio, Pužų ir Sugintų senkapiai jau buvo ištirti, o Lekavo senkapis sunaikintas. Vėliau prie sunaikintų senkapių sąrašo prisidėjo neaiškaus laikotarpio Pakalniškių, Mankūnų, Trepenėlių, Kupsčių, Šukiškių ir Rinkšelių senkapiai. Apskritai buvo nerasti Naukaimio, Padubysio, Daugirdų (Daugirdavos), Draustinės, Puodžių ir Kaišinėlių senkapiai. 1982-12-21 LTSR Kultūros kolegijos nutarimu Nr. 185 archeologiniais paminklais buvo patvirtinti Milžavėnų ir Rekošaičių senkapiai.

    Kokias gi paslaptis saugo senkapiai? Andra Simniškytė, aprašinėdama Viduklės Aleknų senkapį, mini maginės paskirties dirbinius. Tai keturi žalvariniai, iki 1 cm pločio įtvarai – juostelės, apkaustytos aplink žvėries nago storąjį galą su kilpele pakabinimui. Vieno apkausto šonuose buvo suvytos vielos pakabučiai, kurių galai užsibaigė į vidų susuktom spiralėm. Anot autorės, tokių amuletų gausu ir kituose Lietuvos kapinynuose. Nėra tiksliai nustatyta amuletų paskirtis. Gal tai maginė priemonė mirusiajam įkopti į statų kalną, gal tai pavojingų medžioklių trofėjų simbolis, gal tai tiesiog vyrų dovana sužadėtinėms. Jeigu pasitvirtintų antroji versija, amuletus galima sieti su miško deive Medžiojima.

    Raseinių rajone buvo 18 mitologinių akmenų. 1983 metais jų liko 11, vėliau 3 akmenys, stuksoję Šiluvos apylinkėse buvo sunaikinti. Apie Akmenės kaime esantį akmenį jau esame rašę, todėl keletas žodžių apie kitus reikšmingesnius objektus. Žalpių k. (Šiluvos sen.) akmens su „Velnio pėda“ padėtis Lapišės pakrantėje būdinga senovės žemaičių šventovėms, o didžiausią nuostabą kelia tai, jog viena šio akmens pėda siejama su Dievu, kita (ilgis – 14cm, plotis – 7,5 cm, gylis apie 3 cm) – su velniu. Apsamanojusio, pilkos spalvos granito akmens ilgis 4m, plotis – 3,6m, matomasis aukštis – 1,15m. Aplink akmenį matosi dar 4 mažesni akmenys, matyt, atskilę nuo šio akmens ŠV šono, nes ši akmens pusė stati, nuskelta.

    Pasak V.Vaitkevičiaus, Palendriuose prie Kalnujų M.Davainis – Silvestraitis dar žinojo akmenį su Laumės pėda. Velnio akmuo gulėjo Parštakių pelkėje; melioratoriai jį išvilko prie kelio. Toks likimas ištiko ir Rinkšelių Didįjį akmenį. Archeologai akmens buvimą konkrečioje vietoje traktuoja kaip sąsają su istorine aplinka. Gerai žinomas 5 x 4,5 x 1,6 m Paskirtinio Velnio akmuo. Legendomis apipintas „Dubysos“ akmuo. Manoma, kad tai buvo neapdirbtas aukuras, kuris buvo Pagojukų sen., Spanduotų kaime. Akmens ilgis – 7m, plotis – 4,5m, aukštis – 4 m. Šis akmuo susprogdintas prieš 1970m. Devyniasdešimtųjų pradžioje buvo atkreiptas dėmesys į Rinkšelių ir Lyduvėnų akmenų dubenis. Tai vieninteliai dubenuotieji akmenys Raseinių rajone ir jie labai skiriasi nuo tokių akmenų Lietuvoje.

    Dažnai akmenys tampa terasomis prieiti prie aukuro. Tokios terasos būna dirbtinės, pavyzdžiui, Šiluvos sen. Rinkšelių kaime. Jo terasa labai lygi, 5m pločio ir 5,5m ilgio, matomas aukštis siekia – 1,3m. Ša-lia akmens yra 4 nemažos nuoskaldos.

    Sužinojus apie kur nors aptiktą akmenį su ženklais, dažnai tenka nusivilti, nes randamas neseniai kokio mažaraščio žmogaus iškaltas arba negilus nusitrynęs įrašas. Antkapinis paminklas pasirodė beesąs daug kur minėtas Ariogalos sen., Gėluvos kaimo akmuo su ženklais.

    Komentarų nėra