Liudvikas BAKAS
[1]
Antanas Rybelis mano, kad pagonyb?s terminas Europos krikš?ioniškoje literat?roje vartojamas nuo IVa. vidurio. Istorikai A.Bumblauskas ir A.Gudavi?ius bei apžvalgininkas A.?ekuolis mano, kad 500 met? trukusi kova tarp pagonyb?s ir krikš?ionyb?s trukd? Lietuvos vystymuisi. Rezultatas – v?lai ?vesta valstybin? raštija, nepakankami ryšiai su krikš?ioniškosiomis Europos valstyb?mis, nežymi pinigin? ?plauka, blogas kult?ros vystymas ir kiti svarb?s veiksniai.
Archeologas Dr. Gintautas Zabiela teigia, kad viena savit? ir labai marg? Lietuvos paveldo grupi? yra su senais tik?jimais susijusios vietos: alkai, šventais laikomi miškai, medžiai, vandenys, pelk?s, daubos, padavimais apipinti kalnai, žmogaus rank? apdoroti akmenys. Raseini? krašte senieji vietos gyventojai dal? senkapi? vadina Milžinkapiais ir Žinkapiais. Tai dar viena s?saja su pagonybe. 1980m. mokslin?s – metodin?s kult?ros paminkl? apsaugos tarnybos bendradarbiai R.Olišauskas ir J.Bal?i?nas dirbo Raseini? rajono žvalgomojoje archeologin?je ekspedicijoje. Tuomet paaišk?jo, kad Alekn?, G?luvos, Papr?džio, Puž? ir Sugint? senkapiai jau buvo ištirti, o Lekavo senkapis sunaikintas. V?liau prie sunaikint? senkapi? s?rašo prisid?jo neaiškaus laikotarpio Pakalniški?, Mank?n?, Trepen?li?, Kups?i?, Šukiški? ir Rinkšeli? senkapiai. Apskritai buvo nerasti Naukaimio, Padubysio, Daugird? (Daugirdavos), Draustin?s, Puodži? ir Kaišin?li? senkapiai. 1982-12-21 LTSR Kult?ros kolegijos nutarimu Nr. 185 archeologiniais paminklais buvo patvirtinti Milžav?n? ir Rekošai?i? senkapiai.
Kokias gi paslaptis saugo senkapiai? Andra Simniškyt?, aprašin?dama Vidukl?s Alekn? senkap?, mini magin?s paskirties dirbinius. Tai keturi žalvariniai, iki 1 cm plo?io ?tvarai – juostel?s, apkaustytos aplink žv?ries nago stor?j? gal? su kilpele pakabinimui. Vieno apkausto šonuose buvo suvytos vielos pakabu?iai, kuri? galai užsibaig? ? vid? susuktom spiral?m. Anot autor?s, toki? amulet? gausu ir kituose Lietuvos kapinynuose. N?ra tiksliai nustatyta amulet? paskirtis. Gal tai magin? priemon? mirusiajam ?kopti ? stat? kaln?, gal tai pavojing? medžiokli? trof?j? simbolis, gal tai tiesiog vyr? dovana sužad?tin?ms. Jeigu pasitvirtint? antroji versija, amuletus galima sieti su miško deive Medžiojima.
Raseini? rajone buvo 18 mitologini? akmen?. 1983 metais j? liko 11, v?liau 3 akmenys, stuksoj? Šiluvos apylink?se buvo sunaikinti. Apie Akmen?s kaime esant? akmen? jau esame raš?, tod?l keletas žodži? apie kitus reikšmingesnius objektus. Žalpi? k. (Šiluvos sen.) akmens su „Velnio p?da“ pad?tis Lapiš?s pakrant?je b?dinga senov?s žemai?i? šventov?ms, o didžiausi? nuostab? kelia tai, jog viena šio akmens p?da siejama su Dievu, kita (ilgis – 14cm, plotis – 7,5 cm, gylis apie 3 cm) – su velniu. Apsamanojusio, pilkos spalvos granito akmens ilgis 4m, plotis – 3,6m, matomasis aukštis – 1,15m. Aplink akmen? matosi dar 4 mažesni akmenys, matyt, atskil? nuo šio akmens ŠV šono, nes ši akmens pus? stati, nuskelta.
Pasak V.Vaitkevi?iaus, Palendriuose prie Kalnuj? M.Davainis – Silvestraitis dar žinojo akmen? su Laum?s p?da. Velnio akmuo gul?jo Parštaki? pelk?je; melioratoriai j? išvilko prie kelio. Toks likimas ištiko ir Rinkšeli? Did?j? akmen?. Archeologai akmens buvim? konkre?ioje vietoje traktuoja kaip s?saj? su istorine aplinka. Gerai žinomas 5 x 4,5 x 1,6 m Paskirtinio Velnio akmuo. Legendomis apipintas „Dubysos“ akmuo. Manoma, kad tai buvo neapdirbtas aukuras, kuris buvo Pagojuk? sen., Spanduot? kaime. Akmens ilgis – 7m, plotis – 4,5m, aukštis – 4 m. Šis akmuo susprogdintas prieš 1970m. Devyniasdešimt?j? pradžioje buvo atkreiptas d?mesys ? Rinkšeli? ir Lyduv?n? akmen? dubenis. Tai vieninteliai dubenuotieji akmenys Raseini? rajone ir jie labai skiriasi nuo toki? akmen? Lietuvoje.
Dažnai akmenys tampa terasomis prieiti prie aukuro. Tokios terasos b?na dirbtin?s, pavyzdžiui, Šiluvos sen. Rinkšeli? kaime. Jo terasa labai lygi, 5m plo?io ir 5,5m ilgio, matomas aukštis siekia – 1,3m. Ša-lia akmens yra 4 nemažos nuoskaldos.
Sužinojus apie kur nors aptikt? akmen? su ženklais, dažnai tenka nusivilti, nes randamas neseniai kokio mažaraš?io žmogaus iškaltas arba negilus nusitryn?s ?rašas. Antkapinis paminklas pasirod? bees?s daug kur min?tas Ariogalos sen., G?luvos kaimo akmuo su ženklais.