2018 lapkričio
17
Šeštadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Pakruojo dvare

    Siųsti Versija spausdinimui

    Pakruojo dvaras yra prie kelio iš Pakruojo į Linkuvą, dešiniajame Kruojos upės krante. Tai viena didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių dvaro sodybų Lietuvoje. Jis pradėjo kurtis XVIII a. paskutiniame dešimtmetyje barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva ir lėšomis. Dauguma pastatų baigti statyti XIX a. antrame–trečiame dešimtmetyje. Dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a., pirmasis jo savininkas buvo Rietavo tijūnas M.Vakaričius, vėliau dvarą valdė V.Martinavičius. Dar vėliau šios valdos priklausė didikams Zabieloms, Miunsteriams. 1786 m. Aleksandrai Miunsterytei ištekėjus už Vilhelmo fon Ropo, dvarą kaip kraitį perėmusi baronų Ropų giminė valdė iki 1940 m.
    Po Vilhelmo Ropo dvarą valdė jo sūnus Teodoras (1783–1852), vėliau šio sūnus Hormanas (1810–1890). Po jo valdęs Leonas fon Ropas (1860–1940) mirė viengungis, paveldėtoju paskyręs brolio sūnų Julių fon Ropą. Šis neilgai džiaugėsi paveldu – 1940 m. per Antrąjį pasaulinį karą dvaras nacionalizuotas. Dvare veikė vokiečių represijos centras. 1944 m. J.Ropas su karo pabėgėliais traukėsi į Vakarus ir veikiausiai žuvo, nes apie jo likimą nieko nežinoma.
    Pakruojo dvaro ansamblio pastatus pagal jų paskirtį galima suskirstyti į keturias dalis: centrinę – reprezentacinę, dvi ūkines ir gamybinę. Dvaro sodybos vidury – puošnūs klasicistiniai rūmai, pastatyti XIX a. pradžioje. Tai erdvus stačiakampio formos statinys, iškeltas ant aukšto pusrūsio. Antras rūmų aukštas beveik perpus žemesnis už pirmąjį. Puošniausias rūmų pietvakarinis fasadas, jo centras paryškintas originaliu, per kolonos storį išsikišusiu šešių kolonų portiku. Iš šonų pastatą taip pat puošia keturių kolonų portikai su trikampiais frontonais viršuje.
    Neblogai išsilaikė ir rūmų interjeras. Gausu lipdinių, tapybos. Daugiausia puošybos – šokių salėje, kuriai turtingumo suteikia elipsinė kolonada. Rūmų interjere išliko originalios krosnys, židiniai.
    Įdomūs ir kiti dvaro statiniai. Greta rūmų yra nedidelis sandėlis, už paradinio įvažiavimo – žirgynas ir ledainė. Klasicizmo bruožai išryškėja žirgyno pastate (XIX a. I pusė), jo pagrindinis fasadas atsuktas į rūmus. Originalus dvaro ūkinis kiemas naudotas ne tik ūkio reikmėms – jame žaliavo veja. Pastatai čia sublokuoti į pusiau uždarus kompleksus su vidaus kiemeliais. Vakarinį kompleksą sudaro spirito varykla, pieninė ir kiaulidė, rytinį – tvartas ir jam statmenos oficinos (dvaro tarnų namai). Pie­tiniame kiemo gale stovi du svirnai. Visi šie statiniai sudaro vieną dvaro ūkinę dalį. Gamybinę dalį nuo rūmų skiria parkas. Jai priklauso kalvė, smuklė, vėjo malūnas, malūnininko namas, vandens malūnas ir arkinis tiltas-užtvanka, kuris tarnavo vandens lygiui pakelti. Arkinį tiltą-užtvanką suprojektavo prancūzų hidrotechnikos inžinieriai, jis per Kruojos upę pastatytas 1821 m., sumūrytas iš šiam kraštui būdingų dolomitų. Virš penkių tilto arkų iškyla masyvūs turėklai su perpus mažesnio tarpsnio arkutėmis. Iš gamybinių pastatų turtingiausių architektūros formų yra vandens malūnas, sumūrytas iš lauko akmenų ir dolomitų, tai seniausias malūnas Pakruojo rajone. Ūkinės ir gamybinės paskirties pastatų architektūroje dera klasicizmo ir liaudies kūrybos bruožai.
    Pasinaudojus Europos fondų lėšomis dvare atnaujinti, restauruoti ne tik centriniai dvaro rūmai, bet ir kiti 26 pastatai. Iš buvusių dvare 48 pastatų išlikę 43.
    Į šiaurę nuo rūmų žaliuoja angliško stiliaus parkas, užimantis 48 ha plotą. Jo peizažą praturtina šioje vietoje platesnė Kruojos upė su juodalksniais apaugusia sala. Pasivaikščioti traukia jaukūs parko takeliai.
    Pakruojo dvare tarnybiniais laikais veikė žemės ūkio technikumas, rengęs viduriniosios grandies žemės ūkio specialistus. 1973 m. čia buvo filmuojamas kultinis serialas apie žemaičių razbaininką Tadą Blindą.
    Dvaras priklauso Pakruojo rajono savivaldybei. 2009 m. dalis dvaro sodybos pastatų išnuomoti UAB „Pakruojo parkai“, kuri dvarą nuomoja pobūviams, šventėms. Vestuvių pobūviai vyksta dvaro pagrindinėje salėje arba buvusiame vandens malūno pastate. Svečių paslaugoms dvare veikia karčiama „Traktierius“ su vietinio paveldo virtuve.
    Sutvarkyta aplinka, restauruoti dvaro pastatai tapo turizmo traukos centru. 2017 m. Pakruojo dvarą aplankė 83 tūkst. turistų. Čia dirba apie pusšimtis darbuotojų. Dvare organizuojama daug renginių, vyksta festivaliai, susitikimai, edukacinės programos vaikams ir suaugusiems ir kt. Kai dvare nevyksta renginiai, jo rūmais, puošniomis menėmis, erdvia sodyba galima grožėtis nemokamai. Tarp 18 Europoje pripažintų turizmo objektų Pakruojo dvaras 2017 m. sulaukė įvertinimo: paskelbtas patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietove.
    Kelios dešimtys Trečiojo amžiaus universiteto studentų vieną savaitgalį lankėmės Pakruojo dvare. Susitikome su dvaro savininku baronu, jis pasisveikino ir kurį laiką bendravo su mumis. Baronienė su baronaite mažuosius pakvietė žaisti dvariškų žaidimų.
    Apžiūrėjome centrinius dvaro rūmus, turtingą senovinių žemės dirbimo ir buities rakandų muziejų. Baltojoje pokylių salėje klausėmės styginių muzikos instrumentų trio koncerto, šalia rūmų erdvioje aikštelėje žiūrėjome žirgų lenktynes. Ant alaus bravoro laiptų su muzika mus pasitiko bravoro šeimininkas Žaldokas. Pakvietęs į bravorą simboliškai pavaišino pakruojietišku alumi, linksmino grodamas akordeonu, dainomis ir anekdotais, pasakojo apie alaus gaminimą. Po to ilgai stebėjome ir dalyvavome senoviškose vestuvėse.
    Povilas Lupeikis

    Komentarų nėra