Paliesk med?
Viktoras VITKUS
iandien? galima steb?ti, kaip i sodyb? aplinkos pama? nyksta lenkikos popkult?ros atributai: gipsiniai ir plastmasiniai nyktukai, varl?s, krokodilai, gandrai ir pan. Juos kei?ia medio droiniai, sukurti inom? ir pradedan?i? medio dro?j?, kartais ir pa?i? eiminink?. Norisi apvelgti kelias pagrindines droini? tendencijas. Tradicin? lietuvi? maoji skulpt?ra – dekoratyv?s kryiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, pakabinamos ir paprastos koplyt?l?s – mus gr?ina arba ver?ia atsigr?ti ? tuos simbolius, kurie amiais vienijo taut?. Jolanta Zabulyt? teigia, kad su jais susijusi gyvyb?s t?stinumo id?ja dar gyva katalik? religij? ipa?stan?io mogaus pasaul?jautoje.
inomas senov?s balt? pasaul?i?ros tyrin?tojas Norbertas V?lius pastebi, kad medi? garbinimas minimas beveik visuose senuosiuose balt? mitologijos altiniuose. Jeigu mogus n?ra aps?stas snobikumo id?jos (naujos mados bangos) savo valdose tur?ti koplytstulp? su R?pintoj?liu, jis tikrai dom?sis, kokie gi mediai buvo pasirenkami panaiems tikslams m?s? senoli?. N?ra abejoni?, kad populiariausias buvo ?uolas.
Manhardtas (Mannhardt) teigia, kad ?uolas es?s Perk?nui paskirtas medis, kiti tyrin?tojai (Jeronimas Pragikis, Erazmas Stela) mano, kad ?uole apskritai gyvena dievai. Lietuvi? liaudies tik?jimuose ?uolas laikomas ventu mediu. Anot J.Zabulyt?s, mediai suvokiami kaip gyvos b?tyb?s. Jie, kaip ir mogus, turi siel? ir ird?, jau?ia skausm?. Raseinikis medio dro?jas Ri?ardas Ramanauskas pasakojo, kaip viename kaime iluvos seni?nijoje vyriokai atsis?do relaksacijai u stalo. Po kurio laiko jie nutar? ,,ibristi i j?ros, kuri jau buvo iki keli?, ir imtis prasmingo darbo. Prie namo augo ?uolas, gal?j?s tapti gera mediena pardavimui, na, o liku?iai tikt? malkoms. Neinia, ar to projekto vadovas padar? klaid? nustatant medio kritimo trajektorij?, ar dar kokios kataklizmos jiems sutrukd?, bet medis votel?jo ant namo…
ventiems mediams priskiriamas uosis, ermuknis, lazdynas. Apie pastar?j? Pran? Dundulien? rao, kad jame gyvena deiv? Lazdona, globojusi labai svarbu senov?s mogui med?, duodant? rieutus. N.Laurinkien? mini, kad lietuvi? liaudies dainose apdainuojami verbel?s, griuel?s, jovarai, putinai. Pr?suose danai minimas eivamedis. Ta?iau yra medi?, kuri? senieji lietuviai nem?go – tai epu? ir alksnis. Dvejopai lietuvi? tautosakoje ir etnografin?je tradicijoje traktuojami egl? ir beras. Ne i vis? min?t? medi? galima idroti skulpt?ras, ta?iau jie danai pasitaiko taikomosios dail?s mao gabarito droyboje.
Antroji nam? vald? ir sodyb? tendencija yra netaisykling? medi? kamien?, danai su augliais, pritaikymas supyn?ms, suolams, ulini?, pav?sini?, verand? stog? atramoms. Pasitaiko usakym? medi? dro?jams pagaminti i medio, turin?io didiul? ataug?, koki? fantastik? b?tyb? (pvz., sraig?). Nereikia pamirti, kad netaisyklingi kamienai, ataugos formuojasi d?l tam tikr? medio lig? ir reikia rimtai pagalvoti, ar b?tina i j? darytus objektus ?sileisti ? savo nam? teritorij?. Pasak R. Ramanausko, medis skleidia savo aur?. Liga, kokia ji beb?t?, galop didelio diaugsmo nesuteikia.
Tre?ioji tendencija pasak?, padavim?, legend? persona? vaizdavimas medyje. Ir ?ia susiduriame su dvejopa traktuote. Tenka steb?ti ?domius sprendimus, formuojan?ius teigiamas romantikas emocijas (mitologini? siuet? skulpt?r? kompleksas J?kainiuose), bei pavienius kosmopolitikus sprendimus (nyktukai, troliai, ir kt.), neturin?ius nieko bendro su m?s? tautosaka. Pamin?tini ir ragan? bei velni? personaai, kuriuos, lenktyniaudami vienas su kitu, tautodailininkai stengdavosi vaizduoti kuo bjauriau. Su diaugsmu tokie balvonai buvo statomi ne tik sadybose, bet ir gausiai lankomose vieosiose vietose. Toki? baisuokli? galima reg?ti ir alia vaik? aidimo aikteli?. Buvo pamirtama i? edevr? paskirtis. R.Ramanauskas mano, kad skulpt?ras su velnio atvaizdu apskritai nerekomenduotina ?sileisti ? nam? vald? teritorij?. Paliesti med? galima ne tik pj?klu, kirviu ar kaltu, bet ir siela. Ir jeigu mes tai daniau prisiminsime, joje bus stabilesn? ramyb?. Gal ir amina skola gamtai taps maesn?.
