2019 rugpjūčio
21
Trečiadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Pamąstymai apie Žemaičio aikštę

    Siųsti Versija spausdinimui

    Liudvikas BAKAS

    1940 metais leidinyje „Savivaldybė“ Nr.4 straipsnyje „Raseinių miesto dabartis ir ateitis“ K. Duobinis rašė:,,(…)Smulkių ūkiškų produktų prekyba dabar vyksta viduryje miesto esančioje aikštėje. Ši aikštė yra apsodinta medeliais, čia pastatytas didingas Nepriklausomybės paminklas. Tai tikrai graži miesto dalis. Bet šioje vietoje būna turgūs. Turgadieniais čia toks didelis žmonių judėjimas, kad praeiti sunku. Dėl to numatoma iš šios vietos turgavietę iškelti…“ Ši vieta kurį laiką tarpukaryje buvo vadinama rinkos aikšte, arba tiesiog rinka. D.Zolino, J.Skrinskio, M.Liudgino ir kitų autorių fotografijose galime matyti, kokia buvo toji aikštė, kokie renginiai čia vyko. Ją buvo pamėgę ne tik miestelėnai, bet ir savo paradus bei šventines rikiuotes rengę kariškiai. Tų renginių fotofiksaciją galima matyti knygose „Per Raseinių kraštą“, „Raseinių kraštas“, „Raseinių krašto senosios sodybos“ ir kt. Fotografijų turi Lietuvos Centrinis Valstybės Archyvas,privačios kolekcijos. Tam, kad čia vyktų prasmingos, kupinos patriotizmo šventės, daug prisidėjo Raseinių naujo įvaizdžio kūrėjas, legendinis (gerąja to žodžio prasme) burmistras Adolfas Juodka.

    XXa. paskutiniame dešimtmetyje šios tradicijos atgijo. Pasak šviesios atminties žurnalisto Vytauto Barevičiaus, Žemaičio aikštė ir joje stovintis paminklas – miesto širdis ir simbolis. Čia vyksta visi šventiniai renginiai, čia, 1988 – ųjų spalio pradžioje, po ilgos pertraukos pirmą kartą viešai suplevėsavo trispalvė.

    Dabar situacija kita. Pagaliau sau vietą surado tradicinė Kalėdų eglė, stumdyta iš vietos į vietą. Ji tikrai džiugina raseiniškių akis. Tačiau reikia įvardinti kitus ganėtinai abejotinus  renginius. Daugelis miestelėnų nustebo vieną gražią dieną pamatę čia atsiradusį stendą automobilių agregatams bandyti. Nežinia, kuriam gudručiui šovė mintis vibracija tikrinti „Žemaičio“ skulptūros tvirtumą. Toks technikos šou geriausiu atveju galėjo vykti turgaus aikštėje (ne buvusioje). Tinkamesnę vietą buvo galima rasti kalėdinių eglių šakų dalinimui. Aikštę nusižiūrėjo ir mūsų politikai. Vieni lyg bibliniai veikėjai dalijo košę, kiti sriubą. Dar būtų galima suprasti, jeigu su karučiais, prikrautais svogūnų, po aikštę varinėtų „Fronto“ vyrukai, arba „vodkę“ pilstytų ką tik „iškepta“ prorusiška partija. Vieningai koneveikiame neseniai tylomis į Seimą įsėlinusius „šoumenus“, tačiau pačių klounada ir profanacija lieka nepastebėta. Taip, tokie renginiai turi teisę gyvuoti, bet gal kitoje, tam tinkamesnėje vietoje, kad ir, tarkim, erdvėje prieš Kultūros centrą, pagaliau Miesto sode. Negi manoma, kad sriubos ir košės valgytojų būrys Raseiniuose toks gausus, kad jam būtina  miesto reprezentacinė aikštė. Kas, kad pilkųjų rūmų, esančių už skulptūros nugaros, žiūrovai nematys renginio, sunkmetyje kvepiančio arogancija.

    Anot aktoriaus A.Večerskio, atėjo Kalėdos, ateis ir šv.Velykos. Ar pamatysime naujus partiečius, ridenančius prie „Žemaičio“ margučius? O gal koks eilinis raseiniškis Kolaitis dalins miestelėnams čia pat iškeptus blynus?

    Komentarų nėra