2018 gruodžio
11
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Pasaulinė pelkių diena Praviršulio pelkėje

    Siųsti Versija spausdinimui

    Jaunieji miško bičiuliai ankstų vasario 4-osios rytmetį Pasaulinės pelkių dienos proga išsiruošė į Praviršulio pelkę. Pelkė – drėgna vieta su storu durpių sluoksniu. Augalai prisitaikę prie didelio vandens kiekio ir nepalankių sąlygų. Pelkės svarbios mūsų išlikimui. Nebus pelkių – neliks geriamo vandens. Vasario 2–ąją Pasaulinę pelkių dieną mini 164 prie Ramsaro konvencijos prisijungusios pasaulio valstybės, tarp jų ir Lietuva. Ši konvencija buvo pasirašyta prieš 42 metus – 1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos planetos išlikimui svarbios pelkės ir šlapžemės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, kuriuose gausu vandens. Taip pat jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu neviršija 6 metrų. Šiuo metu į Ramsaro konvencijos sąrašus įrašyta daugiau kaip du tūkstančiai šlapžemių visame pasaulyje. Bendras šių teritorijų plotas – apie 197 849 428 ha. Lietuvoje tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos septynios vietovės, tai Čepkelių, Kamanų, Viešvilės ir Žuvinto gamtiniai rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė Labanoro regioniniame parke ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos pelkių kompleksas.
    Žygiuodami klausėmės Sargelių kaimo bendruomenės pirmininkės dr. Daivos Šeškauskaitės sekamų Praviršulio legendų. Pamatėme šimtą metų augančias pušis, visą laiką žalią augaliją, kiminus. Pasivaikščioję po pelkę, aplankėme Šventupį, Praviršulio ežerą. Ėjome per bebrų užtvanką iki Šventupio, sukome Švendrių link, atėjome prie ežero. Pelkinis ežeras sužavėjo visus. Žygį organizavo ir vedė dr. D.Šeškauskaitė. Labai ačiū visiems vaikams, dalyvavusiems žygyje, o ypač – žygio organizatorei, didžiajai pelkių mokslininkei.
    Jaunieji miško bičiuliai,
    mokytojas Gediminas Armoška

    Jaunieji miško bičiuliai ankstų vasario 4-osios rytmetį Pasaulinės pelkių dienos proga išsiruošė į Praviršulio pelkę. Pelkė – drėgna vieta su storu durpių sluoksniu. Augalai prisitaikę prie didelio vandens kiekio ir nepalankių sąlygų. Pelkės svarbios mūsų išlikimui. Nebus pelkių – neliks geriamo vandens. Vasario 2–ąją Pasaulinę pelkių dieną mini 164 prie Ramsaro konvencijos prisijungusios pasaulio valstybės, tarp jų ir Lietuva. Ši konvencija buvo pasirašyta prieš 42 metus – 1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos planetos išlikimui svarbios pelkės ir šlapžemės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, kuriuose gausu vandens. Taip pat jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu neviršija 6 metrų. Šiuo metu į Ramsaro konvencijos sąrašus įrašyta daugiau kaip du tūkstančiai šlapžemių visame pasaulyje. Bendras šių teritorijų plotas – apie 197 849 428 ha. Lietuvoje tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos septynios vietovės, tai Čepkelių, Kamanų, Viešvilės ir Žuvinto gamtiniai rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė Labanoro regioniniame parke ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos pelkių kompleksas.Žygiuodami klausėmės Sargelių kaimo bendruomenės pirmininkės dr. Daivos Šeškauskaitės sekamų Praviršulio legendų. Pamatėme šimtą metų augančias pušis, visą laiką žalią augaliją, kiminus. Pasivaikščioję po pelkę, aplankėme Šventupį, Praviršulio ežerą. Ėjome per bebrų užtvanką iki Šventupio, sukome Švendrių link, atėjome prie ežero. Pelkinis ežeras sužavėjo visus. Žygį organizavo ir vedė dr. D.Šeškauskaitė. Labai ačiū visiems vaikams, dalyvavusiems žygyje, o ypač – žygio organizatorei, didžiajai pelkių mokslininkei.
    Jaunieji miško bičiuliai, mokytojas Gediminas Armoška

    Komentarų nėra