Pasiklyd? žol?je

Šar?nas BARKAUSKAS ^[1]

Karv? – naudingesn?

Narkomano svajon? – pilnas laukas „žol?s“. Daugiau jam tarsi nieko nereikia. Panašiai, matyt, svajoja ir karv?s. Ta?iau pasiganiusios žol?je jos duoda sveikatai labai naudingo pieno, o „žol?je besiganantis“ narkomanas sau ir kitiems suteikia tik problem?, ir iš esm?s yra savižudis.
Jei narkoman? toliau lyginsime su karve, pasteb?sime dar vien? ?dom? ir reikšming? skirtum?: karv? yra melžiama, o narkomanas melžia kitus – ypa? savo artim?j? pinigines, nes jo paties pinigin? yra išmelžta iki paskutinio cento. Atrodo, koks beprotis nor?t? tapti narkomanu. Ta?iau situacija labai ?domi: ties tuo slenks?iu, kur gr?smingomis raid?mis parašyta „KVAIŠAL? LI?NAS“, nekantriai tryp?ioja minios žmoni?, tarsi nor?dami kuo grei?iau t? baisi?j? rib? peržengti.
Deja, yra labai ryški? pavyzdži?, tarsi sakan?i?, kad tokios ribos peržengimas gresia visiškai ne nelaim?mis, bet gali atnešti netgi s?km?. Tokio absurdiško teiginio pavyzd? iliustruoja neseniai mirusios pasaulinio garso atlik?jos Amy Winehause gyvenimas.
Jau senokai niekam nebuvo paslaptis, kad talentinga daininink? nebežino, kas yra saikas vartojant svaigalus. Tai mat?si ir kai kuriose išplatintose nuotraukose. Paži?r?jus ? jas akivaizdu, kad garsioji atlik?ja kartais tiek „prisivaišindavo“, prisiuostydavo ar prisir?kydavo, kad visiškai nebesiorientuodavo aplinkoje. Ta?iau toks ne?tik?tinai „svaigus“ gyvenimo b?das regis tik pad?jo:  kaip žinoma, ji yra gavusi net penkis „Grammy“ apdovanojimus, be to, buvo nominuota kaip geriausia Didžiosios Britanijos atlik?ja, nekalbant jau apie pasaulin? šlov?.

Potraukis ? savigriov?

Kalb?dami apie praž?tingus A. Winehause polinkius visiškain enorime (ir neturime teis?s) smerkti Anapilin iš?jusio žmogaus, tiesiog bandome suvokti potraukio ? savigriov? fenomen?.
Kod?l net ryškios, talentingos asmenyb?s pasiduoda kvaišalams? Ar ?manoma ?vairaus pob?džio narkotikams atsispirti, pavyzdžiui, visiškai eiliniam jaunuoliui, kuris neturi darbo ir nežino, kas yra gyvenimo tikslas.
Prieš kur? laik? spauda citavo Beverli Hilso reabilitacijos klinikos vadovo pasakojim?, kaip vienas jo pacientas roko muzikantas sak?: „Kai esu „pasikrov?s“ arba ko nors paveiktas, žmon?ms tampu iš tikr?j? ?domus. O kai esu blaivus, niekas manimi nesidomi.“
Jau seniai ne paslaptis, kad narkotik? li?ne iki aus? pl?duriuoja ne tik dalis garsi? muzikant? ir atlik?j?, bet ir Holivudas. Vis daugiau Holivudo žvaigždži? vartoja narkotikus, o kokainas tapo ?prasta vakar?li? dalimi.
Kaip žinoma, pernai Las Vegase turinti kvaišal? buvo sulaikyta viešbu?i? tinklo paveld?toja ir vakar?li? li?t? Paris Hilton. Garsus aktorius Charlie Sheenas saus? pakliuvo ? ligonin? po vakar?lio, kuriame buvo porno žvaigždži? ir narkotik?. Belinda Carlise neseniai išleistuose memuaruose atviravo apie kov? su tris dešimtme?ius trukusia priklausomybe nuo kokaino.JAV aktor? Lindsay Lohan reabilitacijos klinikoje praleido aštuonis m?nesius per pastaruosius ketverius metus, bet taip ir nesugeb?jo išbristi iš li?no. Be to, nustojo galioti jos Kino aktori? gildijos draudimas, moteris nebeturi pinig? susimok?ti už psichiatrijos kursus. Pra?jusi? savait? teis?jas pareišk?, kad grupini? užsi?mim? jai nepakanka – reikia efektyvesnio ir brangesnio asmeninio gydymo.
Ties? sakant, k? tik min?tos naujienos vargu ar k? nors labai stebina. Narkotikai žvaigždes perbloškia nuolat ir taip vyksta jau ne vien? dešimtmet?: parblokštas buvo vienas „The Rolling Stones“ ?k?r?j? Brajanas Jonesas, bliuzroko karaliene tituluojama Janis Joplin, vienas žymiausi? elektrin?s gitaros virtuoz? Jimi Hendrixas, grup?s „The Doors“ lyderis Jimas Morrisonas, grup?s „Nirvana“ vokalistas Kurtas Cobainas ir kiti.

R?ko ir m?gaujasi

Panašios „mados“ ateina ir ? Lietuv?. Narkotikus Lietuvoje „smagiai“ vartoja ne tik degraduojantys asmenys, bet ir solidžias socialines pozicijas užiman?ios personos.
Štai k? 2006 metais apie savo pom?g? raš? viena moteris:
„Man 24 metai. Kasdien r?kau marihuan? jau daugiau nei pus? met?. Jau?iuosi fiziškai labai gerai, šiek tiek nukrito svoris, bet jau?iuosi itin energinga. Miegu puikiai. Seniau tur?jau problem? su alkoholiu, dabar jo visiškai negeriu ir vien paži?r?jus ima pykinti. Kasdien einu ? darb? žinomoje Vilniaus firmoje, j? atlieku labai gerai, nes
man pak?l? atlyginim? ir niekada nesulaukiau joki? priekaišt?. Darbe mane labai vertina. Darbas intelektualinis, sunkus, reikalaujantis geros atminties ir susikaupimo. Darbo metu ner?kau. Vairuoju kasdien automobil?, problemos tik su grei?iu. D?mesys labai aštrus. Mokausi magistrat?roje universitete aukš?iausiais balais. Rašau mokslin? darb?. Anks?iau buvo pablog?jus atmintis, dabar kaip tik sustipr?jo. M?stymas labai aiškus. Mano draugai, kurie irgi r?ko kanapes, yra puik?s žmon?s. Daugelis – menininkai.  Klausimas: Kod?l r?kyti žol? yra draudžiama?
Aš niekam visuomen?je nekenkiu. Moku mokes?ius. Išlaikau 2 žmones (savo vaik? ir aukl?). Esu pareiginga ir darbšti. Komunikabili. Rašau. Viskam atrandu laiko. Darau internetin? projekt?. Netgi t?vams padedu. Žol?s neperku, platintoj? neremiu. Gaunu jos kitaip. Manau, visuomenei esu daug naudingesn? už alkoholikus ir šiaip bedarbius.“

Priklausomyb? – „chemin?“

Pasak žinomo psichologo Olego Lapino, bet kuri priklausomyb?, netgi meil?je, turi chemin? pagrind?: ? morfij? panaši? medžiag? išsiskyrimas smegenyse ima priklausyti nuo išorinio šaltinio (aistros objekto – kavos, šokolado, alkoholio, opiumo, sekso ir pan).
Psichologas svarsto: „Kada organizmas gamina šias medžiagas? Kai mums ateina esmin?s b?senos: t. y., kai mes jau?iame vidin? ramyb?, pilnatv?, vientisum?, ryš? su visais, meil?. O ar galime mes tai jausti nuolatos? Ne. Gyvenimas pagal apib?dinim? pilnas visoki? trik-dan?i? veiksni?: skausmo, vienatv?s, mirties baim?s. Reikia papildom? priemoni? sugr?žti ? tas pirmaprades esmines b?senas. Tai maldos, meditacijos, d?mesio nukreipimas ? vid?, tranzas ir t. t.
Lietuviai visuomet gyvendavo gana sunkiai, dirbdavo, kovodavo ir anksti numirdavo. Tod?l organizmui nereik?davo bijoti ? morfij? panaši? medžiag? – j? išsiskyrimas
gana retas, ir b?senos šios nedažnos. Kadangi šiaip, pagal organizmo logik?, pasaulis yra pakankamai bjaurus ir nereikia bijoti malonum? pertekliaus.
Pats organizmas ruošiasi nemalonumams, nebijo malonum? ir nuo j? pertekliaus nesisaugo.
Iš ties?, jeigu išg?rus degtin?s, par?kius žol?s ar susileidus heroino skiriasi medžiagos, kurias organizmas ir taip gamina, tai kokie šansai, kad bus suvokta kažkokia riba? Juk organizmas nenumat?,kad jam reik?s budriai saugotis nuo savo paties medžiag?? Nenumat?. Na ne, pasakysite j?s, numat?. Juk yra toks jausmas „stop – daugiau negaliu“. Yra v?mimo refleksas, kai pergeri. Yra abstinencijos sindromas su mintimi „pats kaltas“. Yra tiesiog intuityvus „nenoriu“.
Visa tai tiesa, ta?iau reikia b?ti jautriam sau pa?iam, kad pajustumei š? „nenoriu“. Reikia priklausyti ne nuo išorini? veiksni?, bet nuo savo nor?. Reikia b?ti išmintingai
budriu ir d?mesingu sau pa?iam. Kuris iš m?s? gali tuo pasigirti? S?kmingas žmogus, m?s? supratimu, yra toks, kuris gerai uždirba, vairuoja nauj? mašin?, yra komunikabilus, pareigingas, priži?rintis savo k?n?… Ir štai toks žmogus prie viso kito leidžia sau r?kyti marihuan?. Juk jis nedegradav?s, nepl?šo praeivi? ir neserga be savo doz?s… Tiesiog kažkoks optimalus pilietis. Visas s?rašas plius?. Šame s?raše n?ra vieno punkto: ar s?kmingas žmogus yra jautrus sau pa?iam? Ar jis daro tai, ko iš tikr?j? nori? Ar tai n?ra b?tina?
Mano baisiu ?tarimu, jei žmogus aprašo save kaip dorybi? rinkin?, jis n?ra visiškai laisvas. Juk jis tarnauja savo ?vaizdžiui, sav?s paties idealui, kuris iš esm?s yra vidin?s harmonijos kopija. Tai graži, patraukianti kitus harmoningumo kopija. Iš esm?s bet kuris žmogus gali b?ti iš tikr?j? harmoningas. Jis gali jausti vidin? ramyb?, pilnatv?, vientisum?, ryš? su visais ir gali myl?ti“.

Bandymas sl?ptis nuo negand?

Žinomo psichologo mintys ?domios, gana netik?tos, bet vargu ar labai ?tikinan?ios.
Buvusi narkoman? „Alio, Raseini?“ žurnalistui pagrindines narkomanijos priežastis apib?dino gana paprastais žodžiais.
Merginos teigimu, narkotikus žmon?s vartoja arba iš pertekliaus ir fantazijos tr?kumo, arba iš didelio skausmo.
Vakaruose narkotik? vartojimas buvo masinis reiškinys tarp hipi?. Tuo metu tarp hipi? ir jiems prijau?ian?io jaunimo labai išpopuliar?jo vadinamasis letalinis gyvenimo b?das, kurio viena iš pagrindini? ypatybi? – sav?s naikinimas, sav?s neigimas. M?giamiausias ano meto š?kis – GYVENK GREITAI, MIRK JAUNAS!
Gal perspektyv? ?sitvirtinti gyvenime nematantys lietuviai Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis, 2011 m. sausio 1 d. asmens sveikatos prieži?ros ?staigose d?l psichikos ir elgesio sutrikim? vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas iš viso registruoti 6056 asmenys (2009 m. – 5954), iš j? vaik? iš viso registruota: 2010 m. – 9, 2009 m. – 11, 2008 m. – 15, 2007 m. – 11, 2006 m. – 19.
2010 m. asmens sveikatos prieži?ros ?staigose pirm? kart? d?l psichikos ir elgesio sutrikim?, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, ? sveikatos prieži?ros
?staigas kreip?si ir buvo registruoti 328 asmenys (2009 m. – 345, 2008 m. – 272, 2007 m. – 318). Iš j? vaik? iš viso registruota: 2010 m. – 5, 2009 m. – 6, 2008 m. – 10, 2007 m. – 6, 2006 m. – 12. 2010 m. sergamumas narkomanija sudar? 10 atvej?. 100 t?kst. gyventoj? (2009 m. 10,3 atvejus 100 t?kst. gyventoj?).
Vilniaus priklausomyb?s lig? centro pateiktais duomenimis, 2010 met? sausio 1 d. Lietuvoje pakaitinio gydymo programose metadonu ir buprenorfinu dalyvavo 562 asmenys (2009 met? sausio 1 d. – 512 asmen?). Per 2009 metus pakaitinis gydymas buvo taikytas 815 asmen?, per 2008 metus – 872 asmenims.

Tiek?jai – Kaune

„Alio, Raseini?“ krapštotyrininko duomenimis, r?kymui tinkam? kanapi? auginimas Lietuvoje nuosekliai plinta. Kai kurie daržininkai kanapes savo poreikiams šiltnamiuose augina tarsi kokius pomidorus ar ridik?lius.
Ta?iau tai gana nauja „daržininkyst?s“ sritis, tod?l, matyt, nat?ralu, kad ja dažniausiai užsiimin?ja jaunimas. Tradicin?s daržininkyst?s atstovai tokiai veiklai nepritaria ir yra link? naikinti kanapi? lysves. Apie tok? atvej? „Alio, Raseini?“ krapštotyrininkui pasakojo vienos sodybos šeimininkas.
Jo kaimynas, kuris nuo seno augino tik agurkus ir pomidorus, nuošaliame daržo krašte pamat? jam nematytus augalus. Paaišk?jo, jog tai slaptas s?naus daržas, kuriame auginamos kanap?s. Taip t?vas netik?tai atskleid?, kod?l jo s?nus pastaruoju metu buvo tap?s labai ?tartinas. T?vas nedelsdamas sunaikino kanapi? lysves ir, teigiama, kad tai pad?jo išgelb?ti ? „žol?“ ?junkus? s?nel?.
Neoficialiuose pokalbiuose kartais svarstoma tema: koks regionas Lietuvoje yra pagrindinis kanapi? tiek?jas. Atrodo, jog tai yra Vilnius ir Kaunas. Šiuose miestuose nesunkiai galima nusipirkti ?vairiausi? kvaišal?. Ir tai suprantama: labiausiai pasiklyd? žol?je yra ne kaimai, bet miestai. Provincijos turtas – tikra žol?, kuri, a?i? Dievui, tampa ne kvaišalais, bet pienu ir tradiciniais pašarais, kuriais „pasikrauna“ karv?s, o ne narkomanai.