Patenkint? savo gyvenimu Lietuvoje maiau kaip 10 proc.

Versija spausdinimui

Dainoras LUKAS

Jau vien tai, kad Lietuvoje daug moni? gyvena emiau skurdo ribos, parodo, kad kakas negerai m?s? valstyb?je. Taip sako Kauno technologijos universiteto mokslinink? Egl? Butkevi?ien?. Vieosios politikos ir administravimo instituto docent?s nuomone, Lietuvos pilie?iai link? manyti, jog valstybei tur?t? tekti didiausia atsakomyb? r?pinantis mogumi sud?tingose jam gyvenimo situacijose.
iuolaikin? visuomen? sudaro susiskaldiusios, atsiskyrusios bendruomen?s ir tik nedidel? dalis j? gali naudotis socialine gerove. Dauguma turi maai vilties pakelti savivert?. Ar ne tai ir yra alkoholizmo, emigracijos, saviudybi? prieastis? Kas iuolaikiniam mogui yra gerov? arba geras gyvenimas?
Kalb?dami apie gerov?, mes danai j? siejame su asmeniniu socialiniu saugumu, kitaip sakant, su tam tikra vidine b?sena, kai individas jau?iasi utikrintas, patenkintas savo dabartimi bei ateitimi, saugus. Kas mogui yra tas saugumas daugiausia priklauso nuo paties asmens. Tai gali b?ti tiek material?s, tiek nematerial?s dalykai: nekilnojamoji nuosavyb?, gerai mokamas darbas, karjera, pripainimas ir t. t. N?ra universalios formul?s visiems
kiekvienam gerov?s ir saugumo jausm? utikrina individualus veiksni? rinkinys. Ta?iau prieingoje situacijoje kai individas pasijunta nesaugus, neutikrintas d?l savo ateities gali rastis ?vairiausi? min?i?, kaip i tokios situacijos itr?kti: kai kas pasirenka tiesiog usimirti taurel?je, iekoti laim?s ir saugumo, kurti savo ateit? sve?iose alyse, o silpnumo minut? net ir palikti ? pasaul?.
Dar Emileis Durkheimas (18581917), kuris yra laikomas vienu sociologijos mokslo pradinink?, teig?, kad visuomen?je labai svarbios plataus masto j?gos, nuo kuri? priklauso pavieni? individ? b?sena ir elgesys. Nagrin?damas saviudybi? prieastis, jis teig?, kad saviudyb? yra socialinis faktas ir j? reikia aikinti remiantis kitais socialiniais faktais: visuomen?je saviudybi? skai?iaus augim? lemia ne individualios prieastys, o tam tikri kiti socialiniai faktai nedarbas, skurdas ir kita.
Kaip rodo 2015 m. apklausos duomenys, labai patenkinti savo gyvenimo kokybe yra vos 7,5 proc. apklaust?j?. Ta?iau ir labai nepatenkint? yra madaug tiek pat (6,4 proc.). Didiausia dalis respondent? (42,3 proc.) yra vidutinikai patenkinti savo gyvenimo kokybe. Intrigos ar siurprizo, kas jie tokie, n?ra labiau patenkinti savo gyvenimo kokybe jau?iasi isilavin?, geresnes pajamas gaunantys mon?s.
Palygin? iuos duomenis su 2014 m. apklausos rezultatais, galime sakyti, kad situacija panai: labai patenkint? savo gyvenimo kokybe buvo 8,9 proc., labai nepatenkint? 6,6 proc., o didiausi? dal? (38,6 proc.) sudar? pasirink? vidurin? vertinimo skal?s kategorij? 3 balus i 5.
Kalbant apie asmeninio saugumo jausm?, Lietuvoje mon?s mano, kad nesaugiausiai jie jaust?si ilgalaik?s fizin?s ar protin?s negalios atveju ir netek? darbo. Ilgalaik?s fizin?s ar protin?s negalios atveju labai nesaug?s (33,4 proc.) ir nesaug?s (37,1 proc.) jau?iasi per 70 proc. vis? respondent?. Netek? darbo taip jaust?si gerokai daugiau nei 60 proc. respondent?: 24,2 proc. labai nesaug?s, 41,7 proc. nesaug?s. Tenka pabr?ti, kad maiau saugumo jausmas b?dingas kaimo gyventojams. Saugiausi mon?s jau?iasi situacijose, kurias kontroliuoja patys, pavyzdiui, gimus vaikui.
Ta?iau, jei lyginame 2015 m. duomenis su ankstesni? tyrim? rezultatais, matome iokias tokias ger?jimo tendencijas: 2013 m. apklausa rod?, kad Lietuvos gyventojai ypa? nesaugiai jau?iasi situacijose, susijusiose su darbo netekimu. Tok? poi?r? tais metais isak? 77,6 proc. respondent? (palyginkime: 2010 m. taip teig? 75,1 proc., o 2015 m. 65,9 proc.). Nesaugiai ilgalaik?s fizin?s ar protin?s negalios atveju 2013 m. jaut?si 77 proc. respondent? (palyginkime: 2010 m. taip teig? 81,1 proc., o 2015 m. 70,5 proc.). Nors duomenys rodo geras tendencijas, ta?iau situacija ger?ja ne itin spar?iai.
Socialin? atskirtis gali b?ti apibr?iama kaip procesas ir b?kl?, kurioje individams neprieinamas minimalus gyvenimo kokyb?s ar gero gyvenimo standartas ir kuri didina j? nesaugumo, g?dos jausmus, psichologin? diskomfort?, nepasitik?jim? savimi, pagarbos ir orumo stok?. J?s? atliekami tyrimai rodo stiprius valstyb?s socialin?s paramos l?kes?ius. Pastarieji 25 gyvenimo laisvoje alyje metai i esm?s nepakeit? moni? poi?rio ir jie toliau yra link? kliautis tik valstyb?s pagalba?
Tyrim? duomenimis, l?kes?iai, kad b?tent valstyb? pasir?pins b?stu, darbu, mogaus gerove, vis dar stipr?s.
Tiriam?j? buvo praoma pasakyti, kam tur?t? tekti didiausia atsakomyb? r?pinantis mon?mis tokiose gyvenimo situacijose kaip sulaukus pensijos, ligos atveju, netekus darbo, ilgalaik?s fizin?s ar protin?s negalios atveju arba gimus vaikui: valstybei, pa?iam mogui, artimiesiems ar bendruomenei ir tam tikroms nevyriausybin?ms organizacijoms. is klausimas respondentams uduodamas jau daug met?.
Kaip rodo 2015 m. tyrimo duomenys, mon?s Lietuvoje link? manyti, kad didiausia atsakomyb? tur?t? tekti valstybei. Iimtis ?ia tik vaiko gimimas (iuo atveju didioji dalis (49 proc.) respondent? atsakomyb? priskyr? pa?iam asmeniui). Bet net ir gimus vaikui 42,3 proc. respondent? pasisak? u neabejotin? valstyb?s pareig? pasir?pinti mogumi.
Valstyb?s atsakomyb? mogui, sulaukusiam pensinio amiaus, akcentuoja didiausia dalis apklaust?j? (78,8 proc.). Du tre?daliai respondent? (74,8 proc.) teigia, kad valstyb? tur?t? pasir?pinti mogumi ir ilgalaik?s fizin?s ar protin?s negalios atveju, daugiau nei pus? j? netekus darbo (65,9 proc.) ar susirgus (64,4 proc.).
Ar ios tendencijos stipriai kinta? Saky?iau, kad ne. Jei palygintume 2015 m. duomenis su tyrimas, atliktais 2010 m. arba 2013 m.,
pamatytume, kad tas penkeri? met? laikotarpis stipriai nepaveik? moni? m?stysenos ir poi?ri?. Reikia atkreipti d?mes?, jog valstyb?s vaidmuo utikrinant gerov? sulaukus pensijos 2015 m. akcentuojamas iek tiek silpniau nei 2010 m. (87,5 proc. respondent? tada pasisak? u valstyb?s atsakomyb?). Tas pats pasakytina ir apie situacij? netekus darbo (2015 m. 65,9 proc., 2010 m. 74,8 proc.).
Tyrimo duomenys aikiai rodo, kad mon?s Lietuvoje nelink? pasikliauti bendruomen?s pagalba sunkiose gyvenimikose situacijose. is pasitik?jimas labai menkas (iki 5 proc. respondent? nurod? bendruomen?s vaidmen?). Vis d?lto didiausias bendruomen?s ir nevyriausybini? organizacij? vaidmuo yra siejamas su ligos ar negalios atvejais.
Ar galima sutikti, kad liberalizmo politika galutinai patyr? krach?, nes daugeliui moni? nepriimtina mintis, jog tik jie patys turi pasir?pinti savimi?
Tikrai neteig?iau, kad liberalizmo politika patyr? krach?, nors mintis, kad u savo ateit?, savo likim?, savo gerov? atsakai pats, vis dar n?ra priimtina didelei daliai Lietuvos gyventoj?. Pra?jo tik 25 nepriklausomyb?s metai, o juk daug diskutuojama, kad epocha, kurioje mogus gim? ir uaugo, stipriai veikia jo poi?r? ? aplink?, pasaul?, ? tai, kaip, asmens nuomone, viskas tur?t? b?ti. Gim? nepriklausomyb?s laikotarpiu dar tik engia ? 26-uosius metus. Apklausose jie sudaro nedidel? dal? respondent? (2015 m. apklausoje 1829 m. apklaustieji sudar? 18,2 proc.).
Manau, kad jaunimas, vadinamoji Y karta, vis labiau ima gyvenimo vair? ? savo rankas. Y karta apib?dinama kaip nebijanti prisiimti atsakomyb?s, itin gerai vertinanti save ir savo geb?jimus, pasitikinti savimi, tod?l galima prognozuoti, kad laikui b?gant pasikliovimas vien valstybe ims ma?ti.
moni? savijautai didel? ?tak? daro atlygis u darb?. ?vair?s tyrimai rodo, kad daugiau kaip pus? Lietuvos pilie?i? mano udirbantys per maai. Kod?l lietuviai nesijau?ia laimingi? Kuri visuomen?s dalis atrodo labiausiai diskriminuojama, skriaudiama Lietuvoje?
Visikai pritariu, kad asmen? savijautai didel? ?tak? daro atlygis u darb?. Netgi ne vien udarbis, bet ir darbo s?lygos, darbin?s patirties vertinimas veikia tiek psichologin?, tiek fizin? savijaut? ir galb?t net apskritai moni? poi?r? ? pasaul?, ? visuomen?, kurioje gyvena. Usienyje atlikti tyrimai liudija, jog pernelyg maas darbo umokestis daro neigiam? poveik? asmenin?s gerov?s vertinimams. Tod?l visai nat?ralu, kad jaustis laimingam, kai neturi pakankamai l?? pragyventi, n?ra lengva.
Remiantis m?s? tyrimo duomenimis, dauguma respondent? atsak? ne (84,7 proc.) ? klausim?, ar per pastaruosius metus patyr? diskriminacij?, susijusi? su darbu, pavyzdiui, kreipdamiesi d?l darbo, atlyginimo pak?limo arba paauktinimo pareigose. Antra vertus, 15,3 proc. apklaust?j? vis d?lto jaut? tokio pob?dio diskriminacij?.
Atsakydami ? klausim?, kokia buvo pagrindin? diskriminacijos prieastis, didioji dalis beveik ketvirtadalis (22,6 proc.) pasirinko atsakymo kategorij? mano amius. Lietuvoje amius daniausiai lemia diskriminacij?, susijusi? su darbu. Kiti veiksniai, tokie kaip lytis, eimyniniai ?sipareigojimai, negalia, tautyb? ar pilietyb?, n?ra tokie aktual?s.
Diskusijos d?l Darbo kodekso parod?, kad verslas pasisako u projektinius darbus, kai norima kuo daugiau darbuotoj? paversti laisvais menininkais ir jiems mok?ti tik tada, kai yra usakym?. Ar tokia darbo rinkos tendencija, vadinama uberizacija, gali pad?ti mainti socialin? nelygyb?, o gal tik sukelia dar didesn? nesaugumo jausm??
Mokslin? literat?ra nepateikia vienareikmio atsakymo apie valstyb?s vaidmen? socialinio apr?pinimo kontekste. Socialdemokratin? perspektyva pabr?ia stipri? gerov?s valstyb? kaip pozityv? dalyk?, padedant? utikrinti socialin? lygyb? ir mainti socialin? nelygyb? per perskirstym?. Ir atvirk?iai kiti autoriai (tokie kaip Friedrichas von Hayekas ar Charlesas Murray) stipri? gerov?s valstyb? kritikuoja d?l jos neefektyvumo, despotizmo ir ypa? d?l nesuderinamumo su mogaus laisv?s id?ja.
Tas mintis galima pritaikyti ir ioje situacijoje. Danai teigiama, kad rinkoje savaime nusistovi paklausos ir pasi?los pusiausvyra. Tai priklauso nuo abiej? pusi?, nuo konkre?i? aplinkybi?, tad vienareikmio atsakymo n?ra. Net ir situacijos, kuriose egzistuoja tam tikras nesaugumo laipsnis, gali pad?ti mainti socialin? nelygyb?.

1 Komentaras

  1. biuro

    2020-08-30 16:33

    Taip, nes tiesiog mon?s bijo eksperimentuoti ir lipti i savo komforto zonos.. Jei visi apsimainyt? darbais ir dirbt? tokius, kokius nori, o ne kokius gauna, b?t? patenkint? rodiklis gerokai auktesnis..