Patenkint? savo gyvenimu Lietuvoje � ma�iau kaip 10 proc.

Dainoras LUKAS

Jau vien tai, kad Lietuvoje daug �moni? gyvena �emiau skurdo ribos, parodo, kad ka�kas negerai m?s? valstyb?je. Taip sako Kauno technologijos universiteto mokslinink? Egl? Butkevi?ien?. Vie�osios politikos ir administravimo instituto docent?s nuomone, Lietuvos pilie?iai link? manyti, jog valstybei tur?t? tekti did�iausia atsakomyb? r?pinantis �mogumi sud?tingose jam gyvenimo situacijose.
� �iuolaikin? visuomen? sudaro susiskald�iusios, atsiskyrusios bendruomen?s ir tik nedidel? dalis j? gali naudotis socialine gerove. Dauguma turi ma�ai vilties pakelti savivert?. Ar ne tai ir yra alkoholizmo, emigracijos, savi�udybi? prie�astis? Kas �iuolaikiniam �mogui yra gerov? arba geras gyvenimas?
� Kalb?dami apie gerov?, mes da�nai j? siejame su asmeniniu socialiniu saugumu, kitaip sakant, su tam tikra vidine b?sena, kai individas jau?iasi u�tikrintas, patenkintas savo dabartimi bei ateitimi, saugus. Kas �mogui yra tas saugumas � daugiausia priklauso nuo paties asmens. Tai gali b?ti tiek material?s, tiek nematerial?s dalykai: nekilnojamoji nuosavyb?, gerai mokamas darbas, karjera, pripa�inimas ir t. t. N?ra universalios formul?s visiems �
kiekvienam gerov?s ir saugumo jausm? u�tikrina individualus veiksni? rinkinys. Ta?iau prie�ingoje situacijoje � kai individas pasijunta nesaugus, neu�tikrintas d?l savo ateities � gali rastis ?vairiausi? min?i?, kaip i� tokios situacijos i�tr?kti: kai kas pasirenka tiesiog u�simir�ti taurel?je, ie�koti laim?s ir saugumo, kurti savo ateit? sve?iose �alyse, o silpnumo minut? � net ir palikti �? pasaul?.
Dar Emile�is Durkheimas (1858�1917), kuris yra laikomas vienu sociologijos mokslo pradinink?, teig?, kad visuomen?je labai svarbios plataus masto j?gos, nuo kuri? priklauso pavieni? individ? b?sena ir elgesys. Nagrin?damas savi�udybi? prie�astis, jis teig?, kad savi�udyb? yra socialinis faktas ir j? reikia ai�kinti remiantis kitais socialiniais faktais: visuomen?je savi�udybi? skai?iaus augim? lemia ne individualios prie�astys, o tam tikri kiti socialiniai faktai � nedarbas, skurdas ir kita.
Kaip rodo 2015 m. apklausos duomenys, labai patenkinti savo gyvenimo kokybe yra vos 7,5 proc. apklaust?j?. Ta?iau ir labai nepatenkint? yra ma�daug tiek pat (6,4 proc.). Did�iausia dalis respondent? (42,3 proc.) yra vidutini�kai patenkinti savo gyvenimo kokybe. Intrigos ar siurprizo, kas jie tokie, n?ra � labiau patenkinti savo gyvenimo kokybe jau?iasi i�silavin?, geresnes pajamas gaunantys �mon?s.
Palygin? �iuos duomenis su 2014 m. apklausos rezultatais, galime sakyti, kad situacija pana�i: labai patenkint? savo gyvenimo kokybe buvo 8,9 proc., labai nepatenkint? � 6,6 proc., o did�iausi? dal? (38,6 proc.) sudar? pasirink? vidurin? vertinimo skal?s kategorij? � 3 balus i� 5.
Kalbant apie asmeninio saugumo jausm?, Lietuvoje �mon?s mano, kad nesaugiausiai jie jaust?si ilgalaik?s fizin?s ar protin?s negalios atveju ir netek? darbo. Ilgalaik?s fizin?s ar protin?s negalios atveju labai nesaug?s (33,4 proc.) ir nesaug?s (37,1 proc.) jau?iasi per 70 proc. vis? respondent?. Netek? darbo taip jaust?si gerokai daugiau nei 60 proc. respondent?: 24,2 proc. labai nesaug?s, 41,7 proc. � nesaug?s. Tenka pabr?�ti, kad ma�iau saugumo jausmas b?dingas kaimo gyventojams. Saugiausi �mon?s jau?iasi situacijose, kurias kontroliuoja patys, pavyzd�iui, gimus vaikui.
Ta?iau, jei lyginame 2015 m. duomenis su ankstesni? tyrim? rezultatais, matome �iokias tokias ger?jimo tendencijas: 2013 m. apklausa rod?, kad Lietuvos gyventojai ypa? nesaugiai jau?iasi situacijose, susijusiose su darbo netekimu. Tok? po�i?r? tais metais i�sak? 77,6 proc. respondent? (palyginkime: 2010 m. taip teig? 75,1 proc., o 2015 m. � 65,9 proc.). Nesaugiai ilgalaik?s fizin?s ar protin?s negalios atveju 2013 m. jaut?si 77 proc. respondent? (palyginkime: 2010 m. taip teig? 81,1 proc., o 2015 m. � 70,5 proc.). Nors duomenys rodo geras tendencijas, ta?iau situacija ger?ja ne itin spar?iai.
� Socialin? atskirtis gali b?ti apibr?�iama kaip procesas ir b?kl?, kurioje individams neprieinamas minimalus gyvenimo kokyb?s ar gero gyvenimo standartas ir kuri didina j? nesaugumo, g?dos jausmus, psichologin? diskomfort?, nepasitik?jim? savimi, pagarbos ir orumo stok?. J?s? atliekami tyrimai rodo stiprius valstyb?s socialin?s paramos l?kes?ius. Pastarieji 25 gyvenimo laisvoje �alyje metai i� esm?s nepakeit? �moni? po�i?rio ir jie toliau yra link? kliautis tik valstyb?s pagalba?
� Tyrim? duomenimis, l?kes?iai, kad b?tent valstyb? pasir?pins b?stu, darbu, �mogaus gerove, vis dar stipr?s.
Tiriam?j? buvo pra�oma pasakyti, kam tur?t? tekti did�iausia atsakomyb? r?pinantis �mon?mis tokiose gyvenimo situacijose kaip sulaukus pensijos, ligos atveju, netekus darbo, ilgalaik?s fizin?s ar protin?s negalios atveju arba gimus vaikui: valstybei, pa?iam �mogui, artimiesiems ar bendruomenei ir tam tikroms nevyriausybin?ms organizacijoms. �is klausimas respondentams u�duodamas jau daug met?.
Kaip rodo 2015 m. tyrimo duomenys, �mon?s Lietuvoje link? manyti, kad did�iausia atsakomyb? tur?t? tekti valstybei. I�imtis ?ia � tik vaiko gimimas (�iuo atveju did�ioji dalis (49 proc.) respondent? atsakomyb? priskyr? pa?iam asmeniui). Bet net ir gimus vaikui 42,3 proc. respondent? pasisak? u� neabejotin? valstyb?s pareig? pasir?pinti �mogumi.
Valstyb?s atsakomyb? �mogui, sulaukusiam pensinio am�iaus, akcentuoja did�iausia dalis apklaust?j? (78,8 proc.). Du tre?daliai respondent? (74,8 proc.) teigia, kad valstyb? tur?t? pasir?pinti �mogumi ir ilgalaik?s fizin?s ar protin?s negalios atveju, daugiau nei pus? j? � netekus darbo (65,9 proc.) ar susirgus (64,4 proc.).
Ar �ios tendencijos stipriai kinta? Saky?iau, kad ne. Jei palygintume 2015 m. duomenis su tyrimas, atliktais 2010 m. arba 2013 m.,
pamatytume, kad tas penkeri? met? laikotarpis stipriai nepaveik? �moni? m?stysenos ir po�i?ri?. Reikia atkreipti d?mes?, jog valstyb?s vaidmuo u�tikrinant gerov? sulaukus pensijos 2015 m. akcentuojamas �iek tiek silpniau nei 2010 m. (87,5 proc. respondent? tada pasisak? u� valstyb?s atsakomyb?). Tas pats pasakytina ir apie situacij? netekus darbo (2015 m. � 65,9 proc., 2010 m. � 74,8 proc.).
Tyrimo duomenys ai�kiai rodo, kad �mon?s Lietuvoje nelink? pasikliauti bendruomen?s pagalba sunkiose gyvenimi�kose situacijose. �is pasitik?jimas labai menkas (iki 5 proc. respondent? nurod? bendruomen?s vaidmen?). Vis d?lto did�iausias bendruomen?s ir nevyriausybini? organizacij? vaidmuo yra siejamas su ligos ar negalios atvejais.
� Ar galima sutikti, kad liberalizmo politika galutinai patyr? krach?, nes daugeliui �moni? nepriimtina mintis, jog tik jie patys turi pasir?pinti savimi?
� Tikrai neteig?iau, kad liberalizmo politika patyr? krach?, nors mintis, kad u� savo ateit?, savo likim?, savo gerov? atsakai pats, vis dar n?ra priimtina didelei daliai Lietuvos gyventoj?. Pra?jo tik 25 nepriklausomyb?s metai, o juk daug diskutuojama, kad epocha, kurioje �mogus gim? ir u�augo, stipriai veikia jo po�i?r? ? aplink?, pasaul?, ? tai, kaip, asmens nuomone, viskas tur?t? b?ti. Gim? nepriklausomyb?s laikotarpiu dar tik �engia ? 26-uosius metus. Apklausose jie sudaro nedidel? dal? respondent? (2015 m. apklausoje 18�29 m. apklaustieji sudar? 18,2 proc.).
Manau, kad jaunimas, vadinamoji Y karta, vis labiau ima gyvenimo vair? ? savo rankas. Y karta apib?dinama kaip nebijanti prisiimti atsakomyb?s, itin gerai vertinanti save ir savo geb?jimus, pasitikinti savimi, tod?l galima prognozuoti, kad laikui b?gant pasikliovimas vien valstybe ims ma�?ti.
� �moni? savijautai didel? ?tak? daro atlygis u� darb?. ?vair?s tyrimai rodo, kad daugiau kaip pus? Lietuvos pilie?i? mano u�dirbantys per ma�ai. Kod?l lietuviai nesijau?ia laimingi? Kuri visuomen?s dalis atrodo labiausiai diskriminuojama, skriaud�iama Lietuvoje?
� Visi�kai pritariu, kad asmen? savijautai didel? ?tak? daro atlygis u� darb?. Netgi ne vien u�darbis, bet ir darbo s?lygos, darbin?s patirties vertinimas veikia tiek psichologin?, tiek fizin? savijaut? ir galb?t net apskritai �moni? po�i?r? ? pasaul?, ? visuomen?, kurioje gyvena. U�sienyje atlikti tyrimai liudija, jog pernelyg ma�as darbo u�mokestis daro neigiam? poveik? asmenin?s gerov?s vertinimams. Tod?l visai nat?ralu, kad jaustis laimingam, kai neturi pakankamai l?�? pragyventi, n?ra lengva.
Remiantis m?s? tyrimo duomenimis, dauguma respondent? atsak? �ne� (84,7 proc.) ? klausim?, ar per pastaruosius metus patyr? diskriminacij?, susijusi? su darbu, pavyzd�iui, kreipdamiesi d?l darbo, atlyginimo pak?limo arba paauk�tinimo pareigose. Antra vertus, 15,3 proc. apklaust?j? vis d?lto jaut? tokio pob?d�io diskriminacij?.
Atsakydami ? klausim?, kokia buvo pagrindin? diskriminacijos� prie�astis, did�ioji dalis � beveik ketvirtadalis (22,6 proc.) � pasirinko atsakymo kategorij? �mano am�ius�. Lietuvoje am�ius da�niausiai lemia diskriminacij?, susijusi? su darbu. Kiti veiksniai, tokie kaip lytis, �eimyniniai ?sipareigojimai, negalia, tautyb? ar pilietyb?, n?ra tokie aktual?s.
� Diskusijos d?l Darbo kodekso parod?, kad verslas pasisako u� projektinius darbus, kai norima kuo daugiau darbuotoj? paversti laisvais menininkais ir jiems mok?ti tik tada, kai yra u�sakym?. Ar tokia darbo rinkos tendencija, vadinama uberizacija, gali pad?ti ma�inti socialin? nelygyb?, o gal tik sukelia dar didesn? nesaugumo jausm??
� Mokslin? literat?ra nepateikia vienareik�mio atsakymo apie valstyb?s vaidmen? socialinio apr?pinimo kontekste. Socialdemokratin? perspektyva pabr?�ia stipri? gerov?s valstyb? kaip pozityv? dalyk?, padedant? u�tikrinti socialin? lygyb? ir ma�inti socialin? nelygyb? per perskirstym?. Ir atvirk�?iai � kiti autoriai (tokie kaip Friedrichas von Hayekas ar Charlesas Murray) stipri? gerov?s valstyb? kritikuoja d?l jos neefektyvumo, despotizmo ir ypa? d?l nesuderinamumo su �mogaus laisv?s id?ja.
Tas mintis galima pritaikyti ir �ioje situacijoje. Da�nai teigiama, kad rinkoje savaime nusistovi paklausos ir pasi?los pusiausvyra. Tai priklauso nuo abiej? pusi?, nuo konkre?i? aplinkybi?, tad vienareik�mio atsakymo n?ra. Net ir situacijos, kuriose egzistuoja tam tikras nesaugumo laipsnis, gali pad?ti ma�inti socialin? nelygyb?.