2019 sausio
22
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Pavojus: medžiotojai puola!

    Siųsti Versija spausdinimui

    „Narkomafijos“ šešėlis

    „Alio, Raseinių“ krapšotyrininkui teko girdėti vieną labai keistą istoriją apie medžiotojus.
    Kauno rajone vienkiemio sodybą nusipirkę žmonės savaitgalį pasikvietė svečių ir, kaip įprasta, pradėjo čirškinti kepsnius, gurkšnoti girą,alutį. Tačiau malonų bendravimą netikėtai nutraukė pievoje pasirodę vyrai su šautuvais. Nekomentuodami savo pasirodymo aplinkybių, jie tiesiog praėjo per privačią pievą ir išnyko miške, kuris taip pat buvo privati teritorija.
    Vaikai jautėsi ir išsigandę, ir suintriguoti. Suaugusieji – priblokšti. Kai kurie neprarasdami linksmos nuotaikos spėliojo – ar tai nebus vietinės narkomafijos atstovai?
    Tačiau netikėtumai tuo dar nesibaigė. Po keliolikos minučių miške pasigirdo šauksmas. Jis darėsi vis garsesnis, šūkaujančių balsų nuolat daugėjo. Šūksniai tapo vis grėsmingesni. Pobūvio gamtoje dalyviai labai rimtai sunerimo ir jau buvo pasirengę skambinti pagalbos telefonu. Vaikai ir moterys sulėkė slėptis į namą, vyrai liko lauke, pasirengę atremti iš miško grėsmingai artėjančią ataką.
    Netrukus tarp medžių ėmė šmėžuoti ryškiai oranžinės spalvos. Tai buvo liemenės, kurias vilkėjo garsiai šūkaujantys vyrai, kaip netrukus paaiškėjo, medžioklėje dalyvaujantys varovai. Varovai praėjo pievos pakraščiu ir pamažu nutolo.

    Atsidūrė „karo“ zonoje

    Pobūvio gamtoje dalyviai labai nustebo supratę, kad buvo patekę į aktyvios medžioklės teritoriją, ir jei, pavyzdžiui, į pievą būtų atbėgusi stirna, įkandin jos galėjo atšvilpti ir medžioklinių šautuvų šratai. Apie galimas pasekmes net šiurpu buvo pagalvoti. Be to, žinant kad dalis medžiotojų nuolat stiprinasi „žvalinančiais“ stipriaisiais gėrimais, kilo tikėtina grėsmė, kad koks nors pobūvio dalyvis galėjo būti palaikytas medžioklės objektu – pavyzdžiui, briedžiu.
    „Tiesą sakant nežinau, ar aš su ragais“, – mįslingai pažvelgęs į savo žmoną bandė juokauti vienas svečias. Tačiau linksma nuotaika buvo išblėsusi. Sodybą su beveik hektaro žemės plotu įsigiję šeimininkai suglumę svarstė, ką jie nusipirko – ramią užuovėją ar medžiotojų poligoną?
    Atrodo, kad Lietuvoje taip keistai tenka svarstyti ne vienai šeimai ir net ne vienai bendruomenei, įsikūrusiai netoli miškų. Situacija tokia,kad jų ramybė tam tikra prasme – dvivamzdžiais ginkluotų medžiotojų rankose.
    Neperdėtai galima pasakyti, kad situacija tikrai grėsminga. Tuo susirūpino ne tik aprašytos sodybos savininkai, bet ir Raseinių krašte gyvenantys žmonės. Kaip „Alio,
    Raseiniai“ jau skelbė, Raseinių krašto žemės ir miškų savininkų asociacija rinkosi į savo pirmąjį ataskaitinį susirinkimą, kuriame ypač daug dėmesio skirta Medžioklės įstatymui.
    Lietuvos miškų savininkų asociacijos tarybos narys Kazimieras Šiaulys teigė nežinąs jokio kito dokumento, kuris taip niekintų nuosavybę, kaip tai daro Lietuvoje galiojantis Medžioklės įstatymas.
    Raseinių rajono Betygalos kaimo ūkininkas Romas Mūras (beje, pats medžiotojas) vardijo priežastis, kodėl turi rimtų priekaištų medžiotojams. „Pirmoji priežastis, dėl kurios nenorėčiau, kad Betygalos medžiotojų klubas medžiotų mano žemėse ir miške yra ta, kad klubas visiškai nesiskaito su manimi, kaip žemės savininku. Antra, 2006 metais užsodinau 22,34 ha naujo miško dirbamoje žemėje. Prašiau medžiotojų, kad jie padėtų bent jau medelius aptepti repelentais. Nesutiko. Medžioti nori, o padirbėti savo labui – ne. Tai nesąžininga. Trečia, aš noriu, kad mano miške gyventų įvairi laukinė fauna, o medžiotojai baigia ją išnaikinti“, – dėstė ūkininkas.

    Medžiotojai – įtakingi

    Žemės ir miškų savininkai įsitikino, kad užkirsti kelią medžiotojų tikslams – labai sudėtinga, nes, kaip taisyklė, medžiotojų būreliams priklauso nemažai įtakingų asmenų,
    turinčių galių daryti įtaką įstatymų priėmimo procesams.
    Miško savininkai skundžiasi, kad medžiotojai ne tik šeimininkauja jų plotuose, bet ir stengiasi, kad čia gyventų kuo daugiau šernų. Tvirtinama, jog tikras šernų auginimo vajus prasidėjo tuomet, kai į medžiotojų būrelius įsirašė „naujieji lietuviai“.
    Vienas stambiausių Raseinių rajono ūkininkų Mykolas Hofertas mano, kad Medžioklės įstatyme turi būti įteisinta sutartis, be kurios medžiotojas neturėtų teisės kelti koją į privačias valdas.
    Teigiama, kad medžiotojų visureigiais išraižyti ūkininkų pasėliai, pievos – viena dažniausių konfliktų tarp žemės savininkų ir medžiotojų priežasčių. Ūkininkai užsiminė,
    jog dėl bandymų apsaugoti savo plotus iš medžiotojų sulaukia net grasinimų. Kalbėta apie grasinimus sudeginti. O sudeginti, pasak ūkininkų,  galima ne tik pastatus. Gerai dega ir prinokęs javų laukas. Susirinkime teigta, kad yra atvejų, kai medžiotojų grasinimai buvo ištesėti: supleškėjo viena sodyba. „Bet pamėgink tai teisme įrodyti“, – su kartėliu kalbėjo ūkininkai.Miško ir žemės savininkus piktinantis Medžioklės įstatymas dažnai vadinamas sovietiniu, nes jame nesaugoma nuosavybė. Pasak Raseinių krašto žemės ir miškų savininkų asociacijos aktyvistų, savininkų interesai bus apginti tik tuomet, jei įstatyme bus įtvirtinti vadinamieji privatūs medžioklės vienetai.
    Žemės ir miškų savininkų interesus bandoma ginti ir Seime. Su žemės ir miškų savininkų atstovais parlamente buvo susitikę Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariai
    Justinas Urbanavičius ir Vincas Babilius. Buvo aptartos Medžioklės įstatymo keistinos nuostatos. Raseinių krašto žemės ir miško savininkų asociacijos pirmininkė Skaidrutė  Žuvelaitienė pristatė asociacijos rezoliuciją „Dėl pažeidimo privačios nuosavybės LR Medžioklės įstatyme ir LR Saugomų teritorijų įstatyme“.
    Rezoliucijoje konstatuojama, kad šiuo metu galiojantys minimi įstatymai pažeidžia žemės ir miško valdytojo privačią nuosavybės teisę ir įvardijami keistini dalykai.

    Sena kova

    Žemės ir miškų savininkai su medžiotojais kovoja jau seniai. Sėkmė iki šiol lydėjo tik medžiotojus, nors privačių valdų savininkai ne kartą ieškojo paramos ir Prezidentūroje.Pavyzdžiui,  2006 metais Lietuvos miško savininkų asociacija ir Privačių medžioklės plotų savininkų asociacija kreipėsi į jo ekscelenciją Prezidentą Valdą Adamkų su prašymu vetuoti Seime priimtas Medžioklės įstatymo pataisas.
    Su analogišku prašymu vetuoti LR Seimo 2006-07-18 priimtą Medžioklės 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą į prezidentą kreipėsi ir įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių grupė. Rašte prezidentui buvo pažymima, jog paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną priimtos Medžioklėsįstatymo pataisos „Pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisintą nuosavybės neliečiamumo principą ir miško bei žemės savininkų teises.“
    Kontraversiškas Medžioklės įstatymas buvo priimtas 2002 m., ir jau tada didelė dalis visuomenės atstovų jį įvertino kaip akivaizdžiai pažeidžiantį savininkų teises disponuoti savo nuosavybe. Prezidentas V. Adamkus tuomet pirmą kartą vetavo šį įstatymą, tačiau Seimas kairiųjų daugumos balsais atmetė prezidento veto ir priėmė įstatymą neatsižvelgdamas į prezidento teiktas pataisas.
    „Tačiau niekas nepasikeitė ir į valdžią atėjus dešiniesiems“, –  neslėpdamas nusivylimo sakė Raseinių krašto žemės ir miškų savininkų asociacijos susirinkime asociacijos
    tarybos narys K. Šiaulys.

    1 Komentaras

    1. viktoras

      2011 - 10 -01 16:39

      Geras straipsnis.Bet , deja , jis nieko nekeicia.Greit 10 metu ,kaip vyksta kova tarp abieju pusiu. Buvo ir Konstitucinio Teismo sprendimas. Apie neteisybe pastoviai raso LMSA . O in iciatyvos ginca perkelti i aukstesni lygi /Briuselis/ NERA .Prezidentei, Kubiliui ,Seimui kasmet ivairiu asociaciju , konferenciju, suvaziavimu kreipimai i valdzia nieko neduoda.Tad visa audra stiklineje tesis ilgai , neziurint nauju asociaciju skaiciaus didejimu.Reikia drasos ir ryzto.Bet geriau vyldyti strucio politika ir retkarciais iskisus galva pranesti ,kad “kovojama” uz savininkus.