Pegasui – 10

Siųsti Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Dešimt metų neformaliai kūrybinei organizacijai – didelis laikotarpis. Daug panašių darinių Lietuvoje dėl įvairių priežasčių neįveikė tokio laiko barjero. Galime prisiminti legendinę lietuvių dailininkų grupę „Ars“, palikusią gilų pėdsaką šalies dailėje…   

Idėja sukurti atskirą draugiją sklandė jau senokai. S. Matelis, V. Bulotas, R. Juška ir V. Vitkus buvo pradėję dirbti prie kūrybinės grupės „Tiltas“ nuostatų, tačiau sumanymas įgyvendintas tik 2001 metais. Bendriją savo patalpose mielai priglaudė Raseinių krašto istorijos muziejus.                  

Parodos     

 Bendrijos „Pegasas“ pirmieji kūrybiniai siekiai pradžioje buvo nukreipti į intensyvią parodinę veiklą. Tą pradžią ir išvydo raseiniškiai. Vėliau parodos vyko Jurbarko ir
Tauragės miestuose bei rajonuose, Kėdainiuose, Ukmergėje, Plungėje. Prie „Pegaso“ rengiamų parodų prisijungė ir ne bendrijos nariai (tapytojai A. Januškevičiūtė, K. Užuotas, grafikas E. Mikalauskas ir kt.).2003 metais Gintarė Borkertaitė (dabar – Norkienė) tapo respublikinės ekslibrisų parodos, skirtos Raseinių miesto 750 metų jubiliejui, laureate.      

Į parodų sales netilpo medžio drožėjų Ričardo Ramanausko ir Zenono Liekio kūriniai. Pastarojo akvarelės nuolat puošia „Pegaso“ parodas. Šių meistrų mažosios architektūros kūrinius galima pamatyti Raseinių rajono miestelių gatvėse ir aikštėse, rekreacinėse zonose, mokyklų kiemuose ir privačiose sodybose.   

Gerų atsiliepimų apie parodas sulaukta iš Kėdainių meno mokyklos dėstytojų, profesionalų dailininkų iš Tauragės, Jurbarko, Veliuonos, Plungės, Žemaičių draugijos Šilalės skyriaus ir kt. Per pirmuosius 5 metus dalyvauta 3 pleneruose, surengtos 9 grupinės ir 9 personalinės parodos. Padedamas „Pegaso“ bendrijos narių, daug nuveikė pirmasis pirmininkas Vytautas Bulotas.  Daug gyvumo, atlikimo technikos įvairovės į „Pegaso“ veiklą įnešė kiek vėliau į bendriją įsilieję nariai – Saulius Matelis, Gitana Evseičikaitė. S. Matelis kūryboje paneigia saldžiarūgštį estetizmą. Jo žmonių aktuose nėra aklo, akademinio anatomijos perteikimo, juose Saulius ieško filosofinės prasmės. Įdomiu aspektu, dažnai naudodamas minimalistinį spalvinį sprendimą, drobėse jis pateikia architektūros ir urbanistikos vaizdus.   

Ganėtinai veržliai į nusistovėjusią kūrybinės technikos rutiną įsiveržė jaunoji menininkė G. Evseičikaitė. Bendrijai tikrai trūko taikomosios dailės atstovės, gebančios talentingai reikštis grafikos srityje.

Gilų pėdsaką bendrijos parodinėje veikloje paliko 2007 metais vykusi penktoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Tarp  mažesnių Lietuvos rajonų išsiskyrė raseiniškių
kūryba, kuri buvo pristatyta Plungėje, Plateliuose ir Kelmėje. Tapybos, grafikos ir meninės fotografijos darbus eksponavo G. Norkienė, S. Matelis, V. Petraitis, S. Sauraza, A. Norkus, S. Gudaitis ir. V. Vitkus. Meninės fotografijos atstovai bei dailėtyrininkai atkreipė dėmesį į S. Gudaičio ir G. Norkienės kūrybą.    

2007 metais Raseinių krašto istorijos muziejuje vyko Lietuvos tautodailės paroda – konkursas, skirtas Maironiui atminti. Dalyvavo garbus bendrijos narys Jonas Sauraza, kuris kažkada jau buvo tokio renginio laureatu. Tarp žinomų šalies menotyrininkų ir dailininkų, tokių kaip dr. A. Pačiulpaitė, V. Ciplijauskas ir R. Bičiūnas, komisijos nariais buvo ir du bendrijos nariai, o Gintarė Borkertaitė – konkurso kuratore.  
  

2008 metais Gintarė sėkmingai dalyvavo tarptautiniame ekslibrisų projekte „Ex libris. ŠU Humanitariniam fakultetui – 50 metų“. Antrajame kūrybiniame penkmetyje parodos vyko Vilniuje, Kauno rajone, Šiauliuose, Kelmėje, Plungėje ir Plungės rajone. Nebuvo pamiršti Raseinių rajono mažesni miesteliai ir gyvenvietės. Kūrybiniai darbai eksponuoti Betygaloje, Nemakščiuose, Ginčaičiuose ir Kalnujuose. Čia aktyvumu pasižymėjo Albertas Dukauskas.   

Dalyvavimas projektuose  

2003 metais bendrija kaip partnerė dalyvavo Europos paveldo dienų „Medinė architektūra“ Tauragės apskrities renginiuose. 2005 metais dalyvauta Europos paveldo
dienų renginiuose Kauno apskrityje, taip pat asociacijos „Idėjų upė“ labdaros akcijose „Angelas“.   

2008 metais asociacija „Bardų klubas“ ir Raseinių menininkų bendrija surengė bendrą kūrybos projektą, kurį pristatė miestelėnams. Projekto šūkis – „Neklausk, ką tau duoda miestas, klausk, ką tu jam duodi“.      

2008 metais Raseinių krašto istorijos muziejus jau antrą kartą pakvietė grafikus profesionalus iš Vilniaus ir Kauno (Romualdą Čarną, Robertą Vaigeltaitę – Vasiliūnienę,  Rasą Žmuidienę) į tradicinį plenerą, skirtą iškilaus grafiko Jono Kuzminskio atminčiai. Abiejuose pleneruose dalyvavo ir bendrijos „Pegasas“ nariai.        

Individualūs ir grupiniai projektai 

2008 metais Vidmanto Petraičio iniciatyva buvo pradėtas įgyvendinti kūrybinis projektas „Pakeleiviai“. Drauge dalyvavo S. Matelis ir V. Bulotas. Aplankyti Rokai,
Babtai, Taurakiemis (Kauno raj.). Vėliau, pasitelkęs skaitovą Darių Peckų, Vidmantas vykdė projektą savarankiškai.      

2009 metais raseiniškiai išdrįso įžengti į Vilnių – Senamiesčio menininkų galeriją /dirbtuves. Tais pačiais metais buvo pristatytas kitas kūrybinis projektas „Keturi“. Jame 2008 metais bendrijos iniciatyva Raseinių krašto istorijos muziejuje įvyko Jurbarko tautodailininkų bendrijos „Mituva“ (pirmininkė Eglė Untulytė) kūrybos darbų paroda. Beje, tuomet „Pegaso“ gretose debiutavo tapytojas Albertas Dukauskas. 2009 metais užsimezgė draugystė su Vilniaus senamiesčio dailininkais Šarūne Bartašiūte – Kaupiene, Dariumi Kaupu, Ieva Skaurone, Agne Juškaite, Lina Karaliūte, Onute Juškiene ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoju Pauliumi Juška.  

2009 metais kovo mėnesį „Pegasas“ gavo kvietimą iš Molėtų dailės galerijos „Akcija M“ dalyvauti jų rengiamoje dailės stovykloje. 2009 metais birželio pabaigoje Raseinių krašto istorijos muziejaus patalpose buvo surengta Senamiesčio menininkų galerijos narės vilnietės Linos Karaliūtės, šiluviškio Martyno Jankevičiaus (dabar vilniečio) bei jo sesers Gerdos kūrybos darbų paroda. L. Karaliūtės dalyvavimas parodoje gali būti vertinamas kaip atsakomasis vilniečių vizitas.      

2010 metais, kaip ir buvo žadėta, ukmergiškis dailininkas, dambrelininkas Egidijus Darulis į Raseinius atvežė savo krašto menininkų grafikos, tapybos, skulptūros, koliažo ir meninės fotografijos darbus. Raseinių menininkų bendrijos „Pegasas“ narius ir ukmergiškius menininkus jau nuo 2006 metų sieja kūrybinė draugystė, nors pavieniai dailininkai lankėsi ir anksčiau.    

 Reikia pabrėžti, kad pastovi ir nuolatinė draugystė „Pegasą“ sieja su Raseinių tautodailininkų bendrijos „Sodžius“ nariais.     

Darbas su jaunimu

 Nuo 2006 metų VVG „Raseinių krašto bendrija“ pradėjo ruošti projektą, skirtą kryždirbystei ir kryždirbiams. Jame aktyviai dalyvavo ir „Pegaso“ nariai. Užmegsti dalykiniai ryšiai su Raseinių meno mokyklos dailės klase.     

2007 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Raseinių specialiąja mokykla: gegužės 30 d. buvo vykdomas bendras projektas „Kalba be žodžių“, o kitų metų balandžio 23 d. šios mokyklos mokiniai pakvietė pegasiškius į amatų šventę.      

2008 metais Raseinių krašto istorijos muziejus įgyvendino į jaunimą orientuotą projektą „Šiluvos paveldas grafikoje“. Kaip ir kituose panašaus pobūdžio projektuose,
pasižymėjo G. Norkienė. Jai talkino ir kiti bendrijos nariai.

1 Komentaras

  1. vito

    2011 - 11 -07 20:45

    OT – Gerb. šio puslapio Adminui – ar galima būtų padaryti taip, kad pradiniam psl. užsikrautų mažos nuotraukytės, o ne didžiosios originaliosios?