Piligrim? kelio duob?s

Versija spausdinimui

Ugn? TIMONYT?

Dar taip neseniai diaug?m?s Piligrim? keliu, sujungusiu iluv? su Tytuv?n? bany?ios ir vienuolyno ansambliu, su Kryi? kalnu, o iandien to kelio akmenukai jau yra ? keliautoj? batus ir trina nuospaudas, kaitina aistras.

Reikia bany?ios?

Aistros ?sipliesk? tuomet, kai paaik?jo, jog iauli? rajono taryba, kurios teritorijoje yra Kryi? kalnas, savo pos?dyje ketina keisti Kryi? kalno detal?j? plan?, pagal kur? b?t? galima registruoti sklyp? V? Registr? centre ir taip atsirast? galimyb? statyti bany?i? prie Kryi? kalno. i vieai pasklidusi informacija sujudino aktyviau nusiteikusi? visuomen?s dal?, nes tokie ketinimai atrod? tarsi nukrit? i dangaus, apie tai nebuvo vieai diskutuota, nesvarstyta su visuomene, ar i vis tokioje vietoje reikia bany?ios? Tuo labiau, jog ir pati rajono savivaldyb? yra nusta?iusi s?lyg?, kad svarbi? objekt? net ir koncepcija turi b?ti vieai pristatoma visuomenei, jau nekalbant apie tok? svarb? dalyk? kaip detaliojo plano keitimas. ibalo ? ugn? pilstel?jo ir rajono savivaldyb?s Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus ved?ja Vilija Vai?ekauskien?. ? klausim?, kod?l plano korekcijos organizator? yra rajono savivaldyb?, o ne iauli? vyskupija, atsakiusi, jog galb?t pati savivaldyb? statys bany?i?. Paprasti pilie?iai tok? pasakym? suprato ne kaip isisukin?jim? nuo tiesaus atsakymo, o tiesiogiai, tod?l dar labiau sunerimo: nebent pats velnias b?t? aps?d?s j? rajono valdan?iuosius, jei tokiu sunkme?iu jie dar ir bany?ias prad?t? statyti. ioje vietoje sutriko ir pats rajono meras Algimantas Gaubas: iuo metu em?, kurioje numatytas sklypas bany?iai, yra valstyb?s, kuri? panaudos sutartimi valdo savivaldyb?, bet nein?s, kam ji bepriklausyt?, jei b?t? pastatyta bany?ia.

Popieiaus ?aminimui

2007 metais dar Gedimino Kirkilo Vyriausyb? yra patvirtinusi Jono Pauliaus II piligrim? kelio k?rimo ir jo objekt? pritaikymo piligrim? ir turizmo reikm?ms 2007-
2013 met? program?, ? kuri?, suprantama, pateko ir Kryi? kalnas. Neseniai Vyriausyb? Kryi? kalnui skyr? per pus? milijono, 576 litus, u kuriuos buvo numatyta atlikti archeologinius tyrimus, apviesti teritorij?, o 59 t?kst. lit? i tos sumos ketinta skirti Kryi? kalno detal?j? plan? rengsian?iai architekt? ?monei. 15 t?kst. lit? numatyta skirti medin?s koply?ios, kurioje popieius Jonas Paulius II aukojo Miias, nugriovimui. mon?s iandien t? koply?i? vadina popieiaus vardu. Jei iandienos diskusijos virst? k?nu, tai jo vardu vadint?si ir naujoji bany?ia.

Nesutaria net vyskupai

Krik?ionyb?s iniasklaidos atstovas Juozas Dapauskas sako, jog prie Kryi? kalno vyko ir tebevyksta ?vair?s procesai. Sovietme?iu ?ia gyvavo slapta pogrindin? piligrimyst?: mon?s kalne statydami kryius ireik? ir savo pasiprieinim? ateizmui, ir tik?jimo patirt?, liudijimus. Tai buvo asmeninio tik?jimo vieta, kur mon?s nedavo savo kryius, kaip enklus, kad su Dievo pagalba isispr?st? j? asmenin?s problemos. Daugyb? kryi? ireikia nuoirdi? pad?k? u iklausytas maldas. Kryi? kalnas tik?jimo, kuris kilnoja kalnus, kalnas.
J. Dapausko pasteb?jimu, Kryi? kalnas yra ir labai intymi vieta, ir kartu viea. Nesinor?t?, kad i vieta tapt? tik turist? lankomu objektu. Nor?t?si, kad gilus Kryi?
kalno savitumas ilikt?. Tam, be abejo, pasitarnauja ir Bany?ios veikla, pavyzdiui, daugiau nei deimtmet? organizuojami Kryi? kalno atlaidai, kurie, beje, paskutiniais metais sutraukia vis maiau moni?. Daugiau nei deimtmetis, kai alia Kryi? kalno stovi ir prancikon? vienuolynas. Jis buvo statytas su mintimi palaikyti Kryi? kalno dvasi?, moni? dvasingum? ir tik?jim?, kad Kryi? kalnas neb?t? vien turist? lankymosi vieta. Kaip prancikonai sugeba t? misij? atlikti, ar i vis j? atlieka tai jau tolimesni? diskusij? dalykas. Prancikon? Kryi? kalno vienuolynas kainavo didelius pinigus, ? j? investavo usienio tikintieji. Vienuolynas su koply?ia unikalus: koply?ios altorius yra pats Kryi? kalnas matomas per stikl?, niekur kitur pasaulyje tokio unikalaus altoriaus nesu mat?s. Esu gyven?s Kryi? kalno vienuolyne, kaip vienuolis naujokas. Visada taip buvo ir dabar yra, kad Kryi? kalno vienuolyno durys ? koply?i? yra atviros visiems nuo ankstyvo ryto iki v?lyvo vakaro. Visi, kas tik nori, gali ueiti ? koply?i? ir susikaupti maldai ramyb?je arba dalyvauti Miiose. J. Dapauskas paymi, jog naujos bany?ios prie Kryi? kalno statymo vajus yra skirtas i dalies Dievui, i dalies savo paties ?siaminimui… Ta?iau umirtamas pagrindinis dalykas statyti ventov? moni? irdyse. Ar pasiteisins investuoti pinigai ? bany?i?, jei nestatysime bany?ios moni? irdyse? Net ir Lietuvos vyskupai neturi vieningos nuomon?s, kad prie Kryi? kalno tikrai reikia statyti bany?i?. Dalis vyskup? ir aukt? dvasiki? abejoja, ar naujos bany?ios prie Kryi? kalno tikrai reikia.

Nesutar? ir politikai

iauli? rajono taryboje, svarstant klausim? d?l em?s skyrimo bany?ios statybai prie Kryi? kalno, nuomon?s isiskyr?. Vieni tarybos nariai man?, jog tok? klausim? b?t? galima svarstyti tik tuomet, jei jis b?t? idiskutuotas visuomen?s. Juk ne politikams ir net ne patiems dvasikiams statomos bany?ios, o visuomenei, kuri iuo atveju nieko apie tai neino. Pasisakantieji prie bany?ios statyb? argumentavo tuo, jog Kryi? kalnas jau dabar yra pernelyg ugriozdintas statiniais, per k? jis praranda savo unikalum?, nes Nepriklausomyb?s metais prie io kalno atsirado ne tik min?toji popieiaus Jono Pauliaus II koply?ia, bet ir prancikon? vienuolynas, Turizmo informacinis centras. Nesuprantu, kuriems galams ?ia yra reikalinga bany?ia, jei pats Kryi? kalnas yra u bet koki? bany?i? ventesnis ir labiau traukiantis? Pati Kryi? kalno vieta yra sakralin?. Tai yra traukos vieta, ? kuri? mon?s pl?do net per didiausias kli?tis. O naujieji m?rai, kaip sako religijotyrininkas Gerardas Jankauskas, energetikai tik suardyt? t? archajin? aur?, kuri ir buvo patraukli deimtme?ius, – kalb?jo vienas rajono tarybos nari?. Kitas tarybos narys tarsi nety?ia Kryi? kaln? prilygino Akropoliui, kuriame jau ir Dievas pardavin?jamas, kur net u automobilio stov?jim? jau reikia susimok?ti.

Vienio kryiaus malda

Galimoms permainoms prie Kryi? kalno neliko abejingi ir Raseini? krato mon?s. B?relis vidukliki? Alio, Raseini? klaus?, gal mes pad?tume organizuoti para?
rinkimo akcij? ar dar k? nors tokio pasi?lytume, kad Bany?ia bei valdininkai Kryi? kaln? palikt? ramyb?je? Jei pastatys dar vien? griozd?, tegul j? ir bany?ia vadins,
pats Kryi? kalnas liks tik bany?ios ventoriaus patvoryje. Man?s neguodia, kad bany?ia b?sianti tik 8 metr? auk?io. Jos jokios ten nereikia, – kalb?jo Graina. Jai
pritarian?ios moterys prisimin?, kok? poveik? joms dar?s Kryi? kalnas prie 20 ar kiek daugiau met?, kol jo nebuvo apgadinusi civilizacija: T? ?sp?d? ir ? karst? nusineiu; neapsakoma ramyb? ir lengvas kryeli? skamb?jimas v?jyje. O dabar padarys parapij? su nuosavu klebonu ir davatkomis, i pasaulyje iskirtin? vieta taps tokia, kaip ir visos kitos, kaip ir t?kstan?iai j?. O man Kryi? kalnas mielesnis buvo netgi tuomet, kai strib? palikuonys ? Kulp?, pratekan?i? pro kaln?, srutas leido, jog jos dvokt? maldininkams, nei dabar, kai ketinama pastatyti bany?i?. Tai buvo kakas tyro ir nenusakomai vento. Kryi? kalnas ir yra unikalus tuo, jog jis vis?laik buvo atokiau nuo bany?ios, – dar viena tikin?iojo nuomon?.
? Kryi? kaln? pasimelsti, pastatyti kryi? jau XIX a. traukdavo ligoniai ar b?d? prispaustieji. mon?s atkeliaudavo ne tik i gretimos Mekui?i? parapijos, bet ir i tolim? vietovi?. Soviet? okupacijos metais ?ia atvykdavo piligrimai net i kit? soviet? aneksuot? krat?. Kryi? statymas ?ia buvo tarsi tylus pasiprieinimas ateistinei valdiai, o maldininkams reik?jo didelio ryto ir dr?sos.

Tut?ja bany?ios

M?s? skaitytoj? nuomone, Bany?ios problema iandien tur?t? b?ti ne j? nauj? statyba, o tai, kad jau esamos ventov?s neb?t? tu?ios. Kiekvienas kunigas pasakys, kiek iokiadieniais ? v. Miias besusirenka moni?. Jei per Velykas ar Kal?das apsilank? bany?ioje, tai, mano daugelis, pareig? jau atlik?s, o jei dar ir vaik? pakriktijo, tai jau ir visai pareigingas prie Diev? pasijuto. Kita vertus, bany?i? lankytoj? gretas retina ir nesiliaujanti emigracija. Senieji imirta, jaunimas ivaiuoja. Itisi kaimai tiesiog akyse nyksta. Tad kuriems galams statyti nauj? bany?i?, jei neb?ra kam besimelsti jau esamose?
iauli? rajono tarybos pos?dyje,
kuriame buvo svarstomas bany?ios statybos klausimas, pasteb?ta ir tai, jog detalusis Kryi? kalno projektas tam ir buv?s parengtas, kad b?t? isaugotas ios vietov?s unikalumas, kad Kalnas neatsidurt? ventoriaus patvoryje, ar alia kalno jau sp?jusios atsirasti Broli? svetain?s pav?syje. Tad kuriems galams i viso reikalingi bet kokie planai, jei juos net tokiose ventose vietose kaip Kryi? kalnas galima kaitalioti kada panor?jus?
D?l kilusio sujudimo iauli? rajono taryboje nepri?jus prie balsavimo d?l Kryi? kalno likimo, is klausimas atid?tas liepos m?nesio tarybos pos?diui.

Dar taip neseniai diaug?m?s Pi-
ligrim? keliu, sujungusiu iluv? su
Tytuv?n? bany?ios ir vienuolyno
ansambliu, su Kryi? kalnu, o ian-
dien to kelio akmenukai jau yra
? keliautoj? batus ir trina nuospau-
das, kaitina aistras. .

Reikia bany?ios? .

Aistros ?sipliesk? tuomet, kai pa-
aik?jo, jog iauli? rajono taryba,
kurios teritorijoje yra Kryi? kal-
nas, savo pos?dyje ketina keisti
Kryi? kalno detal?j? plan?, pagal
kur? b?t? galima registruoti sklyp?
V? Registr? centre ir taip atsirast?
galimyb? statyti bany?i? prie Kry-
i? kalno. i vieai pasklidusi in-
formacija sujudino aktyviau nusi-
teikusi? visuomen?s dal?, nes tokie
ketinimai atrod? tarsi nukrit? i
dangaus, apie tai nebuvo vieai dis-
kutuota, nesvarstyta su visuome-
ne, ar i vis tokioje vietoje reikia
bany?ios? Tuo labiau, jog ir pati
rajono savivaldyb? yra nusta?iusi
s?lyg?, kad svarbi? objekt? net ir
koncepcija turi b?ti vieai pristato-
ma visuomenei, jau nekalbant apie
tok? svarb? dalyk? kaip detaliojo
plano keitimas. ibalo ? ugn? pils-
tel?jo ir rajono savivaldyb?s Archi-
tekt?ros ir urbanistikos skyriaus
ved?ja Vilija Vai?ekauskien?. ?
klausim?, kod?l plano korekcijos
organizator? yra rajono savivaldy-
b?, o ne iauli? vyskupija, atsakiu-
si, jog galb?t pati savivaldyb? sta-
tys bany?i?. Paprasti pilie?iai tok?
pasakym? suprato ne kaip isisuki-
n?jim? nuo tiesaus atsakymo, o tie-
siogiai, tod?l dar labiau sunerimo:
nebent pats velnias b?t? aps?d?s j?
rajono valdan?iuosius, jei tokiu
sunkme?iu jie dar ir bany?ias pra-
d?t? statyti. ioje vietoje sutriko ir
pats rajono meras Algimantas Gau-
bas: iuo metu em?, kurioje nu-
matytas sklypas bany?iai, yra
valstyb?s, kuri? panaudos sutartimi
valdo savivaldyb?, bet nein?s,
kam ji bepriklausyt?, jei b?t? pa-
statyta bany?ia. .

Popieiaus ?aminimui .

2007 metais dar Gedimino Kirki-
lo Vyriausyb? yra patvirtinusi Jo-
no Pauliaus II piligrim? kelio k?ri-
mo ir jo objekt? pritaikymo piligri-

2 Komentarai

  1. geeras

    2011-07-07 15:03

    Nu kok? dar velni? sugalvojo,- Kryi? kaln? sukomercinti, bany?iom apstatyti. B?t? absurd? absurdas.

  2. gaila

    2011-07-10 20:27

    Buvau iandien Kryi? kalne. Li?dna. Tikra tiesa straipsnyje- Dievas jau pardavin?jamas.