Pinigai partijoms – vokeliuose?

Šar?nas BARKAUSKAS [1]

Tarnauja r?m?jams

Apibendrinus viešumoje ir priva?iuose pokalbiuose apie Lietuvos politines partijas išsakomas kandžias nuomones, b?t? galima padaryti beveik vienareikšmišk? išvad?,
kad partijos – tai lobistin?s organizacijos, komercin?s strukt?ros su neskaidria buhalterija, ir jas jungia ne id?jos, bet siekis, prisidengus id?jomis, materialiai pasipelnyti. Atrodo, jog tokiai nuomonei apie partijas iš dalies galb?t net pritaria Lietuvos Respublikos Prezident? Dalia Grybauskait?, kuri rugs?jo m?nes? Seimui pateik? Politini? partij? ir politini? kampanij? finansavimo bei finansavimo kontrol?s ?statymo pataisas, kuriomis si?loma uždrausti partijas finansuoti juridiniams asmenims, sumažinti maksimali? fizini? asmen? aukos sum? ir supaprastinti smulki? auk? partijoms pri?mimo tvark?.

Prezident?s teigimu, visuomen?s pasitik?jimas politin?mis partijomis – žemiausias per vis? nepriklausomyb?s laikotarp?, ir tai yra gr?sm? demokratijai. Viena pagrin-
dini? žmoni? nepasitik?jimo priežas?i? – neskaidrus partij? finansavimas.

Prezident?s inicijuotos Partij? finansavimo pataisos – realus ?rankis partijoms atsiriboti nuo atskir? grupi? interes? ir galimyb? tarnauti Lietuvos žmon?ms, o ne r?m?jams.

Gal padaug?s s?žin?s?

„Rink?j? finansuojamos partijos bus nepriklausomos ir gal?s s?žiningai dirbti žmoni? labui. Tai šansas visiems šalies politikams prad?ti kurti vertyb?mis, o ne pinigais
gr?st? politin? sistem?“, – teigia prezident?.

Siekdama skaidresnio partij? finansavimo, prezident? si?lo, kaip ir kaimynin?se šalyse – Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, visai atsisakyti juridini? asmen? finansavimo
partijoms, o fiziniams asmenims perpus sumažinti maksimalios aukos sum?.

Valstyb?s vadov? nori supaprastinti nedidel?s paramos partijoms skyrimo tvark?, kad šalies gyventojams b?t? papras?iau patiems paremti j? pasitik?jimo vertas partijas. Si?loma, kad fiziniams asmenims, aukojantiems iki 50 lit? sum?, nereik?t? deklaruoti metini? pajam? ir nurodyti asmens kodo pildant auk? lapus.

Prezident?s teigimu, užtikrinus griežtesn? partij? finansavimo tvark?, skaidresn? taps ne tik partin?, bet ir vieš?j? pirkim? sistema, taip pat sumaž?s ir užsienio valstybi? ?taka Lietuvos politiniam gyvenimui.

Apie partin? reket?

Kaip matome, prezident? siekia skaidrinti partij? veikl?. Finansinio r?mimo apribojimais bandoma gerokai sumažinti partini? š?rykl? lovius, visokiausias neoficialias lesyklas, kuriose partij? funkcionieriai nuolat finansiškai pasimaitina ir ?gyja priklausomyb? nuo t? lesykl? šeiminink?. Ne veltui sakoma, kad buvimas ?takingoje partijoje suteikia galimyb? pasistatyti nam?, finansuoti vaik? mokslus ir panašiai.

Ne vienas verslininkas ir ?kininkas jau yra viešai pasiskund?, kad priešrinkiminiu laikotarpiu jie tampa partinio reketo aukomis. Turtingesni? žmoni? duris ima klibinti
?vairi? partij? „smogikai“, „duokl?s“ rink?jai, kurie prašo finansiškai paremti j? atstovaujam? politin? j?g? ir už tai v?liau žada valdžios atstov? palankum?.

Daugumas atsargesni? ?kinink? ir verslinink? stengiasi bet šiek tiek pad?ti visoms pagrindin?ms partijoms, nes jie nežino, kas laim?s rinkimus ir su kokios partijos atstovais v?liau teks susidurti savivaldyb?s ar respublikin?s valdžios koridoriuose.

Kad prieš rinkimus finansuoja visas didži?sias Lietuvos politines partijas, viešai ne kart? yra min?j? ir turtingiausi šalies verslininkai.

Partijoms bus riesta

Kad be juridini? asmen? paramos partijoms gali tapti labai riesta, pripaž?sta net ir prezident?s si?lomas ?statymo pataisas kritikuojantys politologai.

Šalies vadov?s pateiktos partij? finansavimo pataisos atimt? galimyb? remti partijas juridiniams asmenims, ta?iau permest? partij? finansinius r?pes?ius ant mokes?i?
mok?toj? pe?i?, ir anot oponent?, pakenkt? ne verslininkams, bet pa?ioms partijoms.

Svarstoma, kad partij? finansavimas beveik tik iš biudžeto, kai reik?s kompensuoti tr?kstamas iš privataus sektoriaus surenkamas l?šas, susidurs su nuolatiniais sunkumais, visuomen?s nepasitenkinimu. Kol pagaliau v?l bus bandoma sugr?žinti, bet jau su kitokiomis pasekm?mis, buvusi? sistem?.

Kai kuri? politolog? teigimu, Lietuvoje partijos ir taip vos kv?puoja. Net populiariausi? iš j? reitingai –apgail?tini ir, jeigu bus priimta peršama finansavimo reforma, partijos sunyks ar net visiškai pranyks.

Parems valstyb?

Nejaugi partijoms gali iškilti išnykimo gr?sm?? Kažin. Seimo pirminink? Irena Degutien? mano visiškai atvirkš?iai. Parlamento vadov? viliasi, kad uždraudus juridiniams asmenims aukoti partijoms „turb?t visi lengviau atsip?st?, tur?tume fiksuotus kažkokius pinigus, gal ir mažesnius, galb?t neb?t? ?domios rinkim? kampanijos, bet tada partijos tikrai konkuruot? programomis, id?jomis, o kaip sakoma, ne viešaisiais ryšiais“.

Gr?žimas nuo pinig? lovio prie id?j?, savaime suprantama, b?t? labai ?sp?dingas ir gražus pos?kis. Tod?l, „Alio, Raseini?“ krapštotyrininko nuomone, galima tik teigiamai vertinti šalies vadov? pastan-gas tinkamai sureguliuoti visiškai išsiderinus? politin? kompas?, kurio rodykl? dabar dažniausiai reaguoja ne ? šalies gyventoj?, bet tik ? pa?i? partij? poreikius.

Vil?i? teikia ir tai, kad prezident?s si?lymus ketina paremti didžiausia valdan?ioji partija – T?vyn?s s?junga – Lietuvos krikš?ionys demokratai. Šios partijos pirmininkas Andrius Kubilius sako tik?s, kad konservatori? frakcija Seime palaikys prezident?s inicijuot? si?lym? juridiniams asmenims uždrausti finansuoti partijas.

Baugios prielaidos

„Tikrai manau, kad šis žingsnis b?t? svarbus ir b?t? gerai, kad j? priimtume kiek galima grei?iau, kad partijos gal?t? prisitaikyti prie naujos tvarkos ir tinkamai pasirengt? b?simiems Seimo rinki-mams“, – kalb?jo A. Kubilius.

Tiesa, premjeras neatmeta, kad, jeigu b?t? ribojamas partij? finansavimas iš juridini? asmen?, reik?t? ieškoti b?d?, kaip joms padidinti valstyb?s finansavim?.

Pats A. Kubilius pareišk?, kad asmeniškai palaiko tokias Politini? partij? ir politini? kampanij? finansavimo bei finansavimo kontrol?s ?statymo pataisas. Tiesa, d?l bendrapartie?i? premjeras neturi tvirtos nuomon?s.

Bendrapartie?i? pozicija gali b?ti labai reikšminga ir, deja, nesutapti su partijos virš?ni? nuomone.  Gali b?ti, kad atsisakius oficialios juridini? asmen? paramos, partijos ir toliau gaus l?šas, ta?iau jos bus ?teikiamos vokeliuose, ir tai, suprantama, tikrai nepad?s išskaidrinti partij? veiklos. Kitaip tariant, tamsioji m?nulio pus? taps dar didesn? ir gr?smingesn?.
Tepalas korupcijos mašinai

„Alio, Raseini?“ krapštotyrininko ?sitikinimu, juridini? asmen? partijoms skiriami pinigai – kuo puikiausias tepalas korupcijos mašinai. Tod?l, regis, vienintel? išeitis
b?t? gerokai padidinti partij? finansavim? iš biudžeto.

Žinoma, partij? finansavimui biudžeto pinigais nepritariantis lietuvis gal?t? pasakyti: Lietuvoje partijoms priklauso tik 1,3 proc. gyventoj?, tad kod?l visiems kitiems turi b?ti užkrauta prievol? mok?ti tai mažumai pinigus?

Suprantama, jei b?t? ?vesta partij? finansavimo iš biudžeto  tvarka, mokes?i? mok?tojai tam tikra prasme tur?t? finansuoti ir tas partijas, kurioms nepritaria, kuriomis galb?t netgi piktinasi. Ta?iau gali b?ti, kad kito kelio tiesiog n?ra. Kalbant šiuolaikiniais terminais, galima pasakyti, kad viskas kainuoja. Demokratija taip pat. Gal kokie
10 mln. lit? šalies biudžetui – ne tokia jau didel? suma valstyb?s mastu? Juk partijos, šiaip ar taip, gina pilie?i? interesus, o ne augina agurkus ar braškes.

Atrodo, kad partijos netur?t? pa?ios stengtis užsidirbti pinig?. Ta?iau tokios nuostatos gali sukelti labai arš? partij? pasipriešinim?, nes iki šiol manoma, kad nuo partijos kasos dydžio priklauso jos rei-tingai.
Šokis – ?sp?dingiau

Nesunku nusp?ti, kad biudžetinis  partij? finansavimas gali nepatikti oligarchams. Atsiras galimyb? partijoms išspr?sti iš j? kontrol?s. Tai gali sumažinti monopolinink? ?tak?. Kita vertus, beveik nedvejojant galima pasakyti, kad bus rasti kiti b?dai, leidžiantys suinteresuotiems asmenims finansiškai pažaboti partijas. Jeigu interes? grupei r?pi priimamas ?statymas, ji suranda keli? pas atskirus Seimo narius ir jai neb?tina tur?ti reikal? su partijos kasa. Kai kurie politikai teigia, kad vienadieniais interesais gyvenan?iai visuomenei apskritai nebereikalingos politin?s id?jos. Primenama, kad Lietuvos visuomen? ir jai atstovaujan?ios partijos id?jomis baig? vadovautis jau po pirm?j? dviej? Nepriklausomyb?s met?. M?s? visuomen? v?l tapo panaši ? daugel? kit?, kur vyrauja emocijos, vienadien?s nuotaikos, išankstin?s
nuostatos, simpatijos – antipatijos, mitai, plepalai ir gandai, o ne kritiškas m?stymas ir racionaliausio kelio problemoms spr?sti pasirinkimas. Kaip žinoma, tuo puikiai pasinaudojo ir iš mokslo, meno, inžinerijos ar verslo at?j? individualiai racional?s politikai, kurie prisitaik? prie ne visada nusp?jamo minios jud?jimo. Tod?l jie šoka, dainuoja, pasakoja anekdotus, prisigalvoja ?vairi? cirko triuk?, kas rink?jams patinka labiau, nei kalban?ios ir diskutuojan?ios galvos.
Gal pad?s dieta?

Norisi tik?ti, kad žmoni? susižav?jimas politik? šokiais, dainomis ir kitokiais ?taigiais šou numeriais t?ra tik laikinas susižav?jimas, kuris maž?s did?jant visuomen?s
brandai.

Partij? ir visuomen?s branda iš dalies yra susijusios. Ta?iau kol kas nematyti ryškesni? nei visuomen?s, nei partij? brandos požymi?. Partijos iki šiol vadinamos nepagydomomis „otkatinink?“ komandomis, korupcijos lizdais, parazitiniais dariniais ant valstyb?s k?no, oligarch? instrumentais. Daugyb? sunki? moralini? b?d?
kamuoja ir visuomen?s narius: siekdami sau naudos, nevengiame kompromis? ir su s?žine, ir su ?statymais. Ta?iau yra ir vilties galin?i? suteikti perspektyv?. Netekusioms juridini? asmen? finansavimo partijoms galb?t teks laikytis finansin?s dietos ir atsikratyti visoki? nereikaling? „riebal?“: asmen? ir grupuo?i?, prie partij? prisijungusi? tik pasipelnymo tikslais.

Glumina nauji skandalai

Tai b?t? gana sveikas apsivalymas, žinoma, jei jis apskritai ?manomas. Tokias abejones kelia nuolat kylantys su partijomis susij? skandalai.    Kaip žinoma, policijos pareig?nai sulaik?, o teismas leido suimti Krikš?ioni? partijos Kauno skyriaus pirmininko pavaduotoj? ir jam talkinusi? moter?. ?tariama, kad šie asmenys gali b?ti susij? su prostitucijos organizavimu.

? Kauno savivaldyb?s taryb? nes?kmingai kandidatav?s verslininkas, skyriaus pirmininko pavaduotojas buvo sulaikytas savait?s pradžioje ir suimtas dešim?iai par?.
Tam pa?iam laikotarpiui už grot? pateko kartu su juo sulaikyta moteris.

Tokie partij? „veiklos“ rezultatai, švelniai tariant, glumina ir signalizuoja: iš ties? metas imtis vis? ?manom? priemoni?, kurios sutaisyt? Lietuvoje visiškai išsiderinus?
partin?s veiklos kryptis rodant? kompas?.