Plekai?i? kryiaus atgimimas
Vis daugiau lietuvi? keliasi gyventi ? miestus. Senieji kaimai, danai nebesulaukiantys nauj? gyventoj?, ieina drauge su paskutiniais savo senoliais. Ta?iau niekas nedingsta be p?dsak?. Utenka pavain?ti po dabar mikais ir laukais virtusias atokesnes teritorijas, kad greitai imtum pasteb?ti mogaus paliktus p?dsakus: kryius, koplyt?les, paminklus buvusi? sodyb? vietose, danai net su uraais, kaim? pavadinimais, pavard?mis. Kol yra, kas prisimena, jie vis atnaujinami; kuomet nebelieka pamau suyra, dar kuriam laikui isaugodami ini?: ?ia buvo gyvenimas.
Ta?iau ne visur i? mogaus atminties p?dsak? laukia li?dnas likimas. Tytuv?n? regioninio parko teritorijoje, Plekai?i? kaime, visai neseniai ikilo naujas ?uolinis kryius, ir ne bet koks lygiai toks pat, kaip toje vietoje prie tai stov?j?s ir po dideli? v?j? balandio m?nes? nuvirt?s senas, pavarg?s jo pirmtakas.
Kryiaus atstatymo iniciatorius Saulius Stonys, pats kil?s i Raseini? krato, ta?iau labai pam?g?s Plekai?i? apylinkes. Pam?g?s taip, kad prie gerus atuonet? met? nusipirko gretimame Medsodi? kaime apleist? buvusi? sodyb?. Kaip pats sako, serga priklausomybe nuo gamtos. Tod?l labai danai, kai tik gali, keliauja ? savo miel? prieglobst? miko pakratyje. Keliaudamas visuomet pravaiuodavo pro pakel?je stovint? sen? kryi?, ta?iau vien? dien?, i? met? balandio m?nes?, pamat?, kad jis nuvirt?s. T? kart? sustojo, pasi?m? m?kel? (kryel?), ornamento fragment?, o kryi?, jo detales nufotografavo, imatavo. Pasirod?, kad jis grei?iausiai buv?s eglinis, net 9 metr? auk?io.
Nuo to karto S.Stonio neapleido mintis, kad kryi? reik?t? atstatyti. Prad?jo iekoti tinkamo ilgio medienos, ?uolo kad ilgiau laikyt?. Kadangi pats dirba su mediu, tur?jo daug kontakt?, kur gal?jo kreiptis. Standartikai Lietuvoje ?uolas pjaunamas 3 metr? ilgio fragmentais. Apskambino kone vis? Lietuv?, o tinkamas medis galiausiai atsirado visai netoli prie Ariogalos. Med? savo kirtime nupjov? ir, igird?s, kad i jo bus daromas kryius, padovanojo Vidmantas Ra?kus.
Suradus med?, lauk? dar daug darbo: traktoriumi reik?jo j? itraukti, dviej? prireik? keliant ? main?, tuomet jis buvo nuvetas ? special? gater?, kuris gali pjauti 9 metr? ilgio r?st?. Kryi? dirbino meistras Jonas Dzviega. Jis sugeb?jo rasti informacijos ir apie pirm?j? kryiaus autori? bei kitus jo dirbinius, kuri?, pasirodo, iluvos krate buvo gausu, mat tai buv?s vietinis eigulys. Seniau aplink kryi? buvusi ir medin? tvorel? su varteliais. Paaik?jo, kad tai bus jau maiausiai tre?ias kryius ioje vietoje i eil?s, mat dabar nuvirt?s buvo antrasis.
Padirbinus kryi?, S.Stonys kreip?si ? vietin? gyventoj? Daini? Rozenberg?. is nustebo, kad kryius taip operatyviai buvo pagamintas, mat ir pats buvo kreip?sis ? seni?n? bei Tytuv?n? regioninio parko direkcij?. Jam padedant buvo suorganizuota talka, kurios metu 6 vyrai ?k?l? nauj?j? dirbin? ? viet?. Pasta?ius at?jo laikas kitai uduo?iai suorganizuoti paventinim?.
Rugs?jo 15-?j? 18 valand? ?vyko ikilm?s. Nors Plekai?i? kaime nuolat gyvenamos tik dvi sodybos, moni? susirinko nemaai. S.Stonys papasakojo kryiaus atsiradimo istorij?, pakviet? visus pasodinti du ?uoliukus. Tytuv?n? regioninio parko direktorius Vytautas Stonys pad?kos kalboje paym?jo, kad iam kratui pasisek? triskart: buvo sutvarkyta ir ipl?sta nykstanti sodyba, atstatytas Plekai?i? kaimo kryius ir gretimame Medsodi? kaime atsirado naujas gyventojas. Jam bei kitiems prisid?jusiems buvo pad?kota parko direkcijos bei Tytuv?n? apylinki? seni?nijos vardu, ?teiktos simbolin?s dovanos. Kryi? paventino Tytuv?n? klebonas Rimantas aromskis. V?liau, lydimi trimito gars?, visi patrauk? vaiintis, pabendrauti.
Tai puikus pavyzdys, kaip senosios tradicijos atgimsta ir gyvuoja; taip pat kaip vystosi, tvirt?ja bendruomenikumas bei mogika draugyst?. Neabejotina, kad moni?, bendruomen?s, kuri? sujung? paprasto kaimo kryiaus statyba, bendravimas nuo iol bus dar iltesnis, artimesnis, brolikesnis.
Tytuv?n? regioninio parko direkcijos informacija
