Politikai atlaikė vadovų ataskaitas

Siųsti Versija spausdinimui

Kristina BENDŽIŪTĖ

Pastarąją savaitę rajono Taryba posėdžiavo net porą kartų ir patvirtino pikantišką sprendimų projektų skaičių – 66. Dauguma svarstytų klausimų – praėjusių metų ataskaitos: 22-ajame posėdyje, vykusiame kovo 22 d., darbo ataskaitas pateikė Savivaldybei pavaldžių įmonių vadovai, o kovo 26 d. sušauktame 23-jame posėdyje – rajono mokyklų direktoriai. Tarybos narių pritarimo sulaukė visos vadovų ataskaitos, su jomis galima susipažinti Savivaldybės tinklapyje www.raseiniai.lt. Be abejo, darbotvarkėn pakliuvo ir keletas kitų klausimų.

Autobusų parkas juda pirmyn

Pirmasis darbo ataskaitą pateikė UAB „Raseinių autobusų parkas“ direktorius Andrius Vyšniauskis. Jaunasis vadovas priminė, kad bendrovei vadovauja tik nuo 2011 m. rugpjūčio ir iš karto skubėjo pasigirti pasiekimais: iš Aplinkos apsaugos investicijų fondo skirtas 6,3 mln. Lt finansavimas naujiems autobusams įsigyti, įmonė pradėjo teikti papildomas paslaugas ir per mėnesį gavo 16 tūkst. Lt daugiau pajamų, taip pat patvirtinta nauja įmonės struktūra, ketinama mažinti etatų skaičių, optimizuoti bei naikinti nuostolingus maršrutus. 2011 m. įmonė patyrė 178 tūkst. Lt nuostolį. Direktorius sakė tikįs, kad bendrovėje vykstantys pokyčiai padės padengti 2011 m. patirtus nuostolius ir išvengti jų 2012 m.

Ir nuostolingos, ir pelningos

Pagyrų ir liaupsių verta UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“. Direktorius Jonas Kiaušas ataskaitoje pažymėjo, kad jo vadovaujama bendrovė 2011 m. atliko paslaugų už 4,9 mln. Lt, iš jų 1,2 mln. Lt surinkta už atliekų tvarkymą. Apskritai praėjusiais metais komunalininkai labai pasistengė ir gavo 75 tūkst. Lt daugiau pajamų nei 2010 m. Bendrovės veiklos 2011 m. rezultatas – 51 149 Lt grynojo pelno.Liūdnesnės nuotaikos UAB „Raseinių vandenys“: pajamos per 2011 metus – kiek daugiau kaip
3,9 mln. Lt, tačiau bendrasis 2011 metų nuostolis – 876,1 tūkst. Lt. Tarybos narė Ona Babonienė domėjosi, kada bus tiesiamos vandentiekio ir nuotekų trasos Stonų sodų bendrijos gyventojams. Jos nuomone, nauji vartotojai įmonei atneštų daugiau pajamų. Deja, ataskaitą vietoje komandiruotėn išvykusio direktoriaus pristatęs inžinierius vyr. technologas Povilas Vežbavičius pripažino, kad ne įmonė sprendžia vandentvarkos projektų įgyvendinimo eiliškumą. Kol kas nieko konkretaus negalima pasakyti.

Pagal šilumos kainą – šešti Lietuvoje

Iškalbingasis UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktorius Stanislovas Bartkus teikdamas ataskaitą akcentavo, kad 2011 m. lapkritį gyventojams šilumos kaina sumažėjo apie 2 % ir sudarė 22,73 ct/kW, o nuo šių metų vasario 1 d. kaina sumažėjo dar 5,3 % ir sudarė 21,39 ct/kW. Kainos mažėjimą lėmė šilumos ūkio pertvarka ir nauja kuro pirkimo tvarka. Šiandien „Raseinių šilumos tinklai“ patenka į dešimtuką įmonių, pigiausiai tiekiančių šilumos energiją. „Prieš pusantrų metų mūsų šilumos kaina buvo lygi
Lietuvos vidurkiui, o dabar esame maždaug šeštoje vietoje, taigi šilumos kaštus vartotojams atpiginome apie trečdalį“, – teigė S. Bartkus. 2011 m. įmonė turėjo 55 tūkst. Lt nuostolį.

Deja, ataskaitoje pateikti skaičiai netenkino opozicijos nario Vaido Kuzmarskio. Jis sakė nepatingėjęs atlikti analizę, kiek už šilumą moka gyventojai, gyvenantys 43-45kv./m ploto butuose. Tarybos nario duomenimis, 2011 m. sausio mėnesį,esant – 3,5 laipsniams šalčio, gyventojas sumokėjo už šildymą 220 Lt, o 2012 m. vidutinė sausio mėnesio temperatūra buvo -3,3 laipsnio, tačiau tas pats gyventojams už šildymą sumokėjo 270 Lt. V. Kuzmarskio teigimu, gyventojai nusivylė valdžia, nes nesulaukė 2010 m. žadėto 25 % šilumos kainos sumažėjimo.

Šilumos tinklų direktorius atsakė, kad mokesčių dydį lemia ir vartojimas – skirtingų daugiabučių gyventojai, net ir gyvendami tokio pat ploto bute, šilumos energijos suvartoja ne vienodai. Nepaisant brangstančių energetinių išteklių, anot direktoriaus, šį šildymo sezoną gyventojams šilumos kainą pavyko sumažinti apie 8 %. „Jeigu mes būtume lygiavęsi į vidutinę šilumos kainą Lietuvoje, šiandien gyventojams šiluma būtų pabrangusi apie 29%.“

Panaikinti du mokyklų skyriai

Viduklės S. Stanevičiaus gimnazijos direktorė Janina Jasiulienė pristatė sprendimo projektą, kuriuo nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. naikinamas gimnazijos Sujainių skyrius. Pasak direktorės, kitais mokslo metais skyriuje beliktų 6 mokiniai, be to, 2 iš jų ketina keisti gyvenamąją vietą. Per artimiausius porą metų skyriaus nebepapildys nei vienas pirmokas.

Naujų mokslo metų nebepasitiks ir Raseinių Šaltinio vidurinės mokyklos Kaulakių skyrius. Mokyklos direktorė Vaiva Zubrickienė informavo, kad šiuo metu Kaulakių skyriuje mokosi 12 mokinių, bet nuo rugsėjo 1 d. beliks tik 9. Žvelgiant į 2-3 metų perspektyvą, skyrius nebesulauks pirmokų. Abiejų mokyklų vadovės teigė, kad moksleivių tėveliai apie skyrių uždarymą informuoti ir nekelia jokių pretenzijų, o mokinių pavėžėjimui papildomų lėšų neprireiks. Dėl skyrių išlikimo stojo tarybos narė Ona Babonienė. Ji teiravosi, ar išbandytos visos galimybės juos išsaugoti, ar neįmanoma į minėtas gyvenvietes atkelti socialiai remtinas daugiavaikes šeimas, kurios užpildytų klases. Deja, tiek viena, tiek kita direktorė teigė, kad tokių perspektyvų nėra. Apskritai visame rajone ateinančiais mokslo metais į mokyklas ateis 200 mažiau pirmokų, nei pernai.

Nesijaučia kaltas

Posėdžio pabaigoje meras pakvietė tarybos sekretorę Violetą Lauciūnienę supažindinti posėdžio dalyvius su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimu, kuris buvo gautas dar vasario 24 d. Taigi, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2012 m. vasario 21 d. posėdyje nusprendė, kad Remigijus Ačas pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas: Komisija nustatė, kad Raseinių rajono savivaldybės meras Remigijus Ačas savivaldybės tarybos posėdyje sprendė klausimus, susijusius su jo svainės vadovaujama įstaiga. Meras svarstė ir priėmė sprendimus dėl Raseinių lopšelio darželio „Liepaitė“ mokinio krepšelio lėšų paskirstymo, įstaigos darbo vasaros metu ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus. Be to, R. Ačas, naudodamasis savo kaip mero pareigomis, galia ir vardu, trukdė steigiamajam minėto darželio profesinės sąjungos susirinkimui. Komisijos vertinimu, R. Ačas tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11straipsnio 1, 2 dalių ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. (šaltinis – www.vtek.lt)

„Su šituo sprendimu aš nesutinku, – pareiškė meras ir patikino, kad VTEK sprendimą jis ketina apskųsti. Taip pat meras pageidavo, kad administracijos specialistai ateityje sprendimų projektus ruoštų taip, kad svarstant atskiras eilutes bet kuris
tarybos narys galėtų nusišalinti.

Mokyklų vadovų ataskaitoms pritarta

Šį pirmadienį vykusiame 23-ajame tarybos posėdyje veiklos ataskaitas pateikė 16 rajono mokyklų direktoriai. Daugelis vadovų su savo ataskaitomis plaukte praplaukė, net sulaukė pagyrų ir paskatinimų. Tačiau buvo keletas nelaimėlių, kurie iš tarybos narių sulaukė nemalonių klausimų.

Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius Linas Dargevičius sulaukė priekaištų, kad jo ataskaita per trumpa ir neišsami. Į „nepatogų“ klausimą buvo verčiamas atsakyti Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos direktorius Gediminas Diržys. Vicemeras Sigitas Vaičius domėjosi, ką direktorius mano prieš porą metų karštai diskutuotu, tačiau pastaruoju metu pritilusiu klausimu: kai „Kalno“ vidurinė mokykla taps pagrindine ir sumažės mokinių skaičius, ar būtų tikslinga šiai mokyklai susikeisti patalpomis su Prezidento Jono Žemaičio gimnazija. Juo labiau, kad ir pats Jonas Žemaitis gimnaziją baigė būtent dabartinės „Kalno“ mokyklos patalpose. G. Diržys tvirtos savo nuomonės šiuo klausimu neišsakė. Jis teigė, kad visų pirma reikia spręsti problemas, susijusias su mokyklos tinklo pertvarka, mokinių skaičiaus mažėjimu, o dėl mokyklų patalpų sukeitimo po metų ar dviejų pradėti diskusijas ir įtraukti į jas mokyklų bendruomenes.

Pryšmančių pagrindinės mokyklos direktorius Adomas Kuodys sulaukė mero priekaištų dėl didelio aptarnaujančio personalo etatų skaičiaus, aukštų vieno mokinio išlaikymo kaštų. Vicemeras pažymėjo, kad beveik du trečdalius moksleivių (apie 70) mokykla atsiveža iš aplinkinių kaimų, taigi, jei šiaip ar taip reikalingas pavėžėjimas, galbūt tikslingiau juos vežti, pavyzdžiui, į Viduklę. Netrukus Viduklės S. Stanevičiaus direktorė Janina Jasiulienė išgirdo malonų mero klausimą: ar ne tikslinga būtų prie gimnazijos prijungti mažesnes netoliese esančias mokyklas, ar gimnazija pajėgtų prisiimti tokį krūvį? Gimnazijos direktorė sutiko su mero nuomone ir sakė mananti, kad nereikėtų dirbtinai tęsti brangiai atsieinančių mažų mokyklų gyvavimo. Pastabų ir klausimų sulaukė ir Šiluvos vidurinės mokyklos direktorius Rimas Puidokas. Vicemeras S. Vaičius teigė žinąs, kad dalis šiluviškių, siekdami savo vaikams kuo geresnio išsilavinimo, juos leidžia į Tytuvėnų gimnaziją. Direktorius patikino, kad tai nėra masinis reiškinys, tiesiog vienu metu mokykla neturėjo anglų kalbos specialisto ir dėl to keletas vaikų perėjo mokytis į Tytuvėnus. Tarybos narė Kristina Bartkutė klausė, kiek dirba pensinio amžiaus pedagogų. R. Puidokas pripažino, kad senjorų nemažai – penki, tačiau juos atleisti sudėtinga dėl lėšų stygiaus. Meras R. Ačas prašė pakomentuoti abitūros egzaminų rezultatus ir palyginti juos su kitų rajono mokyklų rezultatais. Ir vėl direktorius turėjo pripažinti, kad egzaminų rezultatais mokykla negali pasigirti. Tačiau Šiluvos mokykla, bendradarbiaujanti su parapijos klebonu, garsėja skautų veikla, vasaros stovyklomis.

Apskritai visas ataskaitas taryba patvirtino, tačiau meras užsiminė, kad kitąmet mokyklų vadovai su savo ataskaitomis taip lengvai neprasprūs.

Direktorės ataskaitos sulaukė ne visi

Posėdžio pabaigą turėjusi vainikuoti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorės 2011 m. veiklos ataskaita nesulaukė deramo dėmesio. Galbūt dėl to, kad pusantros valandos posėdžiavę tarybos nariai išrūko į pertrauką ir į antrąją
dalį daugelis nebegrįžo: iki posėdžio pabaigos ištvėrė vos 14 šviesiausiųjų rajono protų.

Jau pusę metų Savivaldybės administracijai vadovaujanti Aurelija Ložytė trumpai apžvelgė nuveiktus darbus, įgyvendintus ir vykdomus projektus, Savivaldybės įstaigų veiklą, socialinius klausimus, lėšų panaudojimą. 2011 m. rajono Savivaldybės biudžeto planuotos pajamos – 92,3 mln. Lt, biudžeto pajamų planas įvykdytas 96,6 %, į biudžetą nesurinkta 3,1 mln. Lt planuotų pajamų. 2011 m. pradžioje Savivaldybės skolos viršijo 15 mln. Lt, tačiau metus baigė turėdama kiek daugiau kaip 14 mln. Lt skolą. Tarybos nariai direktorei svarių klausimų neturėjo ir darniai pritarėjos ataskaitai.

Greitai ir neskausmingai

Bemaž metus tvyrojusi įtampa dėl Raseinių r. kultūros centro vadovo Alfredo Brauklio likimo pagaliau trūko. Ne kartą pastaruoju metu audituotas ir kritikuotas Kultūros centro direktorius savo noru pasitraukė iš posto. Tarybos sprendimu A. Brauklys dėl svarbių priežasčių (sveikatos būklės) atleistas iš Raseinių r. kultūros centro direktoriaus pareigų nuo 2012 m. kovo 26 d., jam bus išmokėta dviejų mėnesių darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Iki įvyks konkursas šioms pareigoms užimti, direktoriaus
funkcijas atliks Kultūros centro darbuotoja Alma Kurmauskienė.Savo noru pareigų atsisakė ir VšĮ Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Vida Krencienė. Jai bus išmokėta šešių mėnesinių darbo užmokesčio kompensacija. VšĮ Ariogalos PSPC direktoriaus funkcijas laikinai pavesta atlikti vidaus ligų gydytojui Sigitui Daktaraičiui.

Tarybos nariai tokiam įstaigų vadovų pasirinkimui neprieštaravo.

Komentarų nėra