Prie negandas anekdot? tablet?s
Ar?nas DAMBRAUSKAS
- Nepasaky?iau…Na, kokia ?ia profesija pasakotojas.
- DELFI kasdien galima gyvai pasiklausyti j?s? pasakojamo naujo anekdoto. Ar tai nepanau ? darb? kasdienin??
- DELFIS yra DELFIS. Bendradarbiavim? su DELFI pavadin?iau k?ryba, bet ne darbu. Anekdot? pasakojimas n?ra pagrindin? mano veikla.
- Kalb?jome apie anekdotus ir pinigus. Ar sunkme?iu pajutote pinig? tr?kum?? Ar buvo toks momentas, kai labai aikiai igirdote, kad kriz? jau beldiasi ir ? j?s? duris?
- Pajutau gerokai suma?jo santuok?, mat danai tenka vestuv?se b?ti pirliu.
- Ar per vestuves pakaria?
- Jei vestuv?s trunka dvi dienas, tai b?tinai pakaria.
- Ar pirliavimas sud?tingas pramog? anras?
- Tai tarsi mano darbas, bet kakuria prasme malonus darbas. Juk b?nu su mon?mis, kuriems ta diena tikrai yra didel? vent?, tod?l stangiuosi ne dirbti, tarsi darbininkas prie stakli?, bet panaudoti savo k?rybin? patirt? ir sugeb?jimus.
- Dar sugr?kime prie anekdot?. Kiek laiko nesustodamas gal?tum?te juos pasakoti?
- Jei usives?iau, gal kokias penkias valandas.
- A, pavyzdiui, irgi m?gstu pasakoti anekdotus, bet labai greitai atmintyje isenka j? atsargos. J?s, matyt, turite labai ger? atmint? ir, sp?ju, kad mokydamasis mokykloje, buvote geras matematikas.
- Toks ir buvau. Bet a manau, kad tai yra ne atminties reikalas. Vieni mon?s atsimena ukuosenas, kiti biustus, treti klubus ne tuos, ? kuriuos ?eina, bet tuos, su kuriais susitinka…Kiekvienas turi savo srit?. Pakalb?kite su kokiu nors profesionaliu automobili? pardavin?toju automobili? turguje. Jis nesustodamas gali kalb?ti apie automobilius, j? detales, nes tai jo sritis. Anekdotai tam tikra prasme yra mano sritis, tod?l pas mane j? atsargos tikrai nemenkos.
- Manau, kad jums anekdot? suman?s papasakoti mogus elgt?si gana rizikingai, nes turb?t inote apie devyniasdeimt devynis procentus anekdot?.
- Taip ir yra.
- Kaip suinote nauj? anekdot??
Kur tas anekdot? altinis?
- Soviet? laikais sakydavo taip: tie, kas kuria anekdotus, dabar jau s?di. Anekdotai yra liaudies k?ryba. Anekdot? esu sugalvoj?s ir a. Buvo labai ?domus atvejis: suk?riau vien? anekdot? ir paleidau j? ? gyvenim?, o po kurio laiko jis sugr?o pas mane iek tiek, bet labai vykusiai, pataisytas.
- Gal turite kok? nors populiar? anekdot?, kuris visus labai pralinksmina?
- Vienas toks anekdotas labai populiarus pastarosiomis dienomis, net sunku j? papasakoti iki pabaigos – nuolat pasigirsta plojimai. Anekdoto pradia yra tokia: numir? A.Kubilius. Po io sakinio visi pradeda labai ploti ir tampa sunku t?sti anekdot?. Tenka ilgai laukti, kol baigsis ovacijos. Toliau anekdoto eiga yra tokia: A.Kubilius ateina prie dangaus vart?, kur j? pasitinka ventas Petras. Igird?s, kad A.Kubilius nori ? dang?, ventas Petras sako: Bet norint ?ia patekti, reikia padaryti ger? darb?. A ir padariau. Kok?, – klausia ventas Petras. Lietuv? laiming? padariau, – sako A.Kubilius. Kaip tai sugeb?jote? pasiteirauja ventas Petras. A.Kubilius atsako: Taigi, tai, numiriau. – Pabaigai labai rimtas klausimas. Ar pastebite toki? poymi?, kurie leist? daryti prielaid?, kad kriz? traukiasi i Lietuvos?
- Deja, to pajusti neleidia A.Kubilius ir Vyriausyb?s nariai. Kartais jau atrodo, kad sunkmetis tarsi atsitraukia, bet tuomet pasigirsta balsai i Vyriausyb?s: ne, dar neatsitraukia, mes dar padarysime taip, kad jums nekilt? iliuzij?, kad sunkumai jau baigiasi. Anekdot? pasakojimo meistras Raimondas Bingelis savaitra?iui Alio, Raseiniai pasakojo apie anekdotikas situacijas, ? kurias pats buvo pakliuv?s.
- Gal prisimenate, kada papasa kojote pirm?j? savo anekdot??
- Na, ?ia j?s mane uklupote… U pirm? anekdot? a gavau ? snuk?. Taigi pati pirmoji anekdot? pasakojimo patirtis nebuvo labai gerai nuteikianti.
- Taip sakant, ne koks honorarinis… Ne visi anekdotus supranta…
- Pasitaiko toki? klausytoj?, kurie anekdot? tiesiog nesupranta. Tenka susidurti su tokiais klausytojais. Ta?iau pasakotojas turi nusp?ti, ar mogus supras anekdot?. Manau, jei klausytojas liko nieko nesuprat?s, kaltas ne jis, bet pasakotojas, nes pasakotojas nemok?jo parinkti tinkamo anekdoto. Tam tikrus anekdotus reikia pasakoti tam tikrai auditorijai? Auditorija ?ia niekuo d?ta. Tiesiog mogus supranta arba nesupranta anekdoto. Jums turb?t teko susidurti su mon?mis, kurie visikai nesupranta humoro. Kok? anekdot? tokiam mogui berinktum, rezultatas visada bus blogas. Man?s nuolat kas nors prao, kad papasako?iau anekdot?. Ta?iau keis?iausia tai, kad to prao ir anekdot? visikai nesuprantantys mon?s. Kai kurie susitik? su manimi, matyt, jau?ia pareig? paprayti, kad papasako?iau jiems anekdot?.
- Ar baliuose, vakar?liuose danai j?s? prao papasakoti anekdot??
- Turiu atsitraukimo variantus ir niekada tokiais atvejais anekdot? nepasakoju. Pasakau: mon?s, palaukit, ir a pats prad?siu juos pasakoti, ateis laikas netgi toks, kai j?s pasakysit: Raimondai Bingeli, gal gali nustoti pasakoti tuos anekdotus. Aiku, yra situacij?, kai nepapasakoti sunku. Pavyzdiui, kai gatv?je sustabdo grai ir darni eimyn?l? ir visi draugikai prao. Bet kartais b?na, kad kai kuriems praytojams tenka duoti kiet? atkirt?. Kartais sakau t?kstantis lit?. Ta?iau vien? kart? buvo toks atvejis, kai mogus sutiko. Tai, aiku, buvo labai netik?ta, nes t?kstantis lit? sakau d?l to, kad atsiknist?.
- Gird?jau, jog Vytautas Kernagis, kai jo kokiame nors vakar?lyje praydavo padainuoti, sakydavo: tai, tarp m?s? yra karininkas, papraykime, kad jis paaudyt?.
- Tai tikrai labai tinkamas, Vladimiro Visockio naudotas pasakymas. Kai jo viename vakar?lyje papra? padainuoti, jis alia s?din?io majoro papra? isitraukti pistolet? ir paaudyti.
- Anekdot? pasakojimas tapo tarsi j?s? profesija…
