Pranas LAURINAVI?IUS
[1]
Žmogau, tu nežinai, kas ?vyks
Juodoj nakty,
Dienoj ar kelio vidury.
Bet viena neblogai
Žinoti privalai,
Nors laiko visad neturi,
Kad ?ia tu, žem?je, neamžinai esi.
Visatos paslapty
Maža dulkel? tik esi
Su norais savo dideliais.
Tie norai išsipildys tau,
Kai tu suprasi, kad esi
Maža dulkel?.
Ir v?l ? dulk? pavirsti…