Šar?nas BARKAUSKAS
[1]
Našta ir nuostoliai
Visus slegiantis prid?tin?s vert?s mokestis (PVM) pagal žodži? prasm? tikrai n?ra visiškai tikslus. Netiksliausias žodis b?t? „vert?“, nes PVM daugelis jau?ia ne kaip vert?, bet kaip nuostolius ir našt?, tod?l kur kas tiksliau t? finansin? prievol? b?t? pavadinti prid?tin?s naštos ir nuostoli? mokestis (PNNM).
PVM – PNNM šiuo metu siekia labai aukšt? 21 procento rib?. Ta?iau pastarosiomis dienomis iš valdžios r?m? pasigirdo si?lym? padidinti š? mokest? iki 23 procent?. Toks sumanymas kelia daug svarbi? pasteb?jim?. 2009 met? pradžioje, kai vadinamojo naktinio mokes?i? perversmo metu buvo drastiškai padidinti pagrindiniai mokes?iai (pavyzdžiui, periodiniams leidiniams PVM – PNNM padid?jo nuo 5 iki 21 proc.), buvo sakoma, kad krizei pasibaigus, mokes?i? našt? bus prad?ta mažinti. Dabartin? Vyriausyb? j? didino dusyk. Pirm? kart? PVM nuo 18 proc. iki 19 proc. buvo kilstel?tas nuo 2009 met? pradžios. Antr? kart? iki 21 proc. jis pakeltas t? pa?i? met? rugs?j?.
„Alio, Raseini?“ krapštotyrininko nuomone, Lietuvos smulki?j? verslinink? ir prekybinink? asociacijos Raseini? skyriaus pirminink? Angel? Matusevi?ien? labai taikliai pasteb?jo, kad smulkieji verslininkai niekada nebuvo skatinami, tik nuolat slegiami vis did?jan?i? mokes?i?. „Smulkiame versle – maži pinigai, ir juos suvalgo mokes?iai“, – nuog?stavo Raseini? skyriaus pirminink?.
Pažadai liks pažadais
Kaip žinome, premjeras Andrius Kubilius maždaug prieš metus jau yra pareišk?s, kad kriz? Lietuvoje pasibaig?. Atrodyt?, at?jo metas ir mokes?i? našt? perži?r?ti. Ta?iau akivaizdu, kad perži?r?jimo rezultatai gali visiškai neatitikti daugumos l?kes?i?. Minties didinti mokes?ius neatsisakanti Vyriausyb? bent jau gal?t? pasakyti, kad kriz?s bangos v?l atsirita, ir kad Vyriausybei iš baim?s jau virpa keliai. Tik š?kart galimos kriz?s bangos atšniokš?ia ne iš Amerikos, kaip buvo 2008 metais, bet iš pietvakari? Europos – Graikijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos.
Jau akivaizdu, kad žad?tas PVM – PNNM sumažinimas dar kart? bus nukeltas ? neapibr?žtus geresnius laikus, kurie dabartin?je situacijoje mažai tik?tini. Nors Lietuvoje kol kas fiksuojami ekonomini? rodikli? ger?jimo rezultatai, ta?iau aplink mus plytin?ioje milžiniškoje
ekonomin?je erdv?je dominuoja visiškai kitokios tendencijos. Atsižvelgiant ? jas, Lietuvos ekonominio augimo prognozes Finans? ministerija sumažino nuo 4,7 iki 2,5 proc. Kai kurie ekonomistai teigia, kad ir sumažinta prognoz? yra gana optimistin?.
„Viskas dar gali sumaž?ti beveik iki nulinio augimo. Viskas priklausys nuo aplinkini? rink?. Verdame viename katile su kitomis valstyb?mis. Atskiros sriubos mums nepavyks išsivirti“, – pasteb?jo Seimo Biudžeto ir finans? komiteto pirmininkas K?stutis Glaveckas.
O kur milijardas?
Kaip žinoma, pagrindin? priežastis, skatinanti padidinti mokes?ius, tai biudžete atsiv?rusi 800 – 900 milijon? lit? skyl?, kuri atsirado d?l l??iau nei planuota augan?ios ekonomikos ir papildom? pinig? poreikio gr?žinant „Snoro“ banko ind?lius.
Užkimšti tokiai skylei visiškai užtekt? 1 milijardo lit?. B?tent tiek iš „šeš?lio“ prieš metus žad?jo ištraukti A. Kubilius ir finans? ministr? Ingrida Šimonyt?. Kur tas milijardas? Ar j? ištrauk?? Ar nepavyko to padaryti? O gal ištrauk? iš vieno šeš?lio ir, kaip Lietuvoje b?na, mikliai perk?l? ? kit? šeš?l??
Belieka tik sp?lioti. „Alio, Raseini?“ apžvalgininko pasteb?jimu, neseniai atsirado galimyb? gauti nauj? milijon?, o gale net milijard?.
Kaip pranešta, po beveik dvejus metus trukusios informacijos rinkimo apie pagrindinius kontrabandos organizatorius, Vilniaus teis?saugos pareig?nai sutriuškino didel? kontrabandinink? grupuot?. Teis?sauginink? operacijos metu pra?jusi? savait? sulaikyti 25 asmenys
Lietuvoje, 10 – užsienio šalyse.
„Tai grei?iausiai viena didžiausi? nusikalstam? organizuot? grupuo?i?, gabenusi? kontraband? tiek ? Lietuv?, tiek ir toliau ? Vakar? Europos šalis per vis? Nepriklausomyb?s laikotarp?“, – sak? Muitin?s kriminalin?s tarnybos direktorius Saulius Urbanavi?ius. Vart?si turtuose
Kaip rašoma Generalin?s prokurat?ros pranešime, surinkti duomenys leidžia manyti, kad pra?jusi? savait? sutriuškinta kontrabandinink? grupuot? buvo viena pavojingiausi? šalyje, išvys?iusi itin aktyvi? nusikalstam? veikl?, valstyb?s finans? sistemai padariusi didel? žal?. Vien jos kontrabanda atgabent? cigare?i? vert?, pasak pareig?n?, skai?iuojama dešimtimis milijon? lit?.
„Jeigu j?s prisimintum?te ?žym?j? kontrabandos organizatori? (Vili?) Karali? (žiniasklaidoje vadinamas kontrabandinink? karaliumi – „Alio, Raseiniai“), tai jis yra, palyginus su šia grupe asmen?, kurie veik? konspiratyviai, aktyviai, ?ž?liai ir ilg? laik?… Šios grup?s išsivystymas yra gerokai aukštesnis už žinom? Karaliaus ir jo grupuot?s atvej?“, – tikino Finansini? nusikaltim? tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas.
Likvidavus toki? kontrabandinink? grupuot?, tur?t? b?ti užtvenkta labai srauni kontrabandos up?, tad ? biudžet? tur?t? patekti papildomi milijonai. Gal jie sudaryt? galimybes nekelti PVM – PNNM?
Ar pad?s valdininkai?
Gana dr?s? ir kiln? pasi?lym?, kaip b?t? galima nedidinti PVM – PNNM, pateik? teisingumo ir susisiekimo ministrai Remigijus Šimašius ir Eligijus Masiulis. Jie ragina mažinti valdinink? darbo išlaidas ir taip sutaupyti.
Pasak E. Masiulio, vienodai visoms ministerijoms nur?žus po 3,5 proc. išlaid?, kiekvienas ministras spr?st?, kurias konkre?iai valdomos srities išlaidas b?t? galima mažinti.
Tarp galim? taupymo variant? teisingumo ministras R. Šimašius mini ir institucij? sujungim?, pavyzdžiui, jo vadovaujam? Teisingumo ministerij? sujungti su Vidaus reikal? ministerija.
Jau pasigirdo si?lym? sujungti Švietimo ir Kult?ros ministerijas. Siekiant efektyvesni? taupymo rezultat?, svarbu, kad prasid?jus pertvarkymams, ne visi darbuotojai automatiškai gaut? darb? sujungtoje strukt?roje.
Tikimasi, jog sujungus kelias ministerijas b?t? galima sutaupyti keliasdešimt milijon? lit?.
O kaip su pensijomis?
Ta?iau tenka pripažinti, kad už PVM – PNNM didinim? pasisakantys politikai turi pakankamai svari? argument?.
Antai Seimo Socialini? reikal? ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad kai kuri? politik? reiškiamas nenoras nuo kit? met? kelti mokes?i? yra tolygus si?lymui neatkurti pensij? ? 2008 met? lyg?.
„Reik?t? kalb?ti atvirai žmon?ms, kad visos diskusijos viešoje erdv?je apie tai, ar didinti, ar nedidinti mokes?i? iš esm?s yra diskusijos – atkurti ar neatkurti pensij? nuo Nauj?j? met?. Manau, kad reikia ieškoti papildom? mokes?i?, kuriais gal?tume papildyti biudžet?.
Esm? ta, kad, jeigu nerasime papildom? šaltini?, iškyla gr?sm? pensij? atk?rimui. T? puikiai visi žino, ir vienas iš galim? keli? yra didinti prid?tin?s vert?s mokest?“, – pabr?ž? Seimo Socialini? reikal? ir darbo komiteto pirmininkas R. J. Dagys.
Jo nuomone, vienas rezerv? gal?t? b?ti ir Susisiekimo ministerijos Keli? programa, iš kurios b?t? galima b?t? nur?žti por? šimt? milijon? lit? ir juos paskirti pensijoms atkurti.
Ties kritine riba
Skelbiama, kad PVM – PNNM nežada didinti m?s? kaimynai lenkai, tad Suvalkuose esan?ios parduotuv?s gali tapti dar populiaresn?s.
Kaip žinoma, didinami mokes?iai mažina vidaus vartojim?, o tai labai neigiamai atsiliepia šalies ekonominei sveikatai.
Bet taip jau yra, galima sakyti, nuo seno: kai valdžia neberanda b?d? surinkti biudžeto, ima melžti PVM – PNNM tešmen?, nors jo atsargos – ties kritine riba, o gal net ir nulin?s.