Raseiniai � Mlava

Viktoras VITKUS

Spalio 7-9 dienomis Mlavos (Lenkija) mieste buvo vykdoma verslo misija. I� 14 Raseini? delegacijos dalyvi? did�i?j? dal? sudar? verslininkai ir turizmo sodyb? savininkai.

Pagrindinis i�vykos tikslas – susipa�inti su Mlavos miesto ir jo apylinki? lankytinais kult?ros objektais. I�skirtinis d?mesys skirtas kaimo turizmo sodyboms.

Mlavos apylink?s

Spalio 7 d. raseini�kiai aplank? vien? �ymiausi? karinio paveldo objekt? � �Vilko ir�tv?�. �is pavadinimas siejamas su Adolfo Hitlerio slapyvard�iu � Vilkas. Esu tikras, kad nema�ai raseini�ki? yra buv? �ioje vietoje arba apie j? bent gird?jo, skait? internete. Kompleksas ?sp?dingas savo paskirtimi, komunikacijomis, bunkeri? sistemomis (13 karo vad? bunkeri? ir kiti pastatai). J? apra�yti gana sunku, tai reikia pamatyti ir pajusti tvyran?i? aur?. Raudonosios armijos �valgai nesugeb?jo u�fiksuoti objekto buvimo vietos, tod?l besitraukiantys hitlerininkai i� dalies sunaikino ten esan?ius statinius. Geros b?kl?s liko Bormano ir paties Hitlerio bunkeriai. M?s? kaimynai lenkai turi ne k? blogesn? verslumo gyslel? nei �ydai. U� numatyt? mokest? ?ia galima va�in?ti �arvuo?iu, lengvuoju kariniu automobiliu, fotografuotis vilkint naci? uniform? ir pan. Raseini�kiams nereik?jo samdyti gido, nes �ias pareigas puikiai atliko Turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Benediktas Sili?nas.

Kitas lankytinas objektas � �v.Lipkos v?lyvojo baroko vienuolynas. J? pristat? RTVIC turizmo va-dybinink? Renata �agminait?. Architekt?rin? ansambl? su ?sp?dingais vargonais lenkai brangina taip pat, kaip lietuviai �iluvos bazilik? ir koply?i?. ?domu tai, kad vykstantys restauracijos darbai netrukdo maldininkams ir turistams.

Gan?tinai ?domus objektas – kor?jie?i? televizori? (ir ne tik) LG Electronic gamykla. �ios ?mon?s atstovas supa�indino su gamyklos?k?rimo Mlavoje istorija bei produkcija.� Per vis? miesto istorij? tai did�iausia Mlavoje veikianti firma. Prie Vroclavo yra analogi�ka gamykla, ta?iau jaunesn? ir ma�esn?. Firmos padalinys veikia Rygoje, Lietuvoje jos filialo dar n?ra. LG Electronic yra did�iulis pasaulinis koncernas, neapsiribojantis tik televizori? gamyba, �i firma garsi virtuv?s ?ranga, mobiliaisiaisi telefonais, kompiuteriniais priedais ir pan. LG Electronic produkcija u�ima du tre?dalius pasaulin?s rinkos. Mlavoje �i gamykla veikia nuo 1999 met? buvusioje lenk? firmos Curtis baz?je. ?ia dirba 1600 nuolatini? darbuotoj?, dar 500 � pagal laikin? darbo sutart? (sezonin? gamyba). Pagal eksportuojam? produkcij? �igamykla u�ima 3 viet? Lenkijoje ir 5 viet? pasaulyje. Firma noriai investuoja ? Mlavos miesto pl?tr? – pastatyti nauji gyvenamieji namai ir kiti objektai. Paramos sulaukia mokyklos, ?vairios nevyriausybin?s organizacijos. Firmos administracija yra labai komunikabili ir geranori�ka. Vos raseini�kiams gr?�us namo, i� Mlavos ? RTVIC atskriejo netik?tas lai�kas. LG Elektronic Mlawa generalinis direktorius Rafalas Jakubovskis pad?kojo u� malon? ir �ilt? vizit? bei jam palikt? Raseini? turizmo
ir verslo informacijos centro med�iag? apie Gedimino kra�t?. Jis ra�o: ,,(…) J?s? palikta med�iaga pad?s man susidaryti ?sp?d? apie Lietuv? ir Raseini? kra�t?, pravers netolimos kelion?s ? j?s? �al? metu…�

Mlava

Apie Mlavos miesto istorij? nuo 1429 met? papasakojo muziejaus direktorius Le�ekas Arentas. Pagrindinis Mlavos urbanistikos elementas � centrin? miesto auk�t?, kurios perimetras nesikeit? nuo pat miesto ?k?rimo. Kaip pa�ym?jo muziejaus direktorius, tokio derinio, kad �alia ba�ny?ios b?t? miesto savivaldyb?s pastatas, Lenkijoje daugiau niekur n?ra. Miestas nuo pat ?k?rimo buvo pasienio ruo�e, t.y. Pr?sijos � Lenkijos, po to Kry�iuo?i? ordino � Lenkijos teritorijos. Pasienio zona driek?si per laukus. Tokia administracin? ir geografin? situacija tur?jo ir ger? aspekt?: �mon?s gana laisvai prekiavo maisto produktais, nam? apyvokos daiktais.

Iki XV am�iaus Mlavos namai buvo mediniai, ta?iau po kilusio didelio gaisro statiniai pasikeit?. Antrojo pasaulinio karo metu per Mlav? ?jo fronto linija,� miestas buvo intensyviai bomborduojamas. Daugiausiai nukent?jo ta miesto dalis, kur buvo ?sitvirtin? vokie?i? kariuomen?s daliniai. I�liko pavieniai seni, ?domios architekt?ros pastatai. D?mes? traukia kiek toliau esantis eklektinio stiliaus pasiturin?io pirklio pastatas. Beje, reikia pripa�inti, kad Mlavoje daugelis eklekti�k? pastat? turi klasikini? ir barokini? stili? bruo�?. Didesn? j? sankaupa yra miesto pakra�?iuose. �iais metais i�leista progin? 2 zlot? nominalo moneta, kurioje pavaizduota centrin? Mlavos miesto aik�t?.

Deja, reikia pripa�inti, kad pastebima plastikini? lang? invazija ? Mlavos senamiest?.

Didel? ?tak? Mlavos urbanistikai tur?jo iki Antrojo pasaulinio karo i�tisuose kvartaluose gausiai gyven? �ydai. �ios tautos atstov? likimas Mlavoje labai tragi�kas. Mieste i�liko gatv?, kuria �ydai buvo ve�ami egzekucijai. Laukuose u� miesto, �alia �vyro kasyklos, jie buvo su�audyti ir palikti gul?ti. Po karo palaikus i�sive�? artimieji, ta?iau ma�daug �imtas j? liko toje vietoje, kur v?liau i�kilo memorialas. Reikia pa�ym?ti, kad� karo pabaigoje per vien? dien? ?ia buvo su�audyti 364 �mon?s. �i? ?vyki? liudininkas ponas Raguckas, vienintelis per stebukl? i�lik?s gyvas, labai nuodugniai buvo papasakoj?s �ios tragedijos faktus. Jis mir? prie� septynerius metus.

Mlavoje yra dar vienas ?domus paminklas karo metais su�audytiems �ydams. Besitraukianti naci? armija naikino �yd? kap? paminklus, v?liau i� j? fragment? i�kilo ?sp?dingas monumentas. Apskritai Mlavoje yra daugelio religini? konfesij? kapini?.

?domus ir pa?i? miestel?n? m?gstamas parkas su paminklu pirmajam Lenkijos mar�alui Juzefui Pilsudskiui. Lenkija – itin pa�engusi �alis parkotvarkos srityje. Tai gerai
iliustruoja ir �is grie�tai simetri�kas, geometrinio stiliaus parkas, kurio a�is precizi�kai sutampa su statmenai besiremian?ios ? j? gatv?s a�imi. ?sp?d? sustiprina ret?,
verting? med�i? grup?s: skroblai, ka�tonai. Pagrindinis takas gr?stas skaldyto granito kubeli? danga. �alutiniai takai – nat?raliai �moni? pramintas gruntas su smulkaus �vyro priemai�a. Parko prad�ioje st?kso miesto simbolis � mergel?s Mlavos skulpt?ra, o gale � paminklas mar�alui J. Pilsudskiui. Tarp skulpt?r? – i�tisas neobarokinio stiliaus dekoratyvini? g?li? ir �ema?gi? augal? sta?iakampis tarpsnis. Akivaizdus dendrolog? pasiekimas � vykusiai pagal auk�t? sugrupuotos med�i? eil?s. Sunkiai apsakomi jausmai u�lieja �ird?, stebint rudens laj? spalvas. Ak? patraukia ?domi ir, manau, reikalinga detal? � informacinis stendas su parko archyvin?mis nuotraukomis.

�iuo metu Mlavoje gyvena 31 000 gyventoj?. Miestui priklauso 10 seni?nij?, kuriose gyvena 61 000 �moni?. Mlavoje yra universitetas su �urnalistikos, filologijos ir elektronikos fakultetais.