Ugn? TIMONYT?
[1]
Tautodailininkas Jonas Dzv?ga iš Kaulaki? (Raseini? r.) jau nebe pirmi metai darbuojasi Švedijoje. Jo kuriamos skulpt?ros rikiuojasi palei autostrad? ? Geteborg?.
Pakviet? draugas
?prasta, kad lietuvai?iai, net tur?dami aukštojo mokslo baigimo diplomus, užsienio šalyse tampa juodadarbiais. Jonas Dzv?ga ? Švedij? buvo pakviestas kaip skulptorius, nors tokio statuso sakosi netur?s: „Aš – tik tautodailininkas ir ne daugiau“.
J. Dzv?ga pasakoja, kad j? ? Švedij? pakviet? senas paž?stamas, kuris toje šalyje yra tvirtai ?sik?r?s, turi savo firm?, o dabar nori nustebinti švedus gražiai puosel?jama aplinka. Tad ir pirmieji Jono darbai ?sik?r? priva?ioje tos firmos erdv?je. V?liau šeimininkas pasir?pino, kad Jono skulpt?ros gal?t? stov?ti ir palei autostrad?. „Svetimam menui Švedijoje ?sitvirtinti yra labai sunku. Švedai labai saugo savo savitum? ir svetim? darb? ? vieš?sias erdves ne?sileidžia. Visi mano darbai, kuriuos padariau Švedijoje, yra mano draugo nuosavyb?, netgi tie, kurie stovi palei autostrad?“, – pasakoja Jonas.
[2]
Švedijoje Jonas daro tai šaliai artimas skulpt?ras: „Nors iš esm?s ne daug jos ir skiriasi nuo m?siški?. Kiekvienoje šalyje yra lyg ir savi pasak?, padavim? herojai, bet kai ?sigilini, pamatai, kad skiriasi tik j? pavadinimai, vardai. Drožiau ten medžiokl?s deiv?, švedai gi – medžiokli? kraštas, o ji nuo m?sišk?s Medeinos nesiskiria. Švedams labai patiko mano undin?, bet toki? pat j? b??iau dar?s ir Lietuvoje. M?siškius nykštukus švedai vadina troliais…“
Ilgai neištveria
Jonas džiaugiasi, kad Švedijoje jam yra duota visiška k?rybos laisv?. Jis atvažiav?s randa jau suvežtus ?žuolus ir tuomet pats sprendžia, kuo tuos r?stgalius paversti.
Tik yra kita b?da: „Ilgiau kaip pusantro m?nesio neištveriu. Imu dusti be Lietuvos, labai li?dna darosi, nors ten dirbu daug ir ?temptai, nes antraip n? tiek neištemp?iau. Kai dirbu, tai neskai?iuoju darbo valand?, nereikia man poilsio dien?. Ne tod?l, kad d?l didesnio pinigo pl?-šy?iausi. Aš tiesiog myliu tai, k? darau ir tai man suteikia džiaugsmo, to proceso vien darbu negalima vadinti.“ Panašiai, sako Jonas, jis elgiasi ir Lietuvoje: jei ?sikibo ? r?st?, tai ir nebepaleis jo, kol gyvasties ne?p?s. O jei keleto dien? rankos nelaiko kalt?, jos tiesiog ima „niež?ti“.
Tematika ?vairi
Mieliausia Jonui daryti skulpt?ras gimtajam Raseini? kraštui, nors labai daug jo darb? yra Panev?žio krašte, Krekenavoje, Šiauli? rajone ir kt. Tematika – pati ?vairiausia, nuo pakel?s kryži? iki pagonyb?s diev?, pasak? heroj?, tautos laisv?s simboli?. „Labai patinka deiv?s. Apie jas ieškau žini? ?vairiuose leidiniuose, stengiuosi kuo daugiau ?sigilinti ? kuriamos deiv?s charakter?. Atrodo, vos mažyt? niuans? teatrandi, bet jis skulpt?rai, ži?r?k, jau ir suteik?s kitok? atspalv?.“ Kartais Jono skulpt?rose ?k?nijami jo paž?stam? žmoni? bruožai. Sako, nety?ia taip išeina.
Nepaken?ia monotonijos
Meil? savo amatui Jonas sakosi pajut?s dar paauglyst?je ir netgi buvo ?stoj?s ? Panev?žio dail?s mokyklos vakarin? skyri?. „Bet ši mokykla buvo tarsi tarpin? stotel?
tiems, kurie ruoš?si aukštiesiems men? mokslams. O kadangi aš toki? ketinim? netur?jau, tai ilgai ten ir neužsibuvau.“ Dar trumpiau Jonas užsibuvo tuomet?je garsioje tautodailinink? „Minijos“ ?mon?je. „Ten vos por? savai?i? ištv?riau. Parod? vien? model? ir drožk – tas pats per t? pat?. Sukišau vien?dien savo „baibokus“ ? maiš? ir nuvilkau juos darbo kolegai. Sakiau, pabaik juos drožti ir priduok kaip savo, o aš daugiau nebegaliu, nes tas darbas – ne man.“
Kai likimas suved? Jon? su skulptoriumi Nemaniu, kuris, pasak Jono, net vardo netur?jo (visi j? vadino meistru Nemaniu), Jonas suprato, kad jis ir yra tas žmogus, kuriuo nor?t? sekti. Kai vakare po darbo meistras Nemanis pad?davo savo darbo ?rankius, juos paimdavo Jonas ir dirbdavo iki ?ranki? v?l prireikdavo meistrui. Jau po pirmojo Jono darbo meistras pasak?, jog tai ir es?s jaunuolio Jono kelias ir kad jis yra „pasmerktas“ skulptoriaus amatui. Gal kažkiek d?l jo geb?jim? yra „kaltas“ ir Jono senelis, labai garsus kalvis, bet kur? buities daikt? labai meniškai kal?s.
Jono skulpt?ros – tik iš ?žuolo. Nors šis medis ir kietas, bet, sako Jonas, jis yra plastiškas, neskalus. Jei uos? ar kitok? med? nety?ia stipriau barkštelsi, jis pokšt ir nuskils ne ten, kur reikia. Tuo tarpu su ?žuolu toki? dalyk? nenutinka, jis pakl?sta žmogaus rankom ir toki? netik?tum? nepateikia.
Darb? nesuskai?iuot?
J. Dzv?ga prisipaž?sta, kad savo sukurt? skulpt?r? jis n? neband?s skai?iuoti. Tik gal?s pasakyti, kiek j? yra Švedijoje – 15. Bet šiomis dienomis jis v?l išvažiuoj?s, tod?l
netrukus bus koks 20.
[3]
Dažna Jono skulpt?ra turi savo istorij?, vienoki? ar kitoki? prisiminim?. „Atsimenu, kai tik kal?si m?s? Nepriklausomyb?s pirmieji daigai, aš dirbau tuometiniame „Laisv?s“ kol?kyje prie pat Raseini?. Su kol?kio pirmininku Bagdonu suman?me iškalti Vyt? ir Tautišk? giesm?. Pirmininkas net kunigams skambino klausdamas, kaip ?ia padarius, kad labai nenusvilus? Bet ir kunigai konkretaus atsakymo netur?jo, sak? „gal bandykit…“ Po to jie jau „band?“ nuolat.
Kaimo turizmo sodyboje „Karpyn?“ šv. Florijono skulpt?ra atsirado po tre?iojo pirties gaisro. Panašu, jog šeimininkai nusprend?, kad be švent?j? pagalbos gaisr? problemos išspr?sti nepavyks.
O štai kai toje pa?ioje „Karpyn?je“ 6 metr? ilgio karpis po audros liko be uodegos galo, sodybos lankytojai pasi?l? šeimininkams lydek? tvenkiniuose sumažinti, kad karpiui uodegos nenuk?st?. Jonui teko pasir?pinti karpio uodegos „protezu“.
Šiltais prisiminimais apgaubta Apsireiškimo skulpt?ra Šiluvoje, esanti net 4 m aukš?io ir 1,2 m skersmens. Bedarant ši? skulpt?r?, kilo viso Apsireiškimo ansamblio id?ja: piemen?liai, karvut?s, avyt?s –meistras panoro sukurti toki? aplink?, kokia ji buvo Apsireiškimo metu.
Kai Jonas dar? Šv?. Mergel?s Marijos skulpt?r?, jo mamos Michalinos sodyboje Kaulakiuose pats arkivyskupas Sigitas Tamkevi?ius lank?si. „Be abejo, yra didžiul? garb? šitokio žmogaus savam kieme sulaukti. Arkivyskupui r?p?jo, kaip man sekasi dirbti, ar mano skulpt?ros veidas tikrai panašus ? Mergel?s Marijos“.
Vidukl?je šv. Izidorius, artoj? glob?jas, iš?jo panašus ? ši? skulpt?r? užsakius? ?kinink?.
J. Dzv?gai tautodailininko vardas suteiktas 1981 m. Š? status? jam peln? patys pirmieji jo darbai. Jis yra išrinktas savo kaimo šviesuoliu. V?lgi už t? pat? – už savo gimtin?s gražinim?. Jonas ir šiandien gyvena tuo pa?iu jausmu: štai renovuojami j? kaimo kult?ros namai, o Jono rank? reik?s aplinkai puošti, jai atnaujinti. Jau šiandien su seni?nu Albinu Renusu jie aptaria, kur ir k? darysi?.