Raseini? krato istorijos muziejaus rinkiniai. Lovaties?s

Versija spausdinimui

…iandien negin?ijama, kad tautinis paveldas ir tradiciniai amatai yra viena svarbiausi?, iskirtini? kiekvienos valstyb?s etnin?s kult?ros bruo?. Tod?l labai svarbu skatinti atkurti inykusius ar nykstan?ius amatus, isaugoti ir populiarinti per imtme?ius puosel?tas tradicijas, kad kurdami ateit?, rastume i kur pasisemti patirties.

2014 m. Raseini? krato istorijos muziejus vykd? Etnokult?ros projekt? ,,Raseini? amat? paveldas, kuris buvo finansuojamas Raseini? rajono savivaldyb?s Etnin?s kult?ros pl?tros 20142016 m. programos l?omis. Pagrindin? projekto id?ja painti audimo amat?, jam b?dingas tradicijas, istorij?, k?rybikai jas puosel?ti iandienos s?lygomis, siekti itirti audini? ratus, esan?ius muziejaus etnografiniame rinkinyje. Art?jant Didiosioms vent?ms, turi pasirodyti naujas leidinys ,,Raseini? krato istorijos muziejaus rinkiniai. Lovaties?s, kurio sudarytojos muziejinink?s Vita Tarvydien? ir Lina Kantautien?, konsultant? aud?ja Ramut? Jegnorien?.

Audini? ratai tai lyg skamban?ios dainos posmai…

Audini? ratuose, j? spalv? derm?je iliko ir skamba ?vairiausi? ami? ir ?vairiausi? atgarsi? buvusios k?rybikosios galios, tvirtai atsispyrusios prie nepermaldaujam?, visk? naikinant? laik?, aidai taip apie audini? rat? estetik? ir gali? ra? lietuvi? muziejininkyst?s pradininkas Paulius Galaun?. Jis audinius prilygino dainoms. M?s? prot?viai savo diaugsmus, viltis ar li?des? isakydavo nuostabios derm?s dainose, o audinius sugeb?davo imarginti ?mantriausiais ratais, ritmingomis kompozicijomis. Austi mok?jo beveik kiekviena moteris. io amato nuo maum?s mok?si namuose, pas kaimynes. Nuo seno audimas lietuv?ms buvo svarbi saviraikos forma.

Raseini? krato istorijos muziejuje per 40 met? sukauptas graus XIX a. XX a. lovatiesi? rinkinys. Audiniuose atsispindi m?s? krato moni? buitis, poreikiai ir estetikos suvokimo kaita.

Lovaties?, kaip b?sto dekoratyvin? detal?, vis re?iau pritaikoma moderniame bute. Retas kas bevertina mo?iut?s dovanotus audinius. Danas ? audinius i?ri kaip ? laikme?io dvasios nebeatitinkant?, viet? uimant? daikt?. Nesusim?stoma, kaip per imtme?ius pakito ratas, perduodamas i kartos ? kart?, kiek kart? i vieno galo ? kit? l?k? audykl?, nutr?ko si?las, ? kiek ny?i? si?lai buvo suverti, kiek dien? aud?ja pras?d?jo stakl?se Tad paklauskime sav?s kokia io seno audinio vert??… Gal galime pritaikyti senoli? kurtus ratus savo naujame interjere, jei ne patik?kime saugoti ? turt? muziejams.

M?s? krate audimo tradicijos baigia inykti. Viena po kitos Anapilin ikeliavo garsios aud?jos: Bronislava Urbonavi?i?t? emaitien? (g. 1906-1993 m.) i eimyniki? k., Marijona Krik?ionaitien? ukauskait? (g. 1921 – 1998 m.) i Palynio k., raseinik? Genovait? Skaburskien? (g. 1926 – 2004 m.). iandien stakl?se s?din?i? moter? jau ne kakiek suskai?iuosi. Diaugiam?s Raseini? rajono seni?nijose vis dar audian?iomis moterimis: Genute Ramanauskiene Urbtaite (g. 1943 m.) i Ilgii?, Genovaite Sakalauskiene i Ver?duvos, Ramute Jegnoriene i Raseini?. Jos audia, mielai paaikina ir mokina norin?ius austi, t?sdamos aud?j? tradicijas puosel?ja senuosius amatus.

Leidinys ,,Raseini? krato istorijos muziejaus rinkiniai. Lovaties?s skirtas audini? painimui ir tyrin?jimui. ?ia rasite ypating? ilum? ir meil? liaudies k?rybai, rank? darbui. XXI a. kosmopolitiko pasaulio mogui tai bus unikali patirtis, kad daiktas kuriamas ne greitam suvartojimui, o ilgiems gyvenimo metams. Graiausi audiniai b?davo perduodami i kartos ? kart? ne tik kaip turtas, bet ir kaip atmintis.

Muziejinink? Vita Tarvydien?

1 Komentaras

  1. Sema

    2015-04-21 05:40

    dr. Mara Kalnina (M?ra Kalni?)M?ra Kalni? lietuvikai b?t? kaip kokia m?s?(?) ponia Bosas. T.y. Kalninis. Taip ir reik?t? rayti, kaip ji pati raosi vyrika parvade. Jeigu rayti moterika gimine, tai latvikai b?t? ne Kalnina, o Kalninia. Lietuvikai Kalnin?.