2019 gruodžio
10
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Raseinių krašto savanoriai – Laisvės gynėjai

    Siųsti Versija spausdinimui

    „Tad ginkim Lietuvą! Parodykim, jog esame verti amžiais kovotos laisvės…“
    (Iš 1918 m. gruodžio 27 d. Mykolo Sleževičiaus Vyriausybės atsišaukimo dėl savanorių telkimo)

    1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 d. – išleistas pirmasis Lietuvos kariuomenės įsakymas. Ši data laikoma Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena. Kariuomenę kurti ėmėsi iš Rusijos arba iš vokiečių nelaisvės į savo Tėvynę grįžę lietuviai karininkai. 1918 m. pabaigoje skubiai sudaryta M.Sleževičiaus vyriausybė Lietuvos gyventojus kvietė ginti Tėvynės. Į kvietimą atsiliepė įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės. Jauni vyrai būriais traukė į nurodytus punktus, kur buvo organizuojami savanorių pulkai. Raseiniai tapo viena iš savanorių telkimosi vietų. 1919 m. pradžioje mieste įsteigta komendantūra, joje buvo registruojami Raseinių apskrities savanoriai. 1919 m. gegužės 4 d. krašto apsaugos ministro A.Merkio įsakymu karininkui P.Liatukui buvo pavesta Raseiniuose suformuoti pulką iš karių savanorių. Šį pulką sudarė Raseinių krašto žmonės. 1920 m.
    pradžioje pulkas buvo pavadintas trečiuoju Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto pėstininkų pulku.
    1919 m. vasarą iš Latvijos į Lietuvą įsiveržė jungtiniai vokiečių ir rusų daliniai, vėliau vadinti bermontininkais. Bermontininkų būriai žygiuodami į šalies gilumą susirėmė su Raseinių komendantūros kuopos savanoriais. Priešai apsupo ir suėmė dalį Raseinių savanorių, o jų vadą leitenantą Vincą Rimavičių sušaudė. Kovoje su besitraukiančiais priešais žuvę 7-ojo pėstininkų pulko Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai palaidoti Raseinių civilinėse kapinėse. Tai liudija užrašai ant Lietuvos karių antkapių. Kryželiai skirti 7-o pėstininkų pulko kariškiams: V.Ūsui, V.Pranskevičiui, P.Gelažnikui, V.Paužai, D.Augustinui ir 3-iojo pėstininkų pulko eiliniams A.Sabaliauskui ir A.Moguliui. 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio proga šioje vietoje pastatytas paminklas su užrašu „Ilsintieji šitose šaltose kapinėse mūsų karžygiai žuvo, kad mes gyventume, tarptume ir klestėtume Nepriklausomoj Lietuvoj. Sekime jų žygiais. Tauta, būk jiems dėkinga. 1918–1928“. Prie paminklo antkapis su užrašu „Raseinių komendantūros karininkas Vincas Rimavičius, žuvęs 1919 m. spalių mėn. nežinia kur palaidotas“. Antkapyje įrašytos savanorių pavardės: L.Paulauskas, P.Paškevičius, J.Martinaitis, F.Mackevičius, V.Ivanauskas, J.Stonis, V.Vasiliauskas, Br.Vyšniauskas, A.Ivanauskas.
    1919 m. rudenį Lietuvos kariuomenės pajėgos buvo sutelktos ir nukreiptos prieš bermontininkus ties Radviliškiu ir Šiauliais. Šiose kovose aktyviai dalyvavo, pasižymėjo drąsa ir ryžtu Raseinių komendantūros kuopa. Mūšiuose prieš bermontininkus kovėsi ir 7-asis pėstininkų pulkas, vėliau pavadintas Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio vardu. Minint Lietuvos valstybės Nepriklausomybės dešimtmetį, 7-asis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas apdovanotas Vyčio kryžiaus vėliava. Nuo 1934 m. pulkas perkeltas į Tauragę. Taikos metais tame pulke tarnybą atliko ne vienas Raseinių krašto gyventojas.
    Lietuvos valstybė buvo apginta, o kariuomenės kūrėjai savanoriai pagerbti 1928 m. vasario 27 d. įsteigus Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalį Lietuvos Nepriklausomybės kovoms atminti. Medaliu apdovanoti visi 1918–1920 m. į karinę tarnybą savanoriškai įstoję asmenys. Narsa ir didvyriškumu Nepriklausomybės kare pasižymėję kariai, savanoriai buvo apdovanoti aukščiausiu Lietuvos valstybės kariniu apdovanojimu – Vyčio Kryžiaus ordinu.
    Tautos pasiaukojimo ir didvyriškumo simboliu pripažintas pirmasis savanoris, žuvęs Nepriklausomybės kovose – Pranas Eimutis iš Ariogalos krašto.
    Minint Didžiojo Vilniaus Seimo 20 metų sukaktį, valdžios atstovams gimė idėja steigti Lietuvos kariuomenės Savanorių sąjungą. Šios minties vedami nepriklausomybės kovų savanoriai apskričių centruose jungėsi į Lietuvos kariuomenės Savanorių sąjungos miestų skyrius. 1927 m. Raseinių krašto savanoriai įsteigė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių Raseinių skyrių, kuriame dalyvavo per šimtą savanorių. Sąjungos tikslas – saugoti ir ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, ugdyti tautinę savimonę, rūpintis Lietuvos karžygių pagerbimu, žuvusių savanorių šeimų ekonomine būkle. Skyrius turėjo antspaudą, vėliavą, buvo išrinkta ir patvirtinta skyriaus valdyba: pirmininkas V.Vitkus, vicepirmininkas A.Juodka, iždininkas J.Matonas, sekretorius V.Galbuogis ir narys A.Sasnauskas. Skyriaus valdybos iniciatyva buvo suorganizuotas visuomenės komitetas karių kapams Raseinių apskrityje ir Raseiniuose sutvarkyti.
    1928 m. gegužės 15 d. Raseinių civilinėse kapinėse savanorių kapai buvo iškilmingai pašventinti.
    Tarpukario metais Laisvės idėjos vedami, Tėvynės ginti ėjo įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir politinių pažiūrų žmonės. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai ir šiandien yra tautos gyvoji legenda, tapusi pavyzdžiu pokario partizaninio karo organizavimui ir Lietuvos gynėjų būrimuisi 1991 metais. Didžiuokimės savo istorija ir nepamirškime tų, kurie kovojo dėl Lietuvos Nepriklausomybės.
    Lina Vapsevičienė,
    muziejininkė

    Komentarų nėra