Raseinių krašto žmonės Steigiamajame Seime

Siųsti Versija spausdinimui

Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metams

Rinkimai į Steigiamąjį Seimą įvyko 1920 m. balandžio 14–15 d., o gegužės 15 d. 112 tautos išrinktų atstovų rinkosi į pirmąjį Seimo posėdį Kaune, miesto teatro rūmuose. Gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena – tapo Tautos švente, vadinta ir Nepriklausomybės švente, iškilmingai švenčiama iki XX a.
4 deš., vėliau minima kaip kariuomenės ir visuomenės susiartinimo diena.
Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybės istorijoje pradėjo naują laikotarpį – parlamentinį Lietuvos Respublikos laikotarpį. 1920–1922 m. Lietuvos valstybę kūrė jauni, skirtingų išsilavinimų, profesijų ir socialinės kilmės žmonės. Tarp 112 į Steigiamąjį Seimą išrinktų atstovų buvo ūkininkai, darbininkai, amatininkai, kunigai, pedagogai, gydytojai, teisininkai, kariai, vaistininkai, rašytojai, agronomai, valdininkai, tarnautojai ir kitų profesijų asmenys. Gausiausia dalis Lietuvos parlamento atstovų buvo kilę iš valstiečių, darbininkų ir amatininkų, po to bajorų, tarnautojų ir miestiečių.
Seimo kanceliarijos 1924 m. išleistoje knygoje „Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais“ minimi net aštuoni asmenys, susiję su tuometine Raseinių apskritimi. Du iš jų į Steigiamąjį Seimą išrinkti III (Raseinių) rinkimų apygardoje. Kauno arkikatedros ilgametis viceprepozitas, „Ateities“ ir „Pavasario“ organizacijų kūrėjas, rašytojas, kun. Povilas Dogelis gimė 1877 m. Knebionių k., Girkalnio vlsč. P.Dogelis Steigiamajame Seime atstovavo Lietuvos krikščionių demokratų partijai. Knygoje „Mano gyvenimo prisiminimai“ jis rašo, kad svarbesnių įstatymų priėmimą Steigiamasis Seimas apvainikuodavo pamaldomis katedros bažnyčioje. Priėmus Lietuvos valstybės nuolatinę Konstituciją, Kauno arkikatedroje taip pat buvo atlaikytos iškilmingos pamaldos. Pamaldas laikė katedros bazilikos klebonas kun. P.Dogelis. Po kadencijos iš politinio gyvenimo pasitraukė, toliau aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. P.Dogelis mirė 1949 m. lapkričio 3 d. Kaune.
Kitas kraštietis į Steigiamąjį Seimą išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje – Stasys Digrys, gimęs 1886 m. Bažavalės k., Ariogalos valsč. Jis Seime pasižymėjo kuriant lito įvedimo įstatymą, steigiant Aukštuosius kursus. Pasibaigus Seimo nario kadencijai, politikoje nedalyvavo. Tolimesnį gyvenimą susiejo su profesine ekonomikos, bankininkystės, draudimo veikla. 1944 m. pasitraukė į Austriją. Gyvendamas Vienoje tėvynės nepamiršo, kasmet lietuviams organizuodavo Vasario 16-osios minėjimą. Mirė 1952 m. gruodžio 15 d. Vienoje.
Kiti šeši Steigiamojo Seimo nariai gimė, mokėsi arba dirbo Raseinių krašte.
Juozas Akmenskis gimė 1882 m. Kaniūkų k., Kelmės valsč., Raseinių apskrityje. 1899 m. mokėsi Raseinių miesto mokykloje. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas IV (Telšių) rinkimų apygardoje. Jis žinomas kaip kooperatininkas, Valstybės kontrolės vyriausiasis revizorius Tauragės ir Raseinių apskritims, Lietuvos Respublikos Pirmojo Seimo narys, išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkimų sąrašą. Mirė 1933 m. sausio 19 d. Tauragėje.
Kazimieras Ralys gimė 1885 m. Žalpių k., Viduklės valsč. Jis garsus kaip švietėjas, rašytojas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas, 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis, Lietuvos Respublikos Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimų narys. K.Ralys į Steigiamąjį Seimą išrinktas IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą. K.Ralio sūnus Dobilas Ralys apie tėvą yra sakęs: „Tėvas turėjo tikslą šviesti, budinti savo krašto žmones ir jo kantriai siekė.“ Mirė 1958 m. sausio 6 d. Kaune.
Viktoras Beržinskas gimė 1874 m. Pakapurnio k., Raseinių valsč., Raseiniuose mokėsi šaltkalvio amato, o po ketverių metų išvažiavo į Rygą, kur reiškėsi kaip visuomenininkas, priklausė įvairioms draugijoms, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Vėliau, gyvendamas Kaune, įsitraukė į Lietuvos darbo federacijos (LDF) organizavimą. Pagal LDF sąrašą V.Beržinskas buvo išrinktas Steigiamojo Seimo nariu. Stenogramose, spausdintose „Steigiamojo Seimo Darbų“ sąsiuviniuose, cituojamos V.Beržinsko kalbos įrodo, kad jis gerai žinojo darbininkų rūpesčius: „Man, važinėjant po Lietuvą, dažnai tekdavo susidurti su darbininkais, jų obalsis man gerai žinomas: „Duokit žemės!“ ir kt. V.Beržinskui teko dirbti ir Lietuvos Respublikos Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimo nariu. Buvęs Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės-kūrėjas savanoris pokario metais įsijungė į pasipriešinimo sovietinei okupacijai kovą, buvo partizanų rėmėju ir antisovietinės spaudos platintoju. Už tai 1947 m. sovietų saugumo suimtas ir kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Mirė 1947 m. kovo 3 d., palaidojimo vieta nežinoma.
Klemensas Skabeika gimė 1884 m. Knabikų k., Laižuvos valsč., Mažeikių apskr., žinomas kaip agronomas, pedagogas, lietuviškų elementorių autorius. Į Steigiamąjį Seimą kandidatavo IV (Telšių) rinkimų apygardoje, bet išrinktas nebuvo. Į Seimą pateko mandato atsisakius kitam atstovui. Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) frakcijai. Jis ėjo Raseinių žemės ūkio mokyklos direktoriaus pareigas, mokytojavo. Mirė 1951 m. gruodžio 12 d. Kudirkos Naumiestyje, palaidotas Raseiniuose.
Vincentas Mieleška gimė 1893 m. Paliepių k., Ariogalos valsč. Jis – 1917 m. Peterburge vykusio lietuvių seimo dalyvis. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. V.Mieleškai teko dirbti LR Pirmojo ir Antrojo Seimų nariu. Poseiminiu laikotarpiu aktyviai dalyvavo politinėje ir visuomeninėje veikloje. Mirė 1963 m. kovo 5 d. Kaune.
Mykolas Sleževičius – 1918–1926 m. laikotarpiu vienas iškiliausių valstybės politikų, iš pagrindų kūręs Lietuvos valstybę, šiame sąraše užima išskirtinę vietą. Mūsų kraštietis gimė 1882 m. Dremblių vienkiemyje, Viduklės valsčiuje, advokatas, nepriklausomos Lietuvos Respublikos demokratinio judėjimo veikėjas, tris kartus vadovavęs koaliciniams ministrų kabinetams, ilgametis Liaudininkų partijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimų atstovas. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas II (Kauno) apygardoje. Priklausė LSLDP frakcijai. Mirė 1939 m. lapkričio 11 d.
Steigiamojo Seimo priimti įstatymai, prie kurių prisidėjo minėtų Seimo narių veikla, turėjo didelę įtaką tolesnei Lietuvos valstybės raidai. 1920 m. gegužės 15 d. per pirmąjį posėdį buvo priimta Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atkurtos Lietuvos demokratinės valstybės, 1922 m. pirmoji nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija, pagrindinis Žemės reformos, Piniginio vieneto, Lietuvos banko įstatymai ir svarstyti bei priimti įvairias valstybės gyvenimo sritis reguliuojantys įstatymai.
Lina Vapsevičienė,
muziejininkė

Komentarų nėra