Raseini? ligonin? pageidaujama ir populiari

Versija spausdinimui

Albinas STAKAUSKAS

R?pintis sveikata kiekvieno mogaus pareiga. Ta?iau vienu ar kitu gyvenimo momentu ligonin?s pacientais tenka pab?ti kone kiekvienam mogui, tegul ir didiausiam sveikuoliui. Raseini? ligonin?je pacient? taip pat netr?ksta. Lapkri?io pabaigoje, kuomet ne vienas pilietis skund?si gripu ir kitomis pa?m?jusiomis ligomis, Alio, Raseini? urnalistas susitiko su Raseini? ligonin?s direktoriumi Vidmantu Merkliopu ir pasidom?jo, kokiomis nuotaikomis gyvena ligonin?s personalas. Kas laukia m?s? ligonin?s, r?pi kiekvienam gyventojui. mon?s skaito spaud?, domisi, kas vyksta aplinkiniuose rajonuose, ir jiems ne tas pats, kad ten udarin?ja chirurgijos, akuerijos, reanimacijos skyrius. Visi puikiai suprantame, kad tokiu atveju medik? paslaug? prieinamumas pasidaro ymiai sud?tingesnis. Kai ligonin? udaroma arba pereina ? emesn? klasifikacijos lygmen?, susizgrimba ir politikai, tik, deja, neretai j? r?pestis b?na pav?luotas. Kokia gi situacija Raseini? ligonin?je? Kokias paslaugas ?ia gali pasirinkti pacientai? Ar negresia ligonin?s skyri? udarymai? Ar netr?ksta gydytoj?? ? visus iuos ir kitus klausimus maloniai sutiko atsakyti V. Merkliopas. Vis? pirma nor??iau akcentuoti, kad pacientas turi teis? pasirinkti gydytoj?, tai apibr?ta ?statyme. Lygiai taip pat, kaip pasirenkame eimos gydytoj?, besikreipiantis turi teis? pasirinkti ir ligonin?s stacionaro gydytoj?. Be abejo, ?miais atvejais itas principas negalioja, tada pagalb? suteikia budintys gydytojai. Ta?iau planiniu atveju pacientas gali pasirinkti sau gydytoj? i dirban?i? tame skyriuje, kad jis gydyt?, operuot? ar panaiai. Ta teis? jam turi b?ti utikrinta. Be abejon?s, tuomet problema, kad jauniems gydytojams sunkiau isikovoti pripainim? tarp pacient?. Ta?iau noriu pasakyti, kad jauni gydytojai pas mus atvyksta labai gerai paruoti ir nors jie neturi tokios praktikos, bet iniomis kartais lenkia vyresniuosius kolegas, aikino ligonin?s vadovas.

Kaip ne kart? esame gird?j?, per ?vairias informacijos priemones teigiama, jog gydytoj? Lietuvoje ma?ja jie emigruoja ? usien?, usitikrina ten geriau apmokam? darb?, socialines s?lygas ir kit? gerov?. Kaip Raseiniuose? Pasak V. Merkliopo, m?s? rajonin?je ligonin?je
i problema taip pat yra aktuali, ta?iau jokiu b?du nedramatika. Apie tai byloja skai?iai. Per paskutinius penkerius metus ? ?staig? atvyko ir pasiliko dirbti 31 gydytojas. 2007 metais 5 gydytojai, 2008 6, 2009 6, 2010 6, 2011 8 gydytojai. Taigi situacija n?ra jau tokia bloga. inoma, ne visi specialistai dirba pilnu etatu, kai kurie atvaiuoja tam laikui skirtomis valandomis (pvz., Konsultacij? poliklinikoje). Tiesa, kai kuri? specialist? tr?ksta ir dar ?darbintum?me. Kai kurie gydytojai jau sulauk? garbaus amiaus ir kaita bus, tai
nat?ralus dalykas. Ta?iau n?ra taip blogai, kaip kitose ligonin?se, kuriose nebeprisivilioja nauj? darbuotoj?. Pastaraisiais metais mums pavyko pasikviesti gydytojus, kurie labai reikalingi, o kai kuri? i viso netur?jome. Nor??iau pamin?ti tokius auktos kvalifikacijos specialistus, kaip kardiolog? Agn? imukauskien?, endokrinolog? Laur? Brauklyt?, oftalmolog? Jurgit? Kritapavi?ien?, urolog? Stas? Aukaln?, reabilitolog? Viktorij? Neimanait?, radiologes Vilm? Hofertien? ir Giedr? Kavaliauskien?, dermatolog? Egidij? Pagirsk?, ortoped? traumatolog? Zigmant? Bartk?, vardijo V. Merkliopas. Visi ie gydytojai dirba Konsultacij? poliklinikoje ir teikia pacientams paslaugas. Ligonin?s stacionare prad?jo dirbti neurolog? Loreta Kalas?nien?, akuer? ginekolog? Dalia Gruodyt?, chirurgas
Dainius Juka, ortopedas traumatologas Giedrius Kunigikis. Tai puikiai usirekomendav? specialistai, savo srities inovai, sugebantys atlikti sud?tingiausias uduotis.

Raseini? ligonin?je ne tik jaun?ja personalas, atvyksta ?vairi? specializacij? gab?s gydytojai, bet nuolat r?pinamasi ir materialine baze. ?sigyjama modernesn? medicinin? ?ranga ir tokiu b?du tobul?ja pacient? tyrimo galimyb?s. Taigi m?s? rajono gyventojams daugelis
?vairi? b?tin? tyrim? atliekama ?ia pat, tod?l nereikia vykti ? kitus miestus. Kiek teko kalb?ti su pacientais, kurie kartojo atliktus tyrimus, pavyzdiui, Kauno klinikose, rezultatai buvo tie patys. Ligonin?s poliklinikoje konsultacij? skai?ius kasmet vis did?ja per m?nes? suteikiama apie 5 6 t?kst. konsultacij?. Per metus daugiau nei 80 t?kst. Didioji dalis besikreipian?i?j? l?kes?i? yra patenkinami.

Kaip inoma, ligonines numatoma suskirstyti ? respublikines, regionines ir rajonines. Aik?s ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti pagrindiniai kriterijai pavyzdiui, rajono lygmeniui bus priskirta ?staiga (rajonin? ligonin?), kuri neatitinka i? dviej? kriterij? kartu: 1100 didi?j? operacij? ir 300 gimdym? per metus. Tuo tarpu regiono lygmeniui bus priskirta ?staiga (regionin? ligonin?), kuri atitinka min?tus kriterijus abiem atvejais. Taip pat papildomi kriterijai mogikieji itekliai, ar gydytojai daugiausiai atvyksta, ar dirba konkre?ioje ligonin?je, bei padalini? ekonominis efektyvumas. Alio, Raseiniuose jau ra?me, kad iemet Raseini? ligonin?s gimdymo skyriuje pasaul? ivydo 300-asis k?dikis, o didi?j? operacij? bus atlikta daugiau nei t?kstantis.Iki met? pabaigos gali b?ti pasiektas ir pastarasis kriterijus, kuris atitikt? netgi regionin?s ligonin?s lygmen?. Taigi tendencijos gana optimistikos. Be abejo, tai, kad pastaraisiais metais did?jo operacij? skai?ius, pirmiausia nuopelnas patyrusi? kvalifikuot? gydytoj?, kuriais pacientai pasitiki. Ne vienas m?s? laikra?io skaitytojas turb?t ino, kad ortopedijos traumatologijos skyriaus specialistai, vadovaujami patyrusio gydytojo Gedimino Galubausko, jau seniai atlieka kelio ir klubo s?nari? endoprotezavimo operacijas. D?l i? problem? ? Raseini? ligonin? kreipiasi ne tik vietos gyventojai, bet ir pacientai i daugelio aplinkini? ir tol?liau esan?i? rajon?.

Kadangi skaitytojus domina mokamos paslaugos, primok?jimai u vaistus, urnalistas papra? pakomentuoti V. Merkliopo, kokia yra situacija ligonin?je d?l i? klausim?. Mes netaikome praktikos, kad duotume pacientui s?ra? ir lieptume nusipirkti reikalingus medikamentus ar panaiai. Ta?iau ?statymas numato galimyb?, kad pacientui pasirinkus brangiau apmokamus vaistus ar medicinos priemones, jis gali susimok?ti kain? skirtum?. i praktika kiek pla?iau buvo taikyta 2009 2010 m., nes tuomet buvo sud?tingesn? finansin? situacija. Vadinamojo balo vert? u m?s? teikiamas paslaugas buvo maesn?, o dabar ji yra atstatyta (nuo 81 ct iki 92 ct). Tod?l mes kiek gal?jome sumainome t? primok?jim?. Pavyzdiui, jei 2009 2010 m. per 1 m?n. visa pacient? primokama suma sudarydavo iki 10 t?kst. Lt, tai dabar siekia 1 2 t?kst. Lt, tuo tarpu ligonin? dabar per m?nes? vaistams ir medicinos priemon?ms ileidia apie 100 t?kst. Lt. Taigi tai ities n?ra didel? dalis. Pacientas turi teis? rinktis didesn? komfort?, didesnes garantijas, pavyzdiui, operacijai iuolaikikiausius vienkartinius sterilius apklotus ir panaiai. Tuomet sumoka u rinkin? 50 ar 80 lit?. Ta?iau niekas to specialiai nereikalauja. Kita situacija Konsultacij? poliklinikoje laboratoriniai pacient? tyrimai. B?na, kad pacientas savo nuoi?ra nori papildomai isitirti arba kartais konsultacij? kaina nepadengia vis? tyrim? kainos, tuomet reikia papildomai susimok?ti, bet tai taip pat n?ra didel?s sumos. Mokami laboratoriniai tyrimai sudaro apie 5 %. Ne per seniausiai mes dar sumainome laboratorini? tyrim? kainas, sak? Raseini? ligonin?s direktorius. Ities, i?rint ? atskirus tyrimus, kainos pernelyg nesikandioja. Pamin?sime tik kelet? populiaresni? tyrim?: gliukoz?s koncentracija kapiliariniame kraujyje 3,60 Lt, gliukoz?s koncentracija serume (plazmoje) 2,90, glikozilinto hemoglobino (HbA1c) nustatymas 18,90 Lt, lapimo r?gties koncentracija 4,60 Lt, kreatinino koncentracija 3,00 Lt, lapalo (UREA) koncentracija 2,90 Lt, bendroji cholesterolio koncentracija 4,00 Lt, didelio tankio (DTL) lipoprotein? cholesterolio koncentracija 3,40 Lt, mao tankio (MTL) lipoprotein? cholesterolio koncentracija 3,00 Lt, triglecid? koncentracija 3,50 Lt, bendrojo bilirubino koncentracija 2,90 Lt, bendrojo kalcio koncentracija 6,00 Lt, kalio, natrio koncentracija 3,20 Lt, geleies koncentracija 5,00 Lt, magnio koncentracija 5,00 Lt, aspartataminotransferaz?s (ASAT/GOT) aktyvumas 2,80 Lt, alaninaminotransferaz?s (ALAT/GPT) aktyvumas 2,80 Lt, armin?s fosfataz?s aktyvumas 2,80 Lt, protrombino komplekso tyrimas protrombino prokonvertino metodu (SPA) 8,30 Lt, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko nustatymas (ADTL) 10,50 Lt, laisvo tiroksino (FT4) nustatymas imunofermentiniu metodu 14,40 Lt, tirotropino (TTH) nustatymas imunofermentiniu metodu 15,00 Lt, prostatos specifinio antigeno (PAS) nustatymas 15,80 Lt, antik?n? prie skydliauk?s peroksidaz? (ATPO) nustatymas 26,00 Lt, C reaktyvinio baltymo kiekio nustatymas 13,37 Lt.

1 Komentaras

  1. Zose Miseviciene

    2015-02-11 18:10

    Norint istirti disaerobini disbalansa ir vandens elektrolitu disbalansa .Ar toksai tyrimas yra daromas Lietuvoje, o gal ir Raseiniuose? Aciu uz atsakyma.