Raseinių ligoninė – pageidaujama ir populiari

Siųsti Versija spausdinimui

Albinas STAKAUSKAS

Rūpintis sveikata – kiekvieno žmogaus pareiga. Tačiau vienu ar kitu gyvenimo momentu ligoninės pacientais tenka pabūti kone kiekvienam žmogui, tegul ir didžiausiam sveikuoliui. Raseinių ligoninėje pacientų taip pat netrūksta. Lapkričio pabaigoje, kuomet ne vienas pilietis skundėsi gripu ir kitomis paūmėjusiomis ligomis, „Alio, Raseinių“ žurnalistas susitiko su Raseinių ligoninės direktoriumi Vidmantu Merkliopu ir pasidomėjo, kokiomis nuotaikomis gyvena ligoninės personalas. Kas laukia mūsų ligoninės, rūpi kiekvienam gyventojui. Žmonės skaito spaudą, domisi, kas vyksta aplinkiniuose rajonuose, ir jiems ne tas pats, kad ten uždarinėja chirurgijos, akušerijos, reanimacijos skyrius. Visi puikiai suprantame, kad tokiu atveju medikų paslaugų prieinamumas pasidaro žymiai sudėtingesnis. Kai ligoninė uždaroma arba pereina į žemesnį klasifikacijos lygmenį, susizgrimba ir politikai, tik, deja, neretai jų rūpestis būna pavėluotas. Kokia gi situacija Raseinių ligoninėje? Kokias paslaugas čia gali pasirinkti pacientai? Ar negresia ligoninės skyrių uždarymai? Ar netrūksta gydytojų? Į visus šiuos ir kitus klausimus maloniai sutiko atsakyti V. Merkliopas. „Visų pirma norėčiau akcentuoti, kad pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, tai apibrėžta įstatyme. Lygiai taip pat, kaip pasirenkame šeimos gydytoją, besikreipiantis turi teisę pasirinkti ir ligoninės stacionaro gydytoją. Be abejo, ūmiais atvejais šitas principas negalioja, tada pagalbą suteikia budintys gydytojai. Tačiau planiniu atveju pacientas gali pasirinkti sau gydytoją iš dirbančių tame skyriuje, kad jis gydytų, operuotų ar panašiai. Ta teisė jam turi būti užtikrinta. Be abejonės, tuomet problema, kad jauniems gydytojams sunkiau išsikovoti pripažinimą tarp pacientų. Tačiau noriu pasakyti, kad jauni gydytojai pas mus atvyksta labai gerai paruošti ir nors jie neturi tokios praktikos, bet žiniomis kartais lenkia vyresniuosius kolegas“, – aiškino ligoninės vadovas.      

Kaip ne kartą esame girdėję, per įvairias informacijos priemones teigiama, jog gydytojų Lietuvoje mažėja – jie emigruoja į užsienį, užsitikrina ten geriau apmokamą darbą, socialines sąlygas ir kitą gerovę. Kaip Raseiniuose? Pasak V. Merkliopo, mūsų rajoninėje ligoninėje
ši problema taip pat yra aktuali, tačiau jokiu būdu nedramatiška. Apie tai byloja skaičiai. Per paskutinius penkerius metus į įstaigą atvyko ir pasiliko dirbti 31 gydytojas. 2007 metais – 5 gydytojai, 2008 – 6, 2009 – 6, 2010 – 6, 2011 – 8 gydytojai. Taigi situacija nėra jau tokia bloga. Žinoma, ne visi specialistai dirba pilnu etatu, kai kurie atvažiuoja tam laikui skirtomis valandomis (pvz., Konsultacijų poliklinikoje). „Tiesa, kai kurių specialistų trūksta ir dar įdarbintumėme. Kai kurie gydytojai jau sulaukė garbaus amžiaus ir kaita bus, tai
natūralus dalykas. Tačiau nėra taip blogai, kaip kitose ligoninėse, kuriose nebeprisivilioja naujų darbuotojų. Pastaraisiais metais mums pavyko pasikviesti gydytojus, kurie labai reikalingi, o kai kurių iš viso neturėjome. Norėčiau paminėti tokius aukštos kvalifikacijos specialistus, kaip kardiologę Agnę Šimukauskienę, endokrinologę Laurą Brauklytę, oftalmologę Jurgitą Krištapavičienę, urologą Stasį Auškalnį, reabilitologę Viktoriją Neimanaitę, radiologes Vilmą Hofertienę ir Giedrę Kavaliauskienę, dermatologą Egidijų Pagirską, ortopedą – traumatologą Zigmantą Bartkų“, – vardijo V. Merkliopas. Visi šie gydytojai dirba Konsultacijų poliklinikoje ir teikia pacientams paslaugas. Ligoninės stacionare pradėjo dirbti neurologė Loreta Kalasūnienė, akušerė – ginekologė Dalia Gruodytė, chirurgas
Dainius Juška, ortopedas – traumatologas Giedrius Kunigiškis. Tai puikiai užsirekomendavę specialistai, savo srities žinovai, sugebantys atlikti sudėtingiausias užduotis.   

Raseinių ligoninėje ne tik jaunėja personalas, atvyksta įvairių specializacijų gabūs gydytojai, bet nuolat rūpinamasi ir materialine baze. Įsigyjama modernesnė medicininė įranga ir tokiu būdu tobulėja pacientų tyrimo galimybės. Taigi mūsų rajono gyventojams daugelis
įvairių būtinų tyrimų atliekama čia pat, todėl nereikia vykti į kitus miestus. Kiek teko kalbėti su pacientais, kurie kartojo atliktus tyrimus, pavyzdžiui, Kauno klinikose, rezultatai buvo tie patys. Ligoninės poliklinikoje konsultacijų skaičius kasmet vis didėja – per mėnesį suteikiama apie 5 – 6 tūkst. konsultacijų. Per metus – daugiau nei 80 tūkst. Didžioji dalis besikreipiančiųjų lūkesčių yra patenkinami.   

Kaip žinoma, ligonines numatoma suskirstyti į respublikines, regionines ir rajonines. Aiškūs ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti pagrindiniai kriterijai – pavyzdžiui, rajono lygmeniui bus priskirta įstaiga (rajoninė ligoninė), kuri neatitinka šių dviejų kriterijų kartu: 1100 didžiųjų operacijų ir 300 gimdymų per metus. Tuo tarpu regiono lygmeniui bus priskirta įstaiga (regioninė ligoninė), kuri atitinka minėtus kriterijus abiem atvejais.  Taip pat papildomi kriterijai – žmogiškieji ištekliai, ar gydytojai daugiausiai atvyksta, ar dirba konkrečioje ligoninėje, bei padalinių ekonominis efektyvumas. „Alio, Raseiniuose“ jau rašėme, kad šiemet Raseinių ligoninės gimdymo skyriuje pasaulį išvydo 300-asis kūdikis, o didžiųjų operacijų bus atlikta daugiau nei tūkstantis.Iki metų pabaigos gali būti pasiektas ir pastarasis kriterijus, kuris atitiktų netgi regioninės ligoninės lygmenį. Taigi tendencijos gana optimistiškos. Be abejo, tai, kad pastaraisiais metais didėjo operacijų skaičius, pirmiausia nuopelnas patyrusių kvalifikuotų gydytojų, kuriais pacientai pasitiki. Ne vienas mūsų laikraščio skaitytojas turbūt žino, kad ortopedijos – traumatologijos skyriaus specialistai, vadovaujami patyrusio gydytojo Gedimino Galubausko, jau seniai atlieka kelio ir klubo sąnarių endoprotezavimo operacijas. Dėl šių problemų į Raseinių ligoninę kreipiasi ne tik vietos gyventojai, bet ir pacientai iš daugelio aplinkinių ir tolėliau esančių rajonų.     

Kadangi skaitytojus domina mokamos paslaugos, primokėjimai už vaistus, žurnalistas paprašė pakomentuoti V. Merkliopo, kokia yra situacija ligoninėje dėl šių klausimų. „Mes netaikome praktikos, kad duotume pacientui sąrašą ir lieptume nusipirkti reikalingus medikamentus ar panašiai. Tačiau įstatymas numato galimybę, kad pacientui pasirinkus brangiau apmokamus vaistus ar medicinos priemones, jis gali susimokėti kainų skirtumą. Ši praktika kiek plačiau buvo taikyta 2009 – 2010 m., nes tuomet buvo sudėtingesnė finansinė situacija. Vadinamojo balo vertė už mūsų teikiamas paslaugas buvo mažesnė, o dabar ji yra atstatyta (nuo 81 ct iki 92 ct). Todėl mes kiek galėjome sumažinome tą primokėjimą. Pavyzdžiui, jei 2009 – 2010 m. per 1 mėn. visa pacientų primokama suma sudarydavo  iki 10 tūkst. Lt, tai dabar siekia 1 – 2 tūkst. Lt, tuo tarpu ligoninė dabar per mėnesį vaistams ir medicinos priemonėms išleidžia apie 100 tūkst. Lt. Taigi tai išties nėra didelė dalis. Pacientas turi teisę rinktis didesnį komfortą, didesnes garantijas, pavyzdžiui, operacijai – šiuolaikiškiausius vienkartinius sterilius apklotus ir panašiai. Tuomet sumoka už rinkinį 50 ar 80 litų. Tačiau niekas to specialiai nereikalauja. Kita situacija Konsultacijų poliklinikoje – laboratoriniai pacientų tyrimai. Būna, kad pacientas savo nuožiūra nori papildomai išsitirti arba kartais konsultacijų kaina nepadengia visų tyrimų kainos, tuomet reikia papildomai susimokėti, bet tai taip pat nėra didelės sumos. Mokami laboratoriniai tyrimai sudaro apie 5 %. Ne per seniausiai mes dar sumažinome laboratorinių tyrimų kainas“, – sakė Raseinių ligoninės direktorius. Išties, žiūrint į atskirus tyrimus, kainos pernelyg „nesikandžioja“. Paminėsime tik keletą populiaresnių tyrimų: gliukozės koncentracija kapiliariniame kraujyje – 3,60 Lt, gliukozės koncentracija serume (plazmoje) – 2,90, glikozilinto hemoglobino (HbA1c) nustatymas – 18,90 Lt, šlapimo rūgšties koncentracija – 4,60 Lt, kreatinino koncentracija – 3,00 Lt, šlapalo (UREA) koncentracija – 2,90 Lt, bendroji cholesterolio koncentracija – 4,00 Lt, didelio tankio (DTL) lipoproteinų cholesterolio koncentracija – 3,40 Lt, mažo tankio (MTL) lipoproteinų cholesterolio koncentracija – 3,00 Lt, triglecidų koncentracija – 3,50 Lt, bendrojo bilirubino koncentracija – 2,90 Lt, bendrojo kalcio koncentracija – 6,00 Lt, kalio, natrio koncentracija– 3,20 Lt, geležies koncentracija – 5,00 Lt, magnio koncentracija – 5,00 Lt, aspartataminotransferazės (ASAT/GOT) aktyvumas – 2,80 Lt, alaninaminotransferazės (ALAT/GPT) aktyvumas – 2,80 Lt, šarminės fosfatazės aktyvumas – 2,80 Lt, protrombino komplekso tyrimas protrombino – prokonvertino metodu (SPA) – 8,30  Lt, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko nustatymas (ADTL) – 10,50 Lt, laisvo tiroksino (FT4) nustatymas imunofermentiniu metodu – 14,40 Lt, tirotropino (TTH) nustatymas imunofermentiniu metodu – 15,00 Lt, prostatos specifinio antigeno (PAS) nustatymas – 15,80 Lt, antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) nustatymas – 26,00 Lt, C reaktyvinio baltymo kiekio nustatymas – 13,37 Lt.

1 Komentaras

  1. Zose Miseviciene

    2015 - 02 -11 18:10

    Norint istirti disaerobini disbalansa ir vandens elektrolitu disbalansa .Ar toksai tyrimas yra daromas Lietuvoje, o gal ir Raseiniuose? Aciu uz atsakyma.